- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- I-1137-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02011-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Edgaras Karalius
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė),Gintaro Čekanausko ir NataljosZelionkienės, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,
atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Eimučiui Lasevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl oficialaus perspėjimo ir nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. liepos 27 d. oficialų perspėjimą Nr. 52-IL-7439 (toliau – ir Oficialus perspėjimas) ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato2017 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 52-AT2-24 „Dėl prevencinės priemonės taikymo“ (toliau –ir Nutarimas).
Pareiškėjas skunde (b. l. 21-25) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Oficialus perspėjimas ir Nutarimas nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovas nesupažindino su Nutarimo turiniu. Oficialaus perspėjimo turinys abstraktaus, formalaus pobūdžio, iš kurio neaišku, kokie konkretūs jo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves bei sudaro palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms, kelia grėsmę visuomenės saugumui. Perspėjime nėra jokių objektyvių įrodymų ar faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui.
Tvirtino, jog nėra padaręs atsakovo nurodytų veiksmų, gyvena sąžiningai, laikydamasis galiojančių įstatymų, turi šeimą, augina nepilnamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba pagal verslo liudijimą statybos darbus, niekada nebuvo teistas. Atsakovo veiksmai varžo jo teises ir laisves, žemina garbę ir orumą, blogina reputaciją, kelia nepasitikėjimą juo visuomenės akyse, žemina prieš kitus asmenis.
Pareiškėjo atstovo nuomone, organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemonė buvo pritaikyta, nesilaikant teisės aktais nustatytų pagrindų ir tvarkos,pateikti atsakovo išslaptinti duomenys nepatvirtina Oficialaus perspėjimo taikymo pagrįstumo, nes juose nėra informacijos apie pareiškėjo daromus sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, iš vaizdo įrašo neaiškus nusikalstamos veikos, jeigu tokia buvo padaryta, pobūdis.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 28-30) su skundu nesutiko. Nurodė, kad Oficialus perspėjimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjui buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme (toliau–ir Įstatymas) numatyta prevencinio ūkio priemonė - oficialus perspėjimas, laikantis Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų principų, 4 straipsnyje numatytų pagrindų, įstatymo nustatytos tvarkos, todėl skundas nepagrįstas. Pareiškėjas buvo supažindintas tiek su Nutarimu, tiek su Oficialiu perspėjimu.Duomenys, dėl kurių pareiškėjui pritaikyta prevencinio poveikio priemonė, gauti iš viešo bei neviešo pobūdžio paieškos priemonių, t.y. kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo bei sisteminimo metu, tai užfiksuota teisės aktų nustatyta tvarka, kaip numatyta Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, be to, teismui buvo pateikti išslaptinti duomenys, kurie patvirtina Oficialaus perspėjimo taikymo pagrįstumą.
Skundas netenkinamas.
Ginčas šioje byloje keliamas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. liepos 27 d. oficialaus perspėjimo Nr. 52-IL-7439 ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 52-AT2-24 „Dėl prevencinės priemonės taikymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (toliau – ir ONUĮ)nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (ONUĮ 1 str.). ONUĮ 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.
Pagal ONUĮ oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnio 1 punktas). Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje, nustatančiame prevencinių priemonių taikymo pagrindus, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.
Kadangi įstatymas oficialaus perspėjimo taikymą sieja su ONUĮ 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sąlyga, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (ONUĮ), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles turi būti patikrinta, ar oficialus perspėjimas buvo paskirtas esant ONUĮ 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. ONUĮ 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali būti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (Operatyvinės veiklos įstatymu). Tokios informacijos turinys nėra viešas. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių vykdomos operatyvinės veiklos organizavimą, eigą ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimą, jų finansavimą, materialinį bei techninį aprūpinimą, operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitinė informacija. Taigi asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje išvardyti duomenys neturi būti pateikti. Kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis turi patikrinti, ar oficialus perspėjimas yra paskirtas, esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.
Atsižvelgiant į ONUĮ 5 straipsnį, teismų praktiką dėl informacijos slaptumo ir minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, darytina išvada, kad Oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija (žr., pvz., LVAT 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-224/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-803/2008, 2017 m. kovo 7 d. nutartįNr. A-1425-575/2017). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog skundžiamame Oficialiame perspėjime nenurodyti konkretūs pareiškėjo nusikalstami veiksmai, kad skundžiami sprendimai yra abstraktaus pobūdžio, juose nepateikti konkretūs faktai ir įrodymai, yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė argumentus dėl procedūrinių pažeidimų, tvirtino, jog nebuvo supažindintas su Nutarimu.
Oficialaus Perspėjimo priėmimo tvarką nustato ONUĮ 6 straipsnis, kuriame nurodyta, jog policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas, atsižvelgdami į šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus duomenis, įgalioja policijos pareigūną pareikšti asmeniui oficialų perspėjimą (1d.), įgaliotas policijos pareigūnas, vykdydamas sprendimą dėl oficialaus perspėjimo taikymo, turiteisę iškviesti asmenį į policijos įstaigą ( 2d.), sprendimas dėl oficialaus perspėjimo taikymo asmeniui įforminamas raštišku nutarimu, nutarimą patvirtina policijos įstaigos vadovas (3d.), oficialus perspėjimas pateikiamas asmeniui susipažinti ir pasirašyti ( 4d.), asmeniui turi būti įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas (5d.). Iš byloje esamų duomenų matyti, jog iš esmės šios tvarkos buvo laikytasi ( b.l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog Įstatymas suteikia teisę iškviesti asmenį į policijos įstaigą, tačiau tokios pareigos neįtvirtina, taip pat nenumato pareigos supažindinti pareiškėjo su nutarimu, todėl teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.Pareiškėjas pasinaudojo teise įstatymo nustatyta tvarka apskųsti minėtus administracinius aktus teismui, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo procedūrinio pobūdžio teisės nebuvo pažeistos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pabrėžęs, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kurio jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos nacionalinės teisės aiškinimui bei taikymui (ABTĮ 4 str. 3 d.), savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudenciją, laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas, kuris priimtas remiantis vien tik įslaptinta medžiaga, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, tačiau teismo sprendimas pagrįstas ne vien įslaptintais duomenimis, bet ir neįslaptinta bylos medžiaga, su kuria susipažinti pareiškėjui nebuvo jokių procesinių kliūčių, sudaro pagrindą jį pripažinti teisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus administracinėse bylose Nr.A756-425/2009, Nr. A822-326/2009, Nr. A756-1241/2012, Nr. A143-863/2013, 2017m. kovo 7 d. nutartįNr. A-1425-575/2017).
Tikrinant, ar Oficialus perspėjimas pareiškėjui paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, teismas sprendžia, jog šiuo atveju vykdant teisingumą turi būti remiamasi valstybės paslaptį sudarančia informacija, todėl susipažino su atsakovo atstovo teismo posėdyje pateikta operatyvinės veiklos medžiaga, kuria remiantis pareiškėjui buvo pateiktas oficialus perspėjimas, ir priimant sprendimą šią medžiagą vertina kaip įrodymą (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis).
Atsakovas teismui taip pat teismui pateikė duomenų, kurie buvo išslaptinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tai patvirtina atsakovo raštas (b.l. 63) bei pateikti išslaptinti duomenys – Alytaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. L. 2017-04-27 Tarnybinis pranešimas apie tyrimo eigą Nr.52-07( IDS) ( b. l. 64-65) ir prie jo pateikta vaizdo medžiaga ( b. l. 66). Su šiais duomenimis pareiškėjui ir jo atstovui buvo sudaryta galimybė susipažinti.
Susipažinus su išslaptintais duomenimis akivaizdu, jog pareiškėjas yra susijęs su neteisėta cigarečių gabenimo per valstybės sieną veikla, kuri buvo vykdoma 2017-04-02 grupės asmenų bendrai organizuotais veiksmais negyvenamojoje sodyboje, esančioje Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Kuklių k., Veisiejų g. 1, pareiškėjui duodant dėl šių veiksmų nurodymus, telefonu kontaktuojant su kitais asmenimis dėl situacijos Lietuvos-Lenkijos pasienyje.
Visuma (tiek slaptų, tiek įstatymo nustatyta tvarka išslaptintų) duomenų, teismo vertinimu, yra pakankami spręsti, kad tam tikra pareiškėjo veika nėra suderinama su pagrindinio šalies įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi ir gali kelti pavojų valstybės garantuojamiems saugiems visuomeniniams santykiams. Šie duomenyssudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjo atžvilgiuginčijamas nutarimas buvo priimtas ir oficialus perspėjimas taikytas teisėtai ir pagrįstai, todėl jų naikinimui nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.