Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Ričardui Jankovskiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, neteisto, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir atsakingas už bendrovės ūkinės ir komercinės veiklos organizavimą, neužtikrino, kad būtų tinkamai vykdomi Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarką reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai: 2014-05-12 apie 15 val. Bendrovės kebabinėje „(duomenys neskelbtini)“ virėja-pardavėja A. T. gautų pinigų elektroniniu kasos aparatu Elcom Euro 2000T-Alpha (korpuso Nr. 06200055, toliau – EKA) neapskaitė ir EKA kvito kartu su grąža neišdavė bendrovės vadovo A. K., t. y. pareigūno, nurodymu. Tuo Bendrovės vadovas A. K., būdamas atsakingas už bendrovės komercinės ir ūkinės veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 p. nuostatas.

Be to, A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis, būdamas darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, už 2014 m. balandžio mėn. Bendrovės darbuotojams tyčia apskaičiavo ir bendrovės kebabinėse, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), išmokėjo iš viso 879,81 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. virėjai-pardavėjai A. T. kebabinėje, (duomenys neskelbtini), 2014-05-07 išmokėjo 344,58 Lt, virėjai – pardavėjai J. V. kebabinėje, (duomenys neskelbtini), 2014-05-07 išmokėjo 424,72 Lt, virėjai-pardavėjai R. Š. kebabinėje (duomenys neskelbtini), 2014-05-03 išmokėjo 110,51 Lt neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus darbo užmokesčio. Tokiais veiksmais A. K., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 ir 7 punktų nuostatas.

Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. nurodė, kad jis neatsimena, kokia suma buvo išmokėta darbuotojams, mokamos sumos darbuotojams yra suapvalinamos, centrai nėra mokami, o patikrinimo akte nurodyta, kad sumos darbuotojams išmokėtos su centais, jis taip niekada nedaro. Į apskaitą buvo įtraukti 109 Lt, iš kur tokia suma, jis nežino. Paaiškino, kad viena darbuotoja sudaro darbo grafikus, o buhalterė pagal juos paskaičiuoja, kiek reikia kam sumokėti darbo užmokesčio. Mėnesio viduryje darbuotojams yra mokamas avansas, kartais darbo užmokestį darbuotojai gauna dalimis, o ne visą iš karto. Paaiškino, kad be žiniaraščiuose nurodytų sumų, jokie kiti pinigai darbuotojams nebuvo mokami, galbūt tik vienai darbuotojai išmokamas avansas nebuvo nurodytas žiniaraštyje. Darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas tik grynaisiais pinigais, kadangi darbuotojams mokamas darbo užmokestis nėra didelis, o pervedimams per banką reikalingos papildomos išlaidos. Darbo užmokesčius darbuotojams mokėdavo jis pats, duodavo darbuotojams pasirašyti dokumentus, kai buvo išmokama jam visa suma. Taip pat A. K. paaiškino, kad jis nelabai kontroliuoja kebabinės veiklą ir to, ar yra pinigai apskaitomi kasos apartu, ar ne, pats naudotis kasos aparatu nemoka. Naujus darbuotojus naudotis kasos aparatu, paprastai apmoko seniau dirbantys darbuotojai, kurie turi patirties. Paaiškino, kad tuomet, kai buvo vykdomas patikrinimas kebabinėse, jis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Taip pat paaiškino, kad po to, kai iš kasos „nuimami“ pinigai, kas daroma kiekvieną dieną, jis juos pasiima ir pasirašo pinigų priėmimo orderius. Jeigu jis būna ilgiau išvykęs, tai niekas pinigų iš spintelės, kur jie laikomi, kai būna nuimti iš kasos, ir nepaima. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodė, kad iš jo pusės jokių nurodymų darbuotojams įmušinėti ar neįmušinėti čekių nebuvo. Pas jį dirba 11 darbuotojų, ir jis negali kiekvieno kontroliuoti. Kartais darbuotojai jam skambina, kai jis yra išvykęs, ir jo leidimu gauna avansą. Kad įmušinėtų 30 ar 70 procentų, įsakymo nedavė. Kad įmušti ar neįmušti, arba kad gauna daugiau, nei pasirašyta buhalterinėje apskaitoje, taip nėra. A. K. nurodė, kad nepripažįsta jam inkriminuojamų pažeidimų.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. T. paaiškino, kad ji dirbdama kebabinėje UAB „Frulita“ gauna tiek darbo užmokesčio, kiek jo apskaičiuoja buhalterė, taip pat kartais gali pasiimti avansą. Dokumentus pasirašo, kai gauna atlyginimą, kai gauna avansą – nepasirašo. Paaiškino, kad patikrinimo metu ji labai susijaudino, VMI atstovai reikalavo paaiškinimų, ji buvo išsigandusi, todėl paaiškinime nurodė netiesą, parašydama, jog apie 30 procentų pinigų ne visada „įeina“ į kasą. Nurodė, kad paprastai visi pinigai apskaitomi kasos aparatu, tačiau tuo metu, kai vyko patikrinimas, ji pinigų kasos aparatu neapskaitė, kadangi neturėjo grąžos. Grąžą atidavė iš kitų lėšų, o vakare ketino pinigus grąžinti į kasą. Nurodė, kad ne visi pirkėjai pasiima pirkimą patvirtinantį čekį, todėl nemanė, kad negerai yra neatiduoti pirkimą patvirtinančio kvito. Paaiškino, jog, kai ji patikrinimo metu neapskaitė pinigų kasos aparatu, VMI atstovai pradėjo grasinti baudomis, todėl, ji ir apkaltino direktorių, nes kitaip bauda būtų buvusi skirta jai. Nurodė, kad kebabinėje kiekvieną vakarą yra „nuimama“ kasa, iš kasos pinigai dedami į spintelę, kur juos ir rado VMI atstovai patikrinimo metu, o atvažiavęs direktorius iš spintelės pinigus paima. Kebabinėje yra vedama kasos knyga, joje klijuojami kasos aparato čekiai.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. V. nurodė, kad ji dirba kebabinėje, jai buvo išmokėtas 485,28 Lt dydžio darbo užmokestis, darbo užmokestį ji gaudavo grynaisiais pinigais. Taip pat paaiškino, kad savo rašytiniame paaiškinime ji netiksliai nurodė, kad 30 procentų gaunamų pinigų įdeda į kasą, o 70 procentų būna padedami į stalčių, kadangi rašytiniame paaiškinime pamiršo paminėti, jog vėliau tie pinigai taip pat būna „įmušami“ į kasą. Darbo dienos pabaigoje, jos manymu, visi pinigai apskaitomi kasos aparatu. Pinigai taip yra atskirai laikomi, kadangi reikia pinigų tam, kad būtų atsiskaitoma už atvežtas prekes arba kartais nebūna kaip atiduoti grąžos, jeigu moka klientai stambiomis kupiūromis. Už atvežtas prekes atsiskaitoma, kasoje esančiais pinigais. Liudytoja taip pat paaiškino, kad pradėjusi dirbti kebabinėje ji buvo apmokyta dirbti kasos aparatu. Nurodė, kad ji neprisimena, ar vadovas A. K. jai būtų davęs kokius nors nurodymus dėl pajamų apskaitymo. Paaiškino, kad, jeigu yra atvežamos prekės, už kurias reikia atsiskaityti, tai pinigai būna išimami iš kasos, tačiau toks pinigų išėmimas nėra fiksuojamas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. Š. paaiškino, kad šiuo metu ji kebabinėje nedirba, atlyginimo gaudavo apie 600-700 Lt, mėnesio pabaigoje, kai būdavo išmokamas darbo užmokestis, ji pasirašydavo pas buhalterį, o tokios sumos kaip 110,51 Lt ji nėra gavusi. Liudytoja nurodė, kad ji neatsimena, ar už balandžio mėnesį ji gavo atlyginimo 720 Lt, taip pat nežino, kodėl žiniaraštyje yra įrašyta, kad už balandžio mėnesį ji gavo 609,49 Lt.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. K. paaiškino, kad ji atliko operatyvų patikrinimą ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Patikrinimo metu 2014-05-12 buvo apklausti kebabinėje dirbantys darbuotojai, t. y. 2 pardavėjos-virėjos - A. T. ir J. V., kurios savo paaiškinimuose raštu nurodė duomenis dėl darbo užmokesčio ir darbo laiko. Palyginus duomenis su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiais, buvo nustatyti neatitikimai, t.y. faktiškai buvo išmokėta daugiau, nei atžymėta apskaitos dokumentuose. Liudytoja taip pat nurodė, kad patikrinimo metu buvo nupirktos prekės už 6 litus, dirbanti pardavėja tų pinigų neapskaitė kasos aparatu, tada buvo atlikta pinigų inventorizacija kasoje. 2014 m. gegužės 7, 8, 9 ir 10 dienų pinigai buvo vokeliuose, palyginus tuos pinigus su kasos operacijų žurnalu, buvo nustatytas neatitikimas – vokeliuose buvo rasta 823,10 Lt, o kasos aparatu už tas dienas apskaityta 471,00 Lt. Skirtumas apie 74 procentus neapskaitytų pinigų. Darbuotojos paaiškinimuose raštu nurodė, kad apie 30-70 procentus apyvartų nėra apskaitoma direktoriaus nurodymu.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. yra inkriminuojami du administracinės teisės pažeidimai, numatyti ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje ir 163⁶ straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo operacijų atlikimo taisyklių 7 punkte įtvirtinta, kad Vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Iš byloje esančios 2014-03-06 darbo sutarties Nr. 42 sudarytos su A. T. matyti, kad A. T. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį, nustatant 4 valandų per dieną darbo trukmę (b. l. 20-21). Rašytiniame paaiškinime A. T. nurodė, kad ji už 2014 m. balandžio mėnesį gavo 680 Lt dydžio darbo užmokestį, kurį jai grynaisiais pinigais išmokėjo direktorius A. K.. Taip pat rašytiniame paaiškinime ji nurodė ir tai, kad ji kebabinėje dirba slenkančiu grafiku nuo 10 val. iki 20 val., per savaitę 2-3 dienas (b. l. 18). Byloje esančiame Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje už 2014 m. balandžio mėnesį nurodoma, kad A. T. balandžio mėnesį dirbo 56 valandas, jai buvo išmokėtas 305,42 Lt dydžio darbo užmokestis (b. l. 31). Aplinkybė, kad A. T. balandžio mėnesį dirbo 56 valandas užfiksuota ir Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b. l. 33). Iš byloje esančio Darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio Nr. 14/04 matyti, kad A. T. pasirašė, jog jai buvo išmokėtas 305,42 Lt dydžio darbo užmokestis už 2014 m. balandžio mėn. (b. l. 32). Teismo posėdžio metu liudytoja A. T. nurodė, kad tiksliai negali pasakyti, koks darbo užmokestis jai buvo mokamas, tačiau jis sudarė apie 200 – 300 Lt.

Iš byloje esančios 2013-10-30 darbo sutarties Nr. 41 sudarytos su R. Š. matyti, kad R. Š. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį, nustatant pamainos darbo laikas (darbo sutartis nutraukta 2014-05-12)(b. l. 24-25). Rašytiniame paaiškinime R. Š. nurodė, kad ji už 2014 m. balandžio mėnesį gavo 720 Lt dydžio darbo užmokestį, kurį jai grynaisiais pinigais išmokėjo direktorius A. K. (b. l. 23). Byloje esančiame Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje už 2014 m. balandžio mėnesį nurodoma, kad R. Š. balandžio mėnesį dirbo 96 valandas, jai buvo išmokėtas 609,49 Lt dydžio darbo užmokestis (b. l. 31). Aplinkybė, kad R. Š. balandžio mėnesį dirbo 96 valandas užfiksuota ir Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b. l. 33). Iš byloje esančio Darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio Nr. 14/04 matyti, kad R. Š. pasirašė, jog jai buvo išmokėtas 609,49 Lt dydžio darbo užmokestis už 2014 m. balandžio mėn. (b. l. 32). Teismo posėdžio metu liudytoja R. Š. nurodė, kad tiksliai neatsimena, kokio dydžio atlyginimą ji gavo už 2014 m. balandžio mėn., paaiškino, kad paprastai už mėnesį ji gaudavo 600-700 Lt dydžio atlyginimą.

Iš byloje esančios 2013-04-16 darbo sutarties Nr. 31 sudarytos su J. V. matyti, kad J. V. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį, nustatant 8 valandų per dieną darbo trukmę (b. l. 28-29). Rašytiniame paaiškinime J. V. nurodė, kad ji už 2014 m. balandžio mėnesį gavo 910 Lt dydžio darbo užmokestį, kurį jai grynaisiais pinigais išmokėjo direktorius A. K., už gautą darbo užmokestį niekur nepasirašinėdavo (b. l. 27). Byloje esančiame Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje už 2014 m. balandžio mėnesį nurodoma, kad J. V. balandžio mėnesį dirbo 88 valandas, jai buvo išmokėtas 485,28 Lt dydžio darbo užmokestis (b. l. 31). Aplinkybė, kad J. V. balandžio mėnesį dirbo 88 valandas užfiksuota ir Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b. l. 33). Iš byloje esančio Darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio Nr. 14/04 matyti, kad J. V. pasirašė, jog kai buvo išmokėtas 485,28 Lt dydžio darbo užmokestis už 2014 m. balandžio mėn. (b. l. 32). Teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad jai už balandžio mėnesį buvo išmokėtas 485,28 Lt dydžio darbo užmokestis, paprastai jos darbo užmokestis svyruoja nuo 300 Lt iki 400 Lt.

Teismas, nagrinėdamas bylą nustatė, kad byloje vieninteliai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantys įrodymai pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį yra operatyvaus patikrinimo metu bendrovės darbuotojų duoti paaiškinimai. Jokių kitų padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų, neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ir pan., byloje nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos ir asmens paaiškinimų neatitikimas negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal LR ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį (žr. nutartį byloje Nr. N575-1449/2010), nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat – kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008, 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007, 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-290-166/2014). Be to, nagrinėjamu atveju bendrovės darbuotojos, kurių parodymais remiamas kaltinimas, t. y. A. T., R. Š., J. V. teismo posėdyje, būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, jog pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuoti ne visiškai teisingi duomenys, nurodė, jog pirminės apklausos metu mokesčių inspekcijos atstovai darė spaudimą, jos buvo išsigandusios. Kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti A. K. kaltę padarius LR ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, be darbuotojų rašytinių paaiškinimų, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose, todėl A. K. atžvilgiu administracinė byla pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį nutrauktina.

ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas gyventojams arba kasos kvito, kuriame nurodyta kita suma, negu sumokėta, išdavimas įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, pareigūno nurodymu,- užtraukia baudą asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, nuo penkiasdešimties iki vieno šimto penkiasdešimties litų ir baudą pareigūnams, davusiems tokį nurodymą, nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 straipsnis numato, kad kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame atsiskaitymo vietoje įrengtas kasos aparatas, privaloma išduoti kasos aparato kvitą.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. T. pripažino, kad ji, kai buvo atliekamas kontrolinis pirkimas operatyvaus patikrinimo metu, neapskaitė gautų pinigų elektroniniu kasos aparatu ir EKA kvito kartu su grąža neišdavė, nes nemanė, kad kvito neišdavimas yra didelis pažeidimas. A. K., būdamas bendrovės direktoriumi, pripažino, kad jis nekontroliuoja savo darbuotojų dėl to, ar jie apskaito gaunamus pinigus kasos aparatais ar ne, neorganizuoja, kad nauji darbuotojai būtų apmokomi dirbti su kasos aparatais. Be to, pažymėtina ir tai, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo rasti grynieji pinigai, sudėti į vokus, ant kurių buvo nurodyta, už kurią dieną tie pinigai buvo gauti, tačiau, patikrinus pateiktą EKA kasos operacijų žurnalą, buvo nustatyta, kad vokuose rastos grynųjų pinigų sumos, ir apskaitytos sumos kasos aparatu nesutampa – EKA kasos aparato operacijų knygoje nurodoma, kad 2014-05-07 iš viso įplaukų buvo gauta 203,30 Lt, 2014-05-08 – 115,20 Lt, 2014-05-09 – 101,70 Lt, 2014-05-10 – 50,80 Lt (viso – 471 Lt), o ant voko, kuriame buvo rasti grynieji pinigai, nurodoma, kad įplaukų sumos atitinkamai yra 2014-05-07 – 308,50 Lt, 2014-05-08 – 263,30 Lt, 2014-05-09 – 128 Lt, 2014-05-10 – 123,30 Lt (viso – 823,10 Lt) (b. l. 36, 40-41). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kebabinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ne už visus pirkimus buvo išduodami kasos aparato kvitas. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis savo darbuotojams nedavė nurodymo neapskaityti pinigų kasos aparatu ir neišduoti kasos aparato kvito, tačiau, teismo vertinimu minėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai atmestini vertinant juos kaip bandymą išvengti atsakomybės. Teismo vertinimu tokia situacija, kuomet darbuotojai neapskaito net daugiau kaip 50 procentų gaunamų pajamų kasos aparatu negalėjo vykti be bendrovės vadovo žinios. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. veiksmai atitinka ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio pažeidimo padarymą.

A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (dirba, neteistas, nebaustas administracine tvarka), ir daro išvadą, jog jam už pažeidimo, numatyto ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina minimali bauda, nustatyta įstatymo straipsnio, numatančių atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41⁴ straipsniu, 163⁶ straipsnio 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį ir nubausti 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų), t. y. 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų), bauda.

Išaiškinti, kad pagal ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6020.

A. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.