Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. Š. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 2 204 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2015-01-23 iki 2015-01-28, nuo 2015-04-08 iki 2015-04-15, nuo 2015-08-14 iki 2015-08-19 ir nuo 2015-08-28 iki 2015-09-09 buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus 8,8 kv. m ploto palatoje Nr. 5 bei to paties skyriaus 15,51 kv. m ploto palatose Nr. 6 ir Nr. 9. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus palatose Nr. 6 ir Nr. 9 buvo laikoma nuo 5 iki 6 asmenų, o palatoje Nr. 5 – 3–4 asmenys, taigi, vienam asmeniui tekdavo nuo 2,5 kv. m iki 3,1 kv. m palatų ploto. Be to, į kamerų plotą įskaičiuojami sanitarinis mazgas ir baldai. Minėtos patalpos buvo uždaro tipo kameros, todėl D. Š. nesuprantama, kodėl jis buvo laikomas kalėjimo sąlygomis, nors bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis pataisos namų-atvirosios kolonijos bendrabučio tipo patalpose. Kaip nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, pareiškėjas turėjo teisę visą dieną vaikščioti lauke, koridoriuose, nueiti į prausyklą, tualetą, o Laisvės atėmimo vietų ligoninės režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatose ši galimybė iš jo buvo atimta.

Tualetai buvo kamerose-palatose ir nuo gyvenamųjų patalpų jie buvo atitverti tik maždaug 1,5 m aukščio sienele, o kita jų pusė buvo atvira. Tualetai buvo prie durų, pro kurias dažnai vaikščiojo žmonės, o pro langelį kameras nuolat stebėjo prižiūrėtojai, todėl gamtinius reikalus teko atlikti matant kitiems asmenims. Nei tualetuose, nei kamerose nebuvo vėdinimo. Tiek tualetus, tiek kameras teko valyti ligoniams, jų niekas kitas nevalė ir nedezinfekavo, tam nebuvo jokių priemonių ar įrankių. Patalpose buvo tarakonų.

Į dušą buvo galima nueiti tik kartą per savaitę. Dušo grindys buvo slidžios, todėl kilo pavojus susižeisti. Dušo rageliai nulaužti, o vanduo tekėjo iš vamzdžio. Be to, kamerose buvo tik šaltas vanduo. Nebuvo, kur džiauti išskalbtų rūbų. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose buvo šalta ir drėgna, veisėsi pelėsis. Patalpų langai buvo kiauri, todėl susidarydavo skersvėjis, o išskalbti rūbai ilgai džiūdavo ir įgaudavo nemalonų kvapą. Nebuvo, kur susidėti rūbų ir daiktų, todėl jie buvo laikomi po lovomis, lagaminuose arba kuprinėse.

Tvirtina, kad visas 29 gydymosi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dienas D. Š. buvo laikomas fizinę ir psichinę sveikatą žalojančiomis, kankinančiomis bei teises papildomai varžančiomis ir teismo skirtą režimą pažeidžiančiomis sąlygomis. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, diskomfortą, depresiją, sutriko jo visavertis gyvenimas. D. Š. tapo dirglus ir nervingas, jis negali ramiai miegoti, ilsėtis, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir kitais bei bendravimo galimybės.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek ligonių kartu su pareiškėju buvo palatose, negali pateikti. Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose nenustatomos. Ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nėra susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹ punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui. Pripažino, kad teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus bausmių bei suėmimo vykdymo įstatymuose, laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Inventorius nuolat remontuojamas ar keičiamas. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad unitazas ar klozetas turi būti uždengiamas.

Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), langas ir (arba) langai. Tiek vėdinimo sistema, tiek langai užtikrina oro cirkuliaciją ir patalpos vėdinimą.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos iš eilės, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Visi neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtą, šalinami. Kiekvienais metais tam skirtos lėšos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje visiškai panaudojamos, o ligoninės skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Tokie darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus, ir dažniau. Darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Šis grafikas atitinka ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsakovo atstovė yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, o tai įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje izoliuotai laikomų asmenų paskirstymas yra griežtai įgyvendinamas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsniu, Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu bei Somatinių ligų sąrašu, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro 2003-04-30 įsakymu Nr. V-250.

Pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais. D. Š. argumentai, kad jis buvo kankinamas ar žeminamas jo orumas, nėra pagrįsti. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjui buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, po kurių jo sveikata pagerėdavo.

Pareiškėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų gydymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje D. Š. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų tipo palatų ploto trūkumo ir kitų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina 2 204 Eur.

Dėl kamerų tipo palatų ploto reikalavimų

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2015-01-23 iki 2015-01-28, t. y. 5 lovadienius (b. l. 13), D. Š. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 9, kurios plotas – 15,51 kv. m (b. l. 38, 52) Šioje palatoje yra 3 dviaukštės lovos (b. l. 38). Kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus palatos Nr. 9 plotas yra 15.51 kv. m, nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto 5,1 kv. m vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, joje galėjo būti laikomi 3 asmenys. Atsakovė nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotą vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gydant pareiškėją Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 9, visą jo gydymo joje laikotarpį jam nebuvo skiriama pakankamai kamerų tipo palatos ploto.

Nuo 2015-04-08 iki 2015-04-15 ir nuo 2015-08-28 iki 2015-09-09, t. y. 19 lovadienių (b. l. 14, 16), pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 6, kurios plotas – 15,51 kv. m; šioje palatoje yra 3 dviaukštės lovos (b. l. 38). Atsižvelgiant į šios palatos plotą, joje galėjo būti laikomi 3 asmenys. Atsakovui nepateikus duomenų, kiek nurodytu laikotarpiu šioje palatoje buvo laikoma asmenų, bei atsižvelgus į joje esančių lovų skaičių, darytina išvada, kad visą nurodytą laikotarpį D. Š. nebuvo skiriama pakankamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatos Nr. 6 ploto.

Nuo 2015-08-14 iki 2015-08-19, t. y. 5 lovadienius (b. l. 15), pareiškėjas buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 5, kurios plotas – 8,8 kv. m; joje yra dvi dvivietės lovos (b. l. 38). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kamerų tipo palatos plotą, joje galėjo būti laikomas 1 asmuo. Atsakovei nepateikus duomenų, kiek nurodytu laikotarpiu šioje palatoje buvo laikoma asmenų, darytina išvada, kad visas 5 dienas D. Š. gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 5, jam nebuvo skirta pakankamai ploto.

Taigi, iš viso gydant pareiškėją Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus palatose nuo 2015-01-23 iki 2015-01-28, nuo 2015-04-08 iki 2015-04-15, nuo 2015-08-14 iki 2015-08-19 ir nuo 2015-08-28 iki 2015-09-09, visą jo nurodytą gydymosi laikotarpį nebuvo skiriama pakankamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatų ploto. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad D. Š. prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą už 29 gydymo netinkamomis sąlygomis dienas yra pagrįstas. Atsakovės atstovės argumentas, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės atsakomybei. Viešoji atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją tokiomis sąlygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo D. Š..

Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo

Pareiškėjas nurodė, kad tualetai nuo gyvenamųjų patalpų buvo atskirti tik maždaug 1,5 m aukščio sienele, o gamtinius reikalus tekdavo atlikti matant kitiems asmenims.

Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011), 32 punkte įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose).

Įvertinus atsakovės atstovės pateiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatų fotonuotraukas (b. l. 19, 20, 24, 28, 29), negalima daryti išvados, kad tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Lietuvos higienos normos HN 47:2011 4 punkte įtvirtinta, kad šios higienos normos 7–9, 18, 19, 23, 26, 29, 30, 32–34, 40 ir 45–50 punktų nuostatos taikomos tik naujai statomoms ir (ar) rekonstruojamoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Veikiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl jos įrengimas nėra privalomas. Ginčo dėl to, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose buvo šaltas vanduo, nekyla, o kamerose-palatose teikti karštą vandenį teisės aktai Laisvės atėmimo vietų ligoninės neįpareigoja.

Dėl naudojimosi dušu

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi pacientų naudojimosi dušu tvarką bei naudojimusi dušu grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę (b. l. 44–46, 47). Taigi, teisės pareiškėjui kartą per savaitę praustis duše pažeidimas nebuvo nustatytas. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad dušų įrengimas neatitiktų jam keliamų įrengimo bei higienos reikalavimų. D. Š. ginčo laikotarpiu dėl šio galimo jo teisių pažeidimo nei į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, o aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima.

Dėl kitų gyvenimo sąlygų

D. Š. nurodė, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis pataisos namų-atvirosios kolonijos bendrabučio tipo patalpose, todėl jam nesuprantama, kodėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis buvo gydomas kalėjimo sąlygomis režiminio korpuso Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose, kuriose nepagrįstai buvo ribojamos jo teisės.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2016-03-14 rašte Nr. S-1406 nurodė, kad pareiškėjui atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, po gydytojo apžiūros jis buvo nukreiptas gydytis į režiminio korpuso Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpas. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Psichiatrijos skyrius yra įrengtas tik režiminiame korpuse (b. l. 67). Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-07-17 pažymos apie kamerų/palatų plotą ir inventorių režiminiame korpuse Nr. BD-983 matyti, kad Psichiatrijos skyriaus 1–9 kamerų tipo palatos yra režiminiame korpuse (b. l. 38), duomenų apie tai, kad Psichiatrijos skyriaus kamerų būtų ne režiminiame korpuse, administracinėje byloje nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti oficialiais valstybės institucijos pateiktais duomenimis. Padarius išvadą, kad nebuvo galimybės D. Š. gydyti ne režiminiame korpuse, konstatuotina, jog pareiškėjo gydymą šiame korpuse lėmė objektyvios priežastys, o ne Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų neteisėti veiksmai.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, kad kiekvienoje kameroje yra vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), ir arba langas (langai). Tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 47:2011 47 punkto reikalavimą, kad recirkuliuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų orą turi būti vadovaujamasi sveikatos apsaugos ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. D1-289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ nuostatomis. Pagal šio teisės akto 20.1 punktą, natūralusis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai tiekiamo ar šalinamo oro nereikia valyti, o naudotojas, nekenkdamas kitiems, gali užtikrinti norminį mikroklimatą ir oro švarumą reguliuodamas tiesiai į patalpą patenkančio oro kiekį, arba kai į patalpą infiltruojasi pakankamai lauko oro. Administracinėje byloje nėra jokių langų ar vėdinimo sistemos netinkamumą patvirtinančių įrodymų. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų apie kamerų tipo palatų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu atliktus patikrinimus. D. Š. ginčo laikotarpiu dėl netinkamų gydymosi sąlygų nei į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl darytina išvada, kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos. Šiuo metu dėl praėjusio laiko pažeidimų negalima nustatyti. Dėl tos pačios priežasties atmetami ir pareiškėjo teiginiai dėl baldų susidėti bei džiauti rūbams nebuvimo, patalpų nevalymo ir valymo įrankių neišdavimo.

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė dėl dezinsekcijos, deratizacijos 2014-01-02 sudarė sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 39–41). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 31–33). Įstaigoje, o taip pat ir jos Psichiatrijos skyriaus 5,6 bei 9 kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, atliktus remonto darbus patvirtina Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2010-11-18 pažyma apie sunaudotas medžiagas, atliekant remonto darbus Nr. 22-971 (b. l. 35–37).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neįrengimo. Laisvės atėmimo vietų ligoninė teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas gydymo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.

Pareiškėjas prašo priteisti 2 204 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors byloje nėra duomenų, kad D. Š. sveikatos būklei tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose-palatose neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Laisvės atėmimo vietų ligoninei pažeidus asmens teisę į tinkamas laikymo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, D. Š. subjektinės teisės – būti gydomam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 200 Eur. D. Š. reikalavimas priteisti 2 204 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, 2016 m. sausio mėnesį sudarė 265,64 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2016-01-01 sudaro 350 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo D. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo D. Š. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.