Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1537-638/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-01
Bylos Nr.
2A-1537-638/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15511-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
Atsakovas
UAB „Costum“
Ieškovas
G. E.
Civilinė byla Nr. 2A-1537-638/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15511-2016-2
Procesinio dokumento kategorija: 1.3.5.5.(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Costum“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. E. ieškinį atsakovei UAB „Costum“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 224,82 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio už 2014 m. gruodžio mėnesį ir 4946,04 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.Ieškovas nurodė, kad pagal 2014 m. kovo 14 d. darbo sutartį Nr. 287/2014D nuo 2014 m. kovo 17 d. pradėjo dirbti pas atsakovą architektu. 2015 m. kovo 17 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, tačiau atleidimo dieną atsakovė su ieškovu neatsiskaitė. Pagal atsakovo 2015 m. liepos 20 d. pažymą apie vidutinį darbo užmokestį už darbą 2014 m. gruodžio mėn. ieškovui priskaičiuotas 224,82 Eur darbo užmokestis, tačiau ši suma ieškovui nebuvo išmokėta. Ieškovas nurodė, kad jam iš atsakovės turėtų būti priteista 224,82 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir 4946,04 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (atsakovės nurodytas vidutinis darbo užmokestis 299,76 Eur x 16,5 mėn.). Ieškovas pažymėjo jog dėl neišmokėto darbo užmokesčio 2016 m. gegužės 30 d. prašymu kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. DGKS-2920 atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą dėl Darbo kodekso 289 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją termino praleidimo. Ieškovas apie neišmokėtą darbo užmokestį sužinojo tik 2016 m. kovo 1 d. išanalizavęs savo banko sąskaitą, į kurią būdavo pervedamas darbo užmokestis.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad per 2014 m. lapkričio mėnesį ieškovui buvo priskaitytas darbo užmokestis 1035,00 Lt, o apskaičiuotas ir sumokėtas 870,73 Lt. 2014 m. gruodžio mėnesį ieškovui buvo priskaitytas darbo užmokestis 1027,79 Lt, sumokėtinas - 865,54 Lt. Kadangi nuo 2014 m. gruodžio mėnesio 22 d. ieškovas buvo kasmetinėse atostogose, 2014 m. gruodžio mėnesio darbo užmokestis bei apmokėjimas už kasmetines atostogas atsakovui buvo sumokėtas 2014 m. gruodžio 29 d. bankiniu pavedimu Nr. 4161. Atsakovės teigimu, per 2014 m. gruodžio mėnesį atsakovė įvykdė du mokėjimo pavedimus: 2014 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymo Nr. 4136, gavėjo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suma 870,73 Lt; 2014 m. gruodžio 29 d., mokėjimo nurodymo Nr. 4161, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suma 870,73 Lt. Atsakovė nurodė, kad atlikdama antrąjį pavedimą (Nr.4161), jį kopijavo nuo pirmojo (Nr. 4136) ir nepatikslino operacijos sumos bei paskirties. Dėl tos priežasties susidarė 5,19 Lt dydžio permoka. Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokėti įstatymų nustatyto dydžio delspinigius. Minėtu atveju delspinigių dydis sudaro 3,03 Lt. Ši suma ieškovui yra sumokėta (permokos dydis siekė 5,19 Lt) (b. l. 58-60).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui G. E. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Costum“ 250,68 Eur nesumokėto darbo užmokesčio; darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2015 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. vasario 21 d.) – 1 798,56 Eur (išmokėtina suma) ir po 14,21 Eur (keturiolika eurų 21 ct) (išmokėtina suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo, t.y. nuo 2017 m. vasario 22 d., iki visiško atsiskaitymo su ieškovu, skaičiuojant už kiekvieną darbo dieną esant penkių darbo dienų savaitei; 2,29 Eur (du eurus 29 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 299,76 Eur (išmokėtina suma) priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Priteisė valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Costum“ 24,17 Eur žyminio mokesčio, 91,78 Eur už antrinės teisinės pagalbos išlaidas.Teismas nustatė, kad 2014 m. kovo 14 d. tarp šalių sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas įdarbintas architekto pareigose. Darbo sutartimi nustatytas ne mažesnis už minimalų mėnesinį atlyginimą darbo užmokestis, mokant vieną kartą per mėnesį nuo 10 iki 15 sekančio mėnesio dienos. 2015 m. kovo 17 d. ieškovo darbo sutartis nutraukta. 2016 m. birželio 27 d. priimtas Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-2920, kuriuo ieškovo prašymą atsisakyta nagrinėti kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą terminą.Teismas nurodė, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu jų tarpusavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (DK 141 str. 2 d.). Atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką reglamentuoja DK 141 ir 206 straipsniai. Vadovaujantis šiuo reglamentavimu konstatuotina, jog darbdavys privalėjo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo ieškovu jo atleidimo dieną – 2015 m. kovo 17 d.Į bylą pateiktas bankinio mokėjimo nurodymo dokumentas patvirtina, kad atsakovė 2014 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4136 pervedė 870,73 Lt į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 66). Teismas padarė išvadą, kad mokėjimo pavedimas buvo padarytas į banko sąskaitą, kuri nuo 2014 m. spalio 7 d. jau buvo uždaryta. Iš atsakovės pateikto DNB banko sąskaitos išrašo matyti, kad bankas tą pačią dieną (2014 m. gruodžio 23 d.) grąžino atsakovei mokėjimo nurodymu Nr. 4136 ieškovui pervestus 870,73 Lt. Mokėjimo paskirtyje bankas nurodė „Grąžinamas mokėjimas: 2014-12-23 Nr. 4136 Sąskaita uždaryta; Skubumas: skubus; Operacijos suma: 870,73; operacijos valiuta: LTL“. Minėtas rašytinis įrodymas patvirtina, kad atsakovė jau 2014 m. gruodžio 23 d. sužinojo, kad ieškovas 870,73 Lt (252,18 Eur) darbo užmokesčio negavo dėl jos netinkamai atlikto (į uždarytą sąskaitą) pavedimo. 2016 m. gruodžio 9 d. AB SEB bankas pateikė raštą, kuriuo pranešė, kad 2014 m. gruodžio 23 d. vietinio mokėjimo pavedimo lėšos (870,73 Lt), kurios turėjo būti įskaitytos į G. E. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžintos mokėtojui UAB „Costum“. Nesant į bylą pateiktų įrodymų, kad darbdavys jam banko grąžintą 252,18 Eur (870,73 Lt) sumą vėliau sumokėjo ieškovui, darytina išvada, kad atsakovė ieškovo atleidimo dieną liko jam skolinga 250,68 Eur (865,54 Lt/3,4528) darbo užmokesčio už 2014 m. gruodžio mėnesį. Teismas rėmėsi CPK 417 str. suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus ir nustatęs, kad ieškovui jo atleidimo dieną neišmokėta didesnė, nei jo prašoma priteisti, darbo užmokesčio suma, ieškovui priteisė šią didesnę sumą - 250,68 Eur. Teismas sprendė, kad dėl uždelsimo atsiskaityti ieškovas ( darbuotojas) yra nekaltas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad įmonės turtinė padėtis yra sunki, ir/ar duomenų apie galimą kitų darbuotojų interesų pažeidimą. Tačiau teismas pažymėjo, kad uždelstas atsiskaityti laikas iki teismo sprendimo priėmimo dienos sudaro beveik 23 mėnesius. Šis laikotarpis yra beveik dvigubai ilgesnis, nei ieškovo darbo atsakovės įmonėje trukmė. Atitinkamai prašomos priteisti kompensacijos dydis yra beveik du kartus didesnis, nei ieškovo per visą darbo laikotarpį pas atsakovę gautas darbo užmokestis. Teismo nuomone, ieškovas apie metus laiko nesidomėjęs, ar su juo darbdavys atsiskaitė tinkamai, pažeidė savo kaip darbuotojo pareigą veikti rūpestingai ir sąžiningai. Teismas sprendė, jog tokį ilgą uždelsimo atsiskaityti laiką iš dalies lėmė ir paties ieškovo neveikimas. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 299,76 Eur (išmokėtina suma), o vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudarė 14,21 Eur (išmokėtina suma) (b. l. 35). Ieškovas teismo posėdyje sutiko su atsakovo pažymoje nurodytais vidutinio darbo užmokesčio dydžiais.Teismas konstatavo, kad apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką – 6 935, 76 Eur (išmokėtina suma) – priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl išmoką sumažino, už uždelsimo atsiskaityti laiką ieškovui iš atsakovės priteisė sumą, atitinkančią ieškovo 6 mėnesių vidutinį darbo užmokestį (VDU) – 1798,56 Eur (išmokėtina suma) (299,76 Eur x 6 mėn.). Be to, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo, dirbusio penkių darbo dienų savaitės režimu, naudai iš atsakovės priteistina ir po 14,21 Eur (išmokėtina suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką (kiekvieną uždelsimo atsiskaityti laikotarpio darbo dieną), esant penkių darbo dienų savaitei, nuo sekančios po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo dalį dėl 1789,56 Eur priteisto darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 14,21 Eur darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo ir prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas jokiomis priemonėmis neinformavo atsakovės, kad uždarė savo banko sąskaitą. Atsakovė su ieškovu atsiskaityti turėjo dviem pavedimais. Pirmasis pavedimas buvo padarytas į ieškovo sąskaitą prieš pat jos uždarymą, todėl ieškovas, nesulaukęs antrojo pavedimo, pats turėjo elgtis racionaliai ir atsakingai, pasiteirauti atsakovės apie antrąjį pavedimą. Antrasis pavedimas ieškovui buvo padarytas 2014 m. gruodžio 23 d. ir tą pačią dieną pinigai grąžinti atgal. Tačiau atsakovės buhalterija nėra automatiškai informuojama apie atėjusias įplaukas, todėl grąžinti pinigai ir nebuvo pastebėti, nes preteksto tikrinti sąskaitą nebuvo, kaip minėta. Pirmasis pavedimas ieškovui buvo sėkmingai atliktas. Atsakovė mano, kad ieškovas jokio nuostolio dėl negautos darbo užmokesčio sumos nepatyrė. Praktika rodo, kad negavę darbo užmokesčio darbuotojai operatyviai praneša apie tai darbdaviui, tuo tarpu ieškovas iki pat parengiamojo teismo posėdžio, kuris įvyko 2016 m. rugsėjo 28 d., nepranešė darbdaviui apie negautą užmokestį. Toks darbuotojo elgesys negali būti pagrindas konstatuoti, kad nebuvo darbuotojo kaltės. Atsakovė mano, kad dėl neatsiskaitymo yra kaltas būtent darbuotojas. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas kritiškai vertina atsakovės apeliacinį skundą. Atsakovė neįvykdė net ir skubiai vykdytinos apylinkės teismo sprendimo dalies, nesumokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, 299,76 Eur. Atsakovė niekuo nepagrindžia, kad dėl neatsiskaitymo laiku yra kaltas ieškovas. Atsakovė žinojo ir kitą ieškovo banko sąskaitos numerį, todėl grąžintą sumą galėjo pervesti į kitą sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad buvo uždelsta atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės.Pirmosios instancijos teismas ir taip jau sumažino priteistiną sumą, tuo padarydamas nuolaidą atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015).Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad dėl neatsiskaitymo atleidimo iš darbo dieną darbuotojo (ieškovo) kaltės nebuvo. Byloje nekilo ginčo, kad darbuotojas buvo darbdaviui pateikęs dviejų savo banko sąskaitų numerius. Atsakovė darbo užmokestį 2014 metais tris kartus pervedė į ieškovo pateiktą banko sąskaitą Nr. ( b.l.91-94) ir du kartus į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) ( b.l.95-96). Ieškovui priklausantis darbo užmokestis už 2014 m. lapkričio mėnesį buvo pervestas į sąskaitą (duomenys neskelbtini) ( b.l.66), o 2014 m. gruodžio mėnesio darbo užmokestis buvo pervestas į ieškovo sąskaitą (duomenys neskelbtini) ( b.l.68). Iš atsakovės banko sąskaitos matyti, kad 2014 m. gruodžio 23 d. į atsakovės banko sąskaitą buvo grąžinta 870,73 Lt nurodant, kad mokėjimas grąžinamas dėl uždarytos sąskaitos ( b.l.110). Atsakovės atstovas neginčijo, kad pervesti pinigai buvo grąžinti, tačiau teigė, kad buhalterė šios sumos nepamatė, nes sąskaitos netikrino, preteksto tam neturėjo. Su tokiais apeliantės argumentais sutikti nėra pagrindo. Kolegija pažymi, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės ūkinę apskaitą tvarko buhalteris, kuris yra specialiai įmonės samdomas kaip savo srities profesionalas. To paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Vadinasi, atsakovės apskaita turėjo būti tvarkoma taip, kad bet kokios pinigų sumos patekimas į sąskaitą būtų nedelsiant pastebėtas, įvertintas ir įtrauktas į apskaitą. Lėšos, kurios buvo skirtos atsiskaityti su darbuotoju, jeigu buvo grąžintos, turėjo būti pervestos darbuotojui į kitą žinomą jo sąskaitą. Tačiau to nebuvo padaryta, kas leidžia konstatuoti darbdavio netinkamus veiksmus atsiskaitant su darbuotoju. Atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovas žalos nepatyrė ir kad pats ieškovas nebuvo operatyvus, nes laiku nepatikrino savo sąskaitos. Ta aplinkybė, ar ieškovas patyrė kokią nors žalą dėl neatsiskaitymo laiku, ar nepatyrė, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl darbo užmokesčio priteisimo. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi yra nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai. Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2015 m. kovo 17d., ieškinį pateikė 2016 m. liepos 27 d., todėl trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido. Jei darbuotojo kaltės nėra, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu, kasacinio teismo pasisakyta, kad vadovaujantis aptartais darbo santykių reglamentavimo principais, ji gali būti mažinama atsižvelgiant į darbuotojui priklausančio laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį, į itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma, į įmonės turtinę padėtį ir galimą kitų darbuotojų interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgė į visas išvardintas aplinkybes, šalių darbo santykių trukmę, įrodymus apie atsakovės finansinę padėtį, kitus byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai sumažino reikalaujamą priteisti išmoką už uždelsimo atsiskaityti laiką. Todėl keisti sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir toje dalyje, kurioje iš atsakovės priteistas darbo užmokestis už kiekvieną darbo dieną po 14,21 Eur iki visiško atsiskaitymo su ieškovu. Kaip jau nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovė gali nedelsdama atsiskaityti su ieškovu tokiu būdu užbaigdama ir pareigą mokėti vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą ( 3,87 Eur) priteistinos iš atsakovės ( CPK 96 straipsnio 1,2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Costum“, įm.k. 134632958, 3,87 Eur (tris eurus ir 87 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasDiana LabokaitėAlbina Rimdeikaitė