Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei B. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

išlaidos maistui (šviežia mėsa, pieno produktai, daržovės, vaisiai vaisių tyrelės, įvairios grūdinės košės, gėrimai ir kt.) - po 6 eurus per dieną, 6 eurai x 30 d. = 180 eurų per mėnesį;

išlaidos sezoniniams drabužiams, avalynei, patalynei: striukės, megztiniai, kelnės, kepurės, sportinė apranga, pirštinės, batai, kojinės, apatinis trikotažas ir kt., vidutiniškai per mėnesį - 50 eurų;

išlaidos buitinėms ir higienos prekėms: muilas, šampūnas, dantukų priežiūros priemonės, skalbimo milteliai ir kitos asmens higienos priemonės, vidutiniškai per mėnesį - 20 eurų;

išlaidos būstui išlaikyti, t. y. (elektra, dujos, šildymo sezonui - malkos, atliekų surinkimo mokesčiai, telefonas, internetas ir kt.), vidutiniškai 30 eurų per mėnesį;

išlaidos gydymui: vaistai, vitaminai ir kt., vidutiniškai per mėnesį-20 eurų;

išlaidos mokymuisi: pratybų sąsiuvinius, rašymo, piešimo priemonės, kurpinė, uniforma, šokių pamokų češkės, linijuotės, skriestuvas ir kt., vidutiniškai per mėnesį - 50 eurų;

transporto išlaidos kelionėms į mokyklą ir atgal, vidutiniškai po 5 eurus per dieną x 20 d. = 100 eurų per mėnesį;

išlaidos ekskursijoms, mokyklinės šventinės rinkliavos, laisvalaikiui, pramogoms (žaislai, knygelės, bilietai į cirką ar kino teatrą ir pan.), ir kitoms nenumatytoms išlaidoms vidutiniškai 50 eurų.

Teismo posėdžio metu ieškovo R. K. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. sūnus gyvena su juo, (duomenys neskelbtini). Būstas priklauso ieškovo motinai, gyvena taip pat kartu motinos brolis, t. y., jo dėdė. Kreipėsi tik dabar į teismą dėl išlaikymo, nes galvojo, kad sūnaus motina sugrįš, viskas pasikeis. Socialines išmokas skirtas vaikui gauna jis 2022 metų kovo mėnesio, prieš tai gaudavo atsakovė nors kartu jau negyveno. Atsakove su ieškovu susisiekė internetu prieš porą savaičių, paklausė kaip sūnus, kaip sekasi jam mokykloje, paskutinį kartą buvo domėjusis vaiku maždaug prieš metus. Tikėtina, kad atsakovė žino apie teismo posėdį, nes buvo susitikusi su ieškovu bei vaiku. Atsakovė norėjo su vaiku pabūti savaitgalį, ieškovas leido, pasiėmė šeštadienį ir sekmadienį parvežė. Labai retai atsakovė parašo ir domisi jų vaiku, sutinka, kad jų sūnus gyventų su ieškovu, nes ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau visiškai nekalba ir nesprendžia klausimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovė ieškovui nurodė, kad buvęs sugyventinis neleido bendrauti su sūnumi. Dabartinis sugyventinis leidžia bendrauti. Jam nėra žinoma kur atsakovė gyvena, kai vaikas pas ją buvo, tai gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovei atvežė vaiką, o atsakovė parvežė vaiką namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Vaikas nori bendrauti su motina. Prašo išlaikymo įsiskolinimo nuo tada, kai vaikas gyvena su juo iki ieškinio padavimo dienos. Nuo tos dienos, kai atsakovė nebendrauja su vaiku nėra visiškai prisidėjusi prie jo išlaikymo. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo atsakovės su vaiku susitikimų, bet ne daug. Nebuvo to, kad atsakovė davė pinigų, nupirktų ką nors. Jis neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Jo pajamos yra socialinė pašalpa – pusę gauna maximos kortelėje ir pusę grynaisiais. Suma būtų beveik 300,00 Eur. Tai būtų antras mėnesis, kai gauna šią sumą. Prieš tai dirbo valdiškame darbe, nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. birželio mėnesio, jo darbo pajamos buvo 600,00 – 700,00 Eur. Šiuo metu nedirba, yra užsiregistravęs užimtumo tarnyboje, tačiau negauna nedarbo išmokos. Nebedirba, nes neturi su kuo važinėti į darbą ir kuo grįžti. Prieš tai buvo dirbęs kitoje įmonėje. Jo vienintelės pajamos socialinė išmoka, kartais dirba įvairius papildomus darbus, pavyzdžiui pas ūkininką, papildomai prie to užsidirba apie 200,00 Eur. Būstą padeda išlaikyti motina, namas yra su patogumais, motina moka už elektrą, internetą, telefonus, šiukšles. Kitų išlaikytinių neturi. Turi kreditoriams įsipareigojimų, jo asmeninė paskola. Antstolis kas mėnesį nuskaičiuoja 30,00 Eur, jis yra susitaręs su antstoliu. Dar kai kartu su atsakove gyveno kartu, tada paėmė paskolą. Už abu telefonus mokėtina suma 35,00 Eur. Jo profesija yra stalius – staklininkas, išsilavinimas profesinis. Apie atsakovės turtinę padėtį žino, tai kad ji neturi būsto, transporto priemonių, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokosi trečioje klasėje, į mokyklą važiuoja mokyklos transportu. Mokyklos reikmenims išleidžia apie 50,00 Eur per mėnesį.

Atsakovė B. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei siųsti 2022 m. sausio 12 d. apeliaciniame skunde nurodytu gyvenamosios vietos adresu bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti. Apie teismo posėdžio datą ir vietą atsakovė informuota tinkamai – procesiniai dokumentai laikomi įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (dokumentai įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteikiamus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Ieškovo paaiškinimu, atsakovė žino apie teismo posėdį.

Institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečio E. K. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarautų vaiko interesams. Skyriaus nuomone, kad išlaikymui priteista iš atsakovės 200,00 Eur suma būtų pakankama sūnaus poreikių patenkinimui. Skyrius nepateikė prieštaravimų dėl prašomos ieškovo bendravimo tvarkos su motina.

Skyriaus atstovas A. P. teismo posėdžio metu palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovė gyvena su kitais vyrais, atskirai, su vaiku nesusitinka, juo nesirūpina, turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu. Į jų skambučius neatsiliepia, telefonas išjungtas. Paskutinė atsakovės gyvenamoji vieta Skyriui žinoma - Vilties gatvėje, kurioje gyveno su sugyventiniu. Po apeliacinio skundo, kurį pateikė atsakovė, su ja Skyrius bandė susiekti, tačiau nepavyko. Nežino ar gyvena su tuo pačiu sugyventiniu, bet iš ieškovo paaiškinimų galima spręsti, kad gyvena su kitu, Skyriui nėra žinomas dabartinis atsakovės gyvenamasis adresas. Pagalba buvo teikiama atsakovei, tačiau nėra duomenų, kad ji priėmė pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. ir B. K. yra nepilnamečio E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai, šį faktą patvirtina į civilinę bylą pateikta vaiko gimimo įrašo kopija. Santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta, šalys kartu negyvena. Nepilnametis E. K. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. gyvena su tėvu R. K. jo motinai priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini). Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Atsakovė išlaikymo savo sūnui neteikia, su juo nebendrauja, palaiko tik minimalų ryšį.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas dėl vaikui reikalingo išlaikymo priteisimo, turi nustatyti nepilnamečio vaikų gyvenamąją vietą, kaip tai numatyta CK 3.59 str. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.).

Ieškovas prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Iš turimų duomenų – 2022 m. sausio 12 d. apeliacinio skundo, Skyriaus išvados, kurioje nurodyta atsakovės nuomonė, darytina išvada, kad atsakovė neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu R. K.. Nesant atsakovės prieštaravimų byloje bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, nepilnamečio vaiko E. K., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu R. K..

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

Ieškovo reikalavimu, siekiant užkirsti kelią galimiems ginčams kilti ateityje, nustatytina jo pageidaujama aiški ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkanti atsakovės bendravimo tvarka su sūnumi ieškovo nurodytomis sąlygomis, o būtent: motina bendrauja su sūnumi antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, atsižvelgiant į vaiko norą bendrauti su motina ir tikslų bendravimo laiką motinai su tėvus suderinus trumposiomis SMS žinutėmis ne vėliau nei prieš 24 valandas.

Iš Skyriaus išvados bei 2022 m. sausio 12 d. apeliacinio skundo matyti, kad atsakovė neprieštarauja ieškovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai su nepilnamečiu vaiku, prieštaravimų byloje taip pat nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad ši bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, užtikrins sklandų motinos ir vaiko bendravimą, todėl prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Iš Skyriaus išvados ir 2022 m. sausio 12 d. matyti, kad atsakovė nesutinka su prašomu mokėti išlaikymo dydžiu, motyvuodama, kad nedirba, gyvena draugo namuose, kartu su sugyventiniu gyvena iš 303,68 Eur socialinės išmokos.

Iš byloje esančių duomenų bei teismo iniciatyva surinktų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovas šiuo metu niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, registruotų transporto priemonių savo vardu taip pat neturi. Teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna socialines išmokas – 300,00 Eur (pusę į maximos kortelę, pusę grynaisiais) bei vaiko pinigus nuo 2022 m. kovo mėnesio. Prieš tai dirbo, gaudavo atlyginimą apie 600,00 Eur, šiuo metu nedirba, nes neturi su kuo važiuoti į darbą, dirba atsitiktinius darbus iš kurių per mėnesį gauna iki 200,00 Eur papildomų pajamų. Finansiškai padeda motina – sumoka komunalinių mokesčių dalį, nuperka vaikui reikalingų daiktų, kai pačiam pajamų neužtenka. Turi įsiskolinimų kreditoriams, išlaikytinių kitų neturi. Apie atsakovės finansinę padėtį nieko nežino, žino, kad turi slaugytojos padėjėjos specialybę. Atsakovė niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, apeliaciniame skunde nurodė, kad šeimos gaunamos pajamos yra 303,68 Eur, registruota Užimtumo tarnyboje. Apie atsakovės išlaikytinius ir kreditoriams įsipareigojimus byloje duomenų nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas ir atsakovė būtų nedarbingi.

Nepilnamečiui vaikui yra 10 metų, nėra gauta duomenų, kad nepilnametis vaikas turėtų specialiųjų poreikių ar sveikatos problemų. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nepilnamečiui vaikui reikalinga suma per mėnesį yra 490,00 Eur. Teismo posėdžio metu, patikslino, kad tokių išlaidų transportui nepatiria kokias nurodė ieškinyje, nes vaikas perėjo į kitą mokyklą, tačiau išaugo kitos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti dėl infliacijos.

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad iš esmės nesutinka su ieškovo nurodytomis transporto bei būsto patiriamomis išlaidomis. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, kad transporto išlaidoms tiek nebeišleidžia, nes vaikas važinėja į mokyklą nemokamu – mokyklos transportu, tačiau išaugo kitos išlaidos. Ieškovas teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad jam motina padeda apmokėti komunalinius mokesčius, padeda nupirkti vaikui reikalingų daiktų, tačiau tą sąlygoja jo palyginus nedidelės pajamos, kurių nepakanka patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi tiek iš jo, tiek iš Skyriaus atstovo paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovė nesirūpina vaiku, neteikia jam išlaikymo.

Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ji gauna tik socialinę išmoką, niekur nedirba, ir teismas turėtų vadovautis minimalių poreikių patenkinimu nėra pateisinami, kadangi ji nepateikia jokių duomenų, kad turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų gauti pakankamai lėšų ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnamečių vaikų išlaikymą. Vien tas faktas, kad ji siuntė CV į (duomenys neskelbtini) ligoninę, buvo kelis kartus nuvykusi ten nereiškia, kad ji negali susirasti darbo ir egzistuoja objektyvios aplinkybes neleidžiančios jai ieškotis darbo kitur, kitose įstaigose. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaikų kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Be to, su ja nepilnametis vaikas negyvena, todėl ji turi didesnes galimybes susirasti darbą nederinant darbo laiko prie nepilnamečio vaiko.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 730 Eur, o atskaičius mokesčius – 518 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Išlaikymas nepilnamečiams vaikams teikiamas atsižvelgus į tėvų turtines galimybes. Nei ieškovo nei atsakovės pajamos nėra tokios, kad vaikas galėtų būti išlaikomas tenkinant visiškai visus jo poreikius. Kadangi iš esmės abiejų tėvų pajamos nėra tokios, kad galėtų užtikrinti tinkamus vaiko interesus, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Iš ieškovo, Skyriaus atstovo paaiškinimų darytina išvada, kad vaiko būtinieji poreikiai yra pagrįsti ir teisingai. Skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad priteisiama išlaikymo suma po 200,00 Eur yra pakankama sūnaus poreikių tenkinimui. Atsakovė byloje tiesiogiai neteikė paaiškinimų, įrodymų, kuriais ginčytų prašomą priteisti išlaikymo sumą.

Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovės ir ieškovo turtines padėtis bei jų darbingą amžių, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš atsakovės B. K. nepilnamečiui vaikui E. K. po 200,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko tėvas R. K. (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės B. K. išlaikymo įsiskolinimą – 2600,00 Eur nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos. Iš Skyriaus išvados bei 2022 m. sausio 12 d. apeliacinio skundo matyti, kad atsakovė nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, motyvuodama tuo, kad sunūs kelis kartus gyveno pas ją ir buvo pilnai išlaikomas, ji nėra mačiusi sūnaus su drabužiais, kuriuos būtų pirkusi ne ji, sūnų veždavo į mokyklą. Kai sūnus ateidavo pas ją, ji jam nupirkdavo kanceliarinių prekių, pratybų.

Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog motinos/tėvo pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium.

Iš ieškovo ir Skyriaus atstovo paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovė visiškai neteikia išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Jos nurodytas aplinkybės apeliaciniame skunde nėra pagrįstos objektyviais duomenimis (čekiai ir kt.). Be to atsakovės pasisakymai prieštarauja ieškovo išsakytais pozicijai – jis nurodė, kad atsakovė išėjusi iš namų beveik nebendravo su sūnumi, jam išlaikymo neteikė, todėl sudėtinga teisingai įvertinti atsakovės argumentus, kad ji sūnui pirko drabužius, kanceliarines prekes, pratybas. Atsakovė nepateikė duomenų, kad gyvendama skyrium vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Tuo pagrindu iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos 2021 m. rugsėjo 27 d. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė per 13 mėnesių, todėl apskaičiuojamas tokiu būdu: 13 mėn. x 200 Eur = 2600 eurų. Tuo pagrindu iš atsakovės priteistina 2600,00 eurų išlaikymo įsiskolinimo suma.

Dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo

Pagal pateikiamą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. birželio mėn. 29 d. pažymą apie pajamas Nr. 505 ir 2021 m. gruodžio 12 d. pažymą apie pajamas Nr. 927 matyti, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovei išmokėta iš viso 910,41 Eur. Šios išmokos išimtinai skirtos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, tuo tarpu atsakovė jas naudojo ne pagal tikslinę paskirtį, bet panaudojo išimtinai savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Sprendžiama, kad atsakovė, neaugindama vaiko, nepagrįstai praturtėjo savo nepilnamečio vaiko sąskaita. Nepagrįstai gautos vaiko išmokos privalo būti grąžintos ir panaudotos pagal įstatymo leidėjo nustatytą tikslinę paskirtį (CK 1,136 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui R. K. civilinėje byloje buvo suteikta pilnai apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji apmokėta 354,72 Eur suma, ką patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022-10-06 pažyma Nr. (12.33Mr) PT-7496. Ši suma priteistina iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas šioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis valstybei, skaičiuojamas už vienerius metus nuo priteistos išlaikymo periodinėmis išmokomis E. K. sumos (nuo 2400,00 Eur), taigi, žyminis mokestis sudaro 78,00 Eur, o taip pat nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo ir nepagrįsto praturtėjimo sumos (nuo 3510,41) 105,00 Eur. Žyminis mokestis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sudaro 113,00 Eur.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims yra 30,24 Eur, ir viršija minimalios valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteisiamos iš atsakovės B. K. (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės B. K. nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2021-09-27 iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą R. K..

Sprendimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės B. K. nepilnamečiui vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2600,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovės B. K., nepilnamečiui sūnui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), 910,41 Eur (devynis šimtus dešimt eurų 41 ct) nepagrįsto praturtėjimo vaiko sąskaita.

Nustatyti nepilnamečio E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su tėvu R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovė B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja tokia tvarka: motina bendrauja su sūnumi antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, atsižvelgiant į vaiko norą bendrauti su motina ir tikslų bendravimo laiką motinai su tėvu suderinus trumposiomis SMS žinutėmis ne vėliau nei prieš 24 valandas.

Priteisti iš atsakovės B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų valstybei už ieškovui suteiktą valstybinę garantuojamą teisinę pagalbą 354,72 Eur, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti iš atsakovės B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį) valstybei 296,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus), sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovės B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 30,24 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662 ir paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.