Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

nedalyvaujant pareiškėjui S. D. , atsakovų Marijampolės pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovams bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamo ginčo esmė – Marijampolės PN 2016-11-03 sprendimo Nr. 20/07-1513 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016-12-15 sprendimo Nr. 2S-6643 pagrįstumas ir teisėtumas bei 8,39 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumas.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas už režimo reikalavimų pažeidimus buvo perkeltas 15 parų atlikti bausmę kamerų tipo patalpoje Nr. 16. Šioje patalpoje 2016-10-10 buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasta ir paimta pareiškėjui priklausantys daiktai - 100 gr. arbatos, 30 gr. tabako „Winston“ ir 11 vnt. cigarečių „LD“ (b.l. 30).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Taisyklių 220 punktas taip pat numato, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas <...> neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis). Akivaizdu, jog pareiškėjas nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų ir tuo savo veiksmais pažeidė Taisyklių 220 punkto bei BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimus. Pareiškėjas neginčija fakto, jog minėti draudžiami daiktai 2016-10-10 buvo rasti kamerų tipo patalpoje Nr. 16, jam atliekant paskirtą nuobaudą, ir kad minėti daiktai priklausė pareiškėjui.

Taisyklių 57 punktas (2016-03-29 įsakymo Nr. 1R-107 redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01) nurodo, kad netinkami naudoti daiktai, greitai gendantys maisto produktai, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, sunaikinami. Nors pareiškėjas nurodo, kad po 2016-10-10 kratos atlikimo, Marijampolės PN pateikė prašymą dėl paimtų daiktų saugojimo Marijampolės PN saugykloje, tačiau Taisyklių 220 punktas numato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. Taigi, saugomi gali būti tik tie daiktai, kurie yra leidžiami bendrabučio tipo patalpose bei daiktai, kurie yra perduoti saugoti iki išėjimo atlikti bausmę kamerų tipo patalpose. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašymą dėl daiktų saugojimo pateikė jau po pažeidimo padarymo, t .y. po to, kai draudžiami daiktai buvo rasti. Kaip jau minėta, pareiškėjas nesilaikė Taisyklių reikalavimų, į kamerų tipo patalpas su savimi atsinešė draudžiamus daiktus, todėl draudžiami daiktai negali būti saugomi ir vadovaujantis Taisyklių 57 punktu buvo sunaikinti (b.l. 29). Pažymėtina, jog Taisyklių 61 punkte nurodyta, jog šių taisyklių 57-59 punktuose nustatyta tvarka vadovaujamasi ir tada, kai sprendžiamas pataisos įstaigoje rastų daiktų, nepriklausomai nuo to, kas jų savininkas, likimas (paėmimas, perdavimas ar sunaikinimas). Nuteistojo akivaizdoje yra sunaikinami tik leidžiami turėti bei dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai, todėl pareiškėjo teiginys, kad daiktai turėjo būti sunaikinti jo akivaizdoje, yra nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklių 18 priede yra nurodytas sąrašas leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų. Šiame sąraše yra nurodyta, kad maisto produktai, tame tarpe ir arbata, turi būti įsigyta ir laikoma gamintojo pakuotėje. Marijampolės PN apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-10-10 tarnybinis pranešimas Nr. 58/05 (b.l. 30) patvirtina, kad pareiškėjo kratos metu rasta arbata buvo suvyniota į laikraštį, rasta ne gamintojo cigarečių pakuotėje esančios cigaretės, o atskiros cigaretės, tokiu būdu pareiškėjas pažeidė leidžiamų turėti daiktų laikymo sąlygas.

Teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Marijampolės PN 2016-11-03 sprendimą Nr. 20/07-1513 bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016-12-15 sprendimą Nr. 2S-6643, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kadangi kratos metu iš pareiškėjo buvo paimti jam priklausantys daiktai – 11 vnt. cigarečių „LD“, 30 gr. tabako „Winston“, 100 gr. arbatos, jie uždrausti tik uždarosios zonos kamerose, bet ne pataisos namuose, tačiau atsakovas neteisėtai juos sunaikino, nors jų galiojimo terminai nebuvo pasibaigę, sunaikinimas buvo atliktas ne pareiškėjo akivaizdoje. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė 8,39 Eur turtinę žalą (4,50 Eur tabako vertė, 2,70 Eur cigarečių vertė, 1,19 Eur arbatos vertė) ir 500 Eur neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą, kaip vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų (ABTĮ 56 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nenustačius šios viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.