Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transporto logistikos kompanija“ per atstovą kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. A., kuriame prašo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir priimti naują sprendimą – atmesti visus atsakovo darbo byloje pareikštus reikalavimus kaip nepagrįstus ir pareikštus ne tam ieškovui bei panaikinti Telšių darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje Nr. APS-113-3976/2022.

Ieškinyje nurodė, jog UAB „Transporto logistikos kompanija“ (toliau – ieškovė arba darbdavė) yra registruota kaip laikinojo darbo įmonė, kuri nuomoja darbuotojus įvairioms kitoms įmonėms užsienyje bei vykdo krovinių pervežimo veiklą. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. balandžio 27 d. priimtame sprendime (toliau – sprendimas) neįrodė, jog būtent I. A. (toliau – atsakovas arba darbuotojas) dirbo Vokietijos Federacijoje registruotoje įmonėje kaip pas laikinojo darbo naudotoją. Teigia, jog tokia išvada padaryta tik Darbo ginčų komisijos narių asmeniniu įsitikinimu, susiformavusiu iš žodinių paaiškinimų, tuo tarpu rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojas buvo išsiųstas dirbti kaip laikinasis darbuotojas į Vokietiją, nėra. Nurodo, jog su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu darbuotojas buvo siunčiamas dirbti komandiruočių principu įprastomis darbo Lietuvos sąlygomis į Vokietijos Federaciją, vykdyti ieškovės krovinių vežimo veiklą. Teigia, jog ieškovė pateikė visus turimus dokumentus, patvirtinančius darbuotojo darbą įprastomis sąlygomis – įprastą, o ne laikinojo darbo, darbo sutartį, įsakymus dėl komandiruočių, mokėjo dienpinigius, kas objektyviai ir neginčytinai patvirtina, jog darbo santykiai su darbuotoju buvo vykdomi įprastai. Darbdavė neginčija fakto, jog atsakovui pagal jo rašytinius prašymus buvo suteikiamos nemokamos atostogos įvairiais laikotarpiais, tačiau ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisija, jog suteiktų nemokamų atostogų laikotarpiu darbuotojas dirbo. Nurodo, jog vairuotojo kortelės duomenys, patvirtina faktą, kad darbuotojas vairavo automobilį, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina fakto, kad darbuotojas tuo laikotarpiu dirbo būtent darbdavės naudai ir jos pavedimu. Teigia, jog Darbo ginčų komisijos sprendimu priteisiant atsakovui mokėti dienpinigius už tas dienas, kurios nepažymėtos darbdavio darbo laiko apskaitos dokumentuose kaip dirbtos dienos vien tuo pagrindu, kad kažkoks vairuotojas tą konkrečią dieną vairavo automobilį, savaime nereiškia, kad tai buvo darbas ieškovės naudai. Atkreipia dėmesį, kad Darbo ginčų komisija byloje nustatė, jog tam tikrais laikotarpiais darbuotojas vykdė darbo funkcijas pagal tiesioginius susitarimus su Vokietijos įmone. Nurodo, jog byloje pateikti duomenys apie atsakovo nuvažiuotus kilometrus, apie išmokėtą atlyginimą, patvirtina, kad tai laikotarpiais darbuotojas nebuvo darbdavės žinioje. Pažymi, jog darbuotojai, grįžę į Lietuvą pateikdavo minėtus duomenis darbdavei kaip darbdavei priklausančius dokumentus, dėl to vadovaujantis šiais motyvais darytina išvada, kad atsakovas dirbo ir tiesiogiai Vokietijos įmonėje, o darbdavė išmokėjo visas priklausančias lėšas darbuotojui pagal darbo sutartį. Ieškovei žinoma, kad atsakovas savo laisvu laiku nuo darbo pas ieškovę, nemokamų atostogų ar kitu laikotarpiu tiesiogiai dirbo Best-Logistik-Transport GmbH. Pabrėžia, jog Darbo ginčų komisija nustatė, kad darbuotojas dirbo Best-Logistik-Transport GmbH, pats darbuotojas žodiniais paaiškinimais nurodė, kad buvo pavaldus būtent šios įmonės vadovui. Teigia, kad darbuotojas savo iniciatyva laisvu nuo darbo laiku dirbo tiesiogiai Vokietijos įmonėje, niekaip nesuponuoja UAB „Transporto logistikos kompanija“ neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad Darbo ginčų komisija nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog UAB „Transporto logistikos kompanija“ su darbuotoju yra atsiskaičiusi tinkamai ir yra sumokėjusi visą priklausantį darbo užmokestį ir mokėtinus mokesčius. Taigi darbdavė iš esmės su darbuotoju atsiskaitė tinkamai – jam sumokėtos sumos atitinka darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir kitus dokumentus. Nurodo, jog ginčas ir darbuotojo reikalavimas kilo dėl tų laikotarpių, kuomet darbuotojas buvo laisvas nuo darbo pas darbdavę, tačiau tai nereiškia, kad darbdavė darbo laiko apskaitos dokumentus pildė netinkamai ar netinkamai atsiskaitė su darbuotoju. Jeigu darbuotojas savo laisvu asmeniniu sprendimu darbo funkcijas atliko ir kitam darbdaviui, tai yra paties darbuotojo atsakomybė ir laisvas apsisprendimas, bet tai nedaro UAB „Tansporto logistikos kompanija“ veikiančios neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas reikalauja atitinkamų piniginių lėšų laikotarpiais, kuriais dirbo pas kitą darbdavį, darytina išvada, kad darbuotojas reikalavimą darbo ginče pareiškė netgi ne tam atsakovui. Darbuotojas niekaip nenuginčijo fakto, kad UAB „Transporto logistikos kompanija“ atsiskaitė su juo pagal esančius ir galiojančius dokumentus, todėl jeigu darbuotojas jaučiasi apgautas dėl užmokesčio už darbą laisvu nuo darbo UAB „Transporto logistikos kompanija“ laiku, tai reikalavimai ir turėtų būti reiškiami tam asmeniui, pas kurį atitinkamais laikotarpiais darbuotojas ir dirbo. Ieškovė mano, kad nėra tinkama atsakove ginče dėl šių laikotarpių ir darbuotojo reikalavimai apskritai turėtų būti atmetami.