- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-512-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01106-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2095-841/2014 pagal R. J. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas skundu prašė panaikinti antstolės V. Š. 2013-12-14 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti ir įpareigoti antstolę grąžinti R. J. ir S. J. negyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad bankui „Swedbank“ AB atsisakius paimti turtą po antrųjų neįvykusių varžytynių, turėjo būti taikomos Civilinio proceso kodekso 723 straipsnio nuostatos, t. y. turtas privalėjo būti perduotas skolininkams, o ne tęsiami vykdymo veiksmai.
Antstolė V. Š. 2014-02-10 patvarkymu atsisakė patenkinti R. J. skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolė nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog hipotekos kreditorius bankas „Swedbank“ AB, po neįvykusių antrųjų varžytynių atsisakęs perimti neparduotą turtą nuosavybėn, toliau siekė patenkinti savo reikalavimą parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, antstolė turėjo teisę pagal tą patį vykdomąjį dokumentą toliau vykdyti vykdymo veiksmus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo bankas „Swedbank“ AB prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes pagal teismų praktiką, po neįvykusių antrųjų varžytynių atsisakius perimti neparduotą turtą nuosavybėn, tačiau išreiškus pageidavimą parduoti įkeistą turtą varžytinėse, antstolis turėjo teisę atlikti vykdymo veiksmus pagal tą patį vykdomąjį dokumentą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2014-03-10 nutartimi pareiškėjo R. J. skundo dėl antstolės V. Š. veiksmų netenkino. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog hipotekos institutą reglamentuojančios teisės normos hipotekos kreditoriui suteikia išskirtinę padėtį siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto (LAT 2010-04-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-433/2010). Pagal formuojamą teismų praktiką, kai hipotekos kreditorius, po neįvykusių antrųjų varžytinių atsisako perimti neparduotą turtą nuosavybėn, tačiau siekia patenkinti savo reikalavimą parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, antstolis turi teisę pagal tą patį vykdomąjį dokumentą toliau vykdyti vykdymo veiksmus (skirti ekspertizę, skelbti varžytines ir kt.) (LAT 2011-02-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2011). Atsižvelgęs į hipotekos instituto specifiką, egzistuojančią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, į aplinkybę, jog po neįvykusių antrųjų varžytynių bankas „Swedbank“ AB nors ir atsisakė paimti neparduotą varžytynėse turtą, tačiau raštu išreiškė savo valią toliau tęsti turto priverstinį pardavimą varžytynėse, teismas konstatavo, jog antstolė pagrįstai netaikė CPK 723 straipsnio nuostatų, o tęsdama vykdymo veiksmus elgėsi teisėtai, todėl pripažino, kad antstolės patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo yra pagrįstas ir teisėtas ir jį naikinti nėra juridinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-10 nutartį, o R. J. atstovo 2014-01-19 skundą tenkinti. Atskirajame skunde nurodoma, kad CPK 1 str. II dalyje yra suformuluota svarbi taisyklė, kad jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Taigi, CPK aiškiai išdėstyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, visų pirma turėjo remtis įstatymais, šiuo atveju, vienu pagrindiniu teisės šaltiniu. Pabrėžia, kad netaikydamas CPK normų, teismas kartu pažeidžia ir įstatymo viršenybės principą. CPK 4 str. taip pat nurodyta, kad teismai, aiškindami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimas negali pakeisti pačių įstatymų ar kitų teisės aktų. Todėl mano, kad esant išieškotojo „Swedbank“ AB atsisakymui paimti turtą po antrųjų neįvykusių varžytynių turėjo būti taikomos minėtos CPK 723 str. numatytos pasekmės ir turtas privalėjo būti perduotas R. J. ir S. J., o ne tęsiami vykdymo veiksmai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolė prašo R. J. atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2095-841/2014. Antstolė mano, kad remiantis formuojama teismų praktika, atsižvelgiant į hipotekos instituto specifiką ir specialių teisės normų egzistavimą, pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai turi prejudicinę reikšmę žemesnės instancijos teismams, todėl į juos reikia atsižvelgti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad antstolė turėjo vadovautis CPK 723 str. 1 d. ir 3 d., kuriose numatyta, kad jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą <...>, turtas grąžinamas skolininkui, o išieškotojui atsisakius paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.
Pažymėtina, pareiškėjo atstovas advokatas atskirajame skunde, dėstydamas argumentus apie CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų normų prieštaravimus ir jų taikymą, kalba apie įstatymų koliziją, o teismų praktika nėra įstatymų normos, todėl atskirajame skunde nurodytas CPK 1 str. šiuo atveju netaikytinas. Nors apeliantas nurodo, kad CPK 4 str. įtvirtina, jog teismai, aiškindami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, mano, kad šiuo atveju teismas privalėjo vadovautis ne suformuota kasacinio teismo praktika, bet įstatymu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinio, paskirtis – per kasacinėse nutartyse suformuotus precedentus užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje (viešoji kasacijos funkcija), todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis kasacinio teismo įtvirtintu precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011, analogiškoje šiai civilinei bylai, kad kai hipotekos kreditorius, po neįvykusių antrųjų varžytynių atsisakęs perimti neparduotą turtą nuosavybėn, vis dėlto siekia patenkinti reikalavimą parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, antstolė neprivalo grąžinti jam (hipotekos kreditoriui) vykdomojo dokumento ir užbaigti vykdomosios bylos bei, hipotekos kreditoriui pakartotinai paprašius parduoti įkeistą turtą varžytynėse, turi teisę pagal tą patį vykdomąjį dokumentą atlikti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdingi šie bruožai: absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui daiktą. Sudarius įkeitimo sutartį, kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Ši jo teisė absoliuti, nes į įkeistą daiktą kiti kreditoriai gali pretenduoti tik po įkaito gavėjo. CPK 723 straipsnyje įtvirtintos atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės, t. y., jog turtas yra grąžinamas skolininkui ir pakartotinai į tą turtą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams, nėra taikomos hipotekos kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog aiškinimas, kad pakartotinio išieškojimo nukreipimo į tą patį turtą ribojimas vienerių metų terminu taikomas hipotekos kreditoriui, kaip ir visiems kitiems kreditoriams, neatitiktų hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, paskirties. Tokiu atveju hipotekos kreditoriaus įstatymu įtvirtinta padėtis priverstinai išieškant skolą būtų vertintina ne kaip privilegijuota, bet kaip diskriminacinė. Dėl specifinės hipotekos kreditoriaus teisinės padėties nukreipiant išieškojimą į įkeistą daiktą, kurią nulemia jo įgyta subjektinė įkeitimo teisė, santykis su įkeistu daiktu, hipotekos kreditoriui netaikomos kitiems (ne hipotekos) kreditoriams CPK 723 straipsnyje numatytos atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004).
Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-10 nutartį, kuria atmestas pareiškėjo R. J. skundas dėl antstolio veiksmų, atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.