- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-25
- Bylos Nr.
- 2-6657-949/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Ieškovas
- UAB „Talša“
- Atsakovas
- A. J.
- Advokatai
- Gvidas Armanavičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Talša“ ieškinį atsakovui A. J. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija (DGK) sprendimo pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-05-10 sprendimą Nr. DGKS-2126 ir priteisti iš ieškovo UAB „Talša“ atsakovui A. J. 171,50 Eur dienpinigių, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-10-26 su atsakovu sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas dirbo UAB „Talša“ vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose. Darbo sutartimi šalys susitarė dėl vieną kartą per mėnesį mokamo darbo užmokesčio, lygaus 423 Eur neatskaičius mokesčių, taip pat dėl ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių mokėjimo vykstant į užsienį. A. J. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių 2016 metų kovo ir balandžio mėnesiais, iš viso 15 dienų, todėl 2016-04-11 darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Atsakovui buvo priskaičiuota išmokėti iš viso 2976,05 Eur dienpinigių, iš viso buvo išmokėta 2805,45 Eur dienpinigių. Neišmokėtas 171,50 Eur dienpinigių skirtumas buvo užskaitomas kaip atsakovo negrąžinta atsiskaitytinai paimta suma. Esant ginčui dėl atliktos užskaitos, ją atmetus, A. J. priskaičiuotų ir neišmokėtų dienpinigių suma yra 171,50 Eur. Atsakovas be pateisinamų priežasčių 15 dienų neatvyko į darbą, nepateikė darbdaviui atsiskaitymo lapelio, neatsiskaitė už negrąžintas atsiskaitytinai paimtas sumas, laiku nepateikė pretenzijų dėl užskaitomų negrąžintų atsiskaitytinai paimtų sumų, todėl dėl galimo uždelsimo atsiskaityti darbdavio kaltės nėra. Dėl to ieškovas sutinka su ta Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria iš UAB „Talša“ A. J. buvo priteista 171,50 Eur dienpinigių suma.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė pateiktą ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai ieškinyje išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad darbo užmokesčio suma ir dienpinigių dydis buvo aiškiai aptarti darbo sutartyje. Pagal UAB „Talša“ vadovo įsakymą atsakovui buvo mokama 50 procentų dienpinigių sumos. Jokio susitarimo dėl 55 Eur darbo užmokesčio mokėjimo už vieną dieną su darbuotoju nebuvo. Pagal finansines įmonės galimybes atsakovui buvo pervedamas sutartas darbo užmokestis. Atsakovo atleidimo iš darbo dieną atsakovui nebuvo išmokėta tik 5,45 Eur dienpinigių dalis. Taip pat buvo siekiama užskaityti ginčijamą 171,50 Eur atsiskaitytinai paimtą atsakovo negrąžintą sumą, todėl ji nebuvo išmokėta. Dėl šios sumos priteisimo UAB „Talša“ nusprendė nesibylinėti su buvusiu darbuotoju ir šios sumos įskaityti nebeprašo, sutinka šią sumą sumokėti atsakovui, kai bus galutinai išspręstas kilęs ginčas. Nurodė, kad Iš Darbo ginčų komisijos sprendimo visiškai neaišku kaip buvo apskaičiuota priteista suma, su ja nesutinka. Su darbuotoju nebuvo atsiskaityta ne dėl darbdavio kaltės, todėl vidutinis darbo užmokestis neturėtų būti priteisiamas. Atsakovo A. J. nurodyta ekonomistė Emilija UAB „Talša“ nedirba.
Atsiliepimo į ieškinį atsakovas A. J. nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbdavys su juo geranoriškai neatsiskaitė, todėl kreipėsi su prašymu dėl neišmokėtų sumų išieškojimo į Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisijoje prašė priteisti tokią neišmokėtą sumą, kurią jam buvo nurodžiusi UAB „Talša“ ekonomistė Emilija, kuriai išeidamas iš darbo atidavė banko mokėjimo korteles, perdavė transporto priemonę, tokiu būdu tinkamai atsiskaitydamas su darbdaviu. Mano, kad dėl netinkamo atsiskaitymo su juo nėra jokios jo kaltės. Pateikęs prašymą, atleisti jį iš darbo, į jį nebėjo, nes darbdavys su juo nepagarbiai bendravo, liepė atidirbti dvi savaites, tačiau nesudarė sąlygų dirbti. Išvykęs į komandiruotę, jis nebūtų spėjęs grįžti per dvi savaites. Darbo užmokestis jam nebuvo laiku mokamas. Paaiškino, kad tarp šalių žodžiu buvo sutarta, kad bus mokamas 55 EUR darbo užmokestis per dieną, visas darbo užmokestis turėjo būti pervedamas į jo banko sąskaitą. Tačiau pagal jo pateiktus skaičiavimus jam buvo mokama tik apie 20-25 Eur per dieną, dėl to ir susidarė įsiskolinimas. Pasirašydamas darbo sutartį, neįsigilino kas joje parašyta. Pagal jo skaičiavimus jam neišmokėta 2889,55 Eur dienpinigių. Dėl to, kad bus mokami 50 procentų dydžio dienpinigiai su darbdaviu nesitarė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-10-26 A. J. ir UAB „Talša“ sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas A. J. buvo priimtas dirbti UAB „Talša“ vairuotoju - ekspeditoriumi, o 2016-04-11 darbo sutartis buvo nutraukta remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, t. y. darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas (DK 235 straipsnis) (DGK bylos 31- 32 b. l.). Atleidimo iš darbo pagrindai šioje byloje neginčijami.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau- Darbo ginčų komisija) 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu tenkino ieškovo A. J. prašymą ir nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Talša“ 981,00 Eur neišmokėtų dienpinigių ir 422,94 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2016-04-12 iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t.y. iki 2016-05-10, už (21 darbo dieną). Suma nurodyta neatskaičius mokesčių (14-18 b. l.).
Darbdavys ginčija šį Darbo ginčų komisijos sprendimą, nurodydamas, kad darbuotojui turėjo būti priteista tik 171,50 Eur neišmokėtų dienpinigių suma, likusi dienpinigių suma ir vidutinis darbo užmokestis priteisti nepagrįstai, todėl šioje dalyje prašo darbuotojo ieškinį atmesti.
Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad ieškovas dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi, taigi jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su išvykomis į užsienio šalis darbo reikalais, t. y. komandiruotėmis.
DK 220 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta garantija, kad pasiųstiems į tarnybines komandiruotes darbuotojams per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydį ir mokėjimo tvarką, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija, išskyrus biudžetines įstaigas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (toliau - Nutarimas). Šio nutarimo 5 punkte (2012 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 1365 redakcija, (Žin., 2012, Nr. 17-770) numatyta, jog darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 (Žin., 2003, Nr.11-396). (...) Jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenustato kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas. Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas, o jeigu išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.
Pagal minėto nutarimo 6.1 papunktį darbuotojui gali būti mokami dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas.
Atsakovas A. J. prašyme Darbo ginčų komisijai nurodė, jog darbdavys jam neišmokėjo 1744,48 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, komandiruotes, šventines dienas, naktinį darbą. Bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu patikslino savo reikalavimą ir nurodė, kad prašo išieškoti 981 Eur sumą, kuri buvo neišmokėta už 44 komandiruotėse išbūtas dienas. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas pateikė skaičiavimą, kuriame nurodė, kad jam nesumokėta 2889,55 Eur dienpinigių pagal žodinį susitarimą su darbdaviu dėl 55 Eur už dieną vykstant į komandiruotes užsienyje mokėjimo (41 b. l.).
Darbo ginčų komisija konstatavo, kad UAB „Talša“ išmokėjo A. J. visą priklausantį darbo užmokestį, darbuotojas buvo išnaudojęs visas jam priklausančias kasmetines atostogas. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena iš šalių teisme neginčija šių darbo ginčų komisijos padarytų išvadų, teismas vertina, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio yra teisėtas ir pagrįstas.
Kaip jau minėta, byloje kilo ginčas dėl tų Darbo ginčų komisijos sprendimo dalių, kuriomis A. J. iš UAB „Talša“ buvo priteista 981,00 Eur neišmokėtų dienpinigių ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką.
Darbo ginčų komisijai A. J. pateikta darbo sutarties kopija patvirtina, kad 2015-10-26 sudarydamos darbo sutartį, šalys susitarė, jog darbuotojui bus mokamas 423 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestis ir vykstant į užsienį mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos (Darbo sutarties 3, 7 punktai) (DGK 4, 5 b. l.). Darbo sutartis nenuginčyta, ginčo dėl jos nėra. Atsakovas A. J. patvirtino, jog ją pasirašė, taip pat teigė, jog pasirašydamas sutartį jos įdėmiai neskaitė, tikėjosi gauti tokį darbo užmokestį, dėl kurio su darbdaviu susitarė žodžiu.
Pagal bylos duomenis, laikotarpiu nuo 2015-10-18 iki 2016-04-11 (atleidimo iš darbo dienos) atsakovas buvo išvykęs į vienos dienos komandiruotę Lietuvoje bei dvi komandiruotes užsienyje, viena iš jų truko nuo 2015-10-29 iki 2015-12-21, o kita nuo 2016-01-15 iki 2016-03-05. Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo nauja redakcija nuo 2015 01 01 (TAR, 2014, Nr. 2014-13248) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“ numato dienpinigių normą pagal šalis, į kurias vykstama. Iš byloje pateiktų įsakymų dėl vykimo į tarnybines komandiruotes (DGK 14, 15 b. l.) matyti, kad šiuose įsakymuose nurodytos dienpinigių normos atitinka minėtame įsakyme patvirtintus dienpinigių dydžius pagal valstybes, į kurias vyko atsakovas komandiruočių metu. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pateiktuose įsakymuose nurodyta informacija apie komandiruočių trukmę yra teisinga. Taigi, pagal pateiktus skaičiavimus nustatyta, kad už visą komandiruotėse išbūtą laiką taikant 50 procentų dienpinigių normą už komandiruotes užsienyje ir 100 procentų dienpinigių normą už komandiruotes Lietuvoje, atsakovui buvo priskaičiuota iš viso 2976,05 Eur dienpinigių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. K. ir V. L. D. v. UAB „JOFA“, bylos Nr. 3K-3-53/2008, nurodė, jog „...Nagrinėjant kilusį ginčą tarp buvusių darbuotojų ir darbdavio bei sprendžiant klausimą dėl darbuotojų teisės į dienpinigius tarnybinių komandiruočių metu, taip pat dėl darbdavio teisės mažinti mokamų dienpinigių normas, svarbu išsiaiškinti dienpinigių prasmę ir paskirtį. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK 220 straipsnyje, detalizuota Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija); šio nutarimo 5.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties šalims keisti nustatytą dienpinigių dydį, tačiau tik esant vienam iš šių atvejų: jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyje“.
Galiojančios teisės normos numato galimybę darbdaviui mokėti mažesnius, nei Vyriausybės nustatyti, dienpinigius. Mažesni dienpinigiai gali būti mokami minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6 punkte nustatytais atvejais: jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Talša“ pagal darbo sutartį įsipareigojo mokėti ne mažesnę kaip 50 procentų dienpinigių sumą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas skaičiavo atsakovui būtent 50 procentų dienpinigių sumą ir atsakovui iki 2016-05-02 pagal ieškovo pateiktą suvestinę buvo pervesta 2805,45 Eur dienpinigių (DGK 13-15 b. l.).
Iš atsakovo pateiktos Swedbank, AB banko sąskaitos išrašo (42-44 b. l.) matyti, kad atsakovui A. J. laikotarpiu nuo 2015-10-19 iki 2016-04-14 iš UAB „Talša“ buvo pervesta iš viso 2800,00 Eur dienpinigių ir 1469,91 Eur darbo užmokestis. Taigi atsakovo pateikti duomenys apie jam ieškovo išmokėtą dienpinigių sumą sutampa su ieškovo UAB „Talša“ nurodyta išmokėtų dienpinigių suma (pažymėtina, kad ieškovas nurodė, jog papildoma 5,45 Eur suma buvo pervesta 2016-05-02, t.y. jau po to, kai sutartis su atsakovu buvo nutraukta ir išrašo už 2016-05-02 atsakovas nepateikė).
Byloje pateikta rašytinė medžiaga patvirtina, kad atsakovui A. J., nors ir nesilaikant sutartų mokėjimo terminų, buvo išmokėtos tokios sumos, kokios turėjo būti išmokėtos pagal šalių sudarytą darbo sutartį. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausta liudytoja T. A., dirbanti UAB „Talša“ vyr. buhaltere, parodžiusi, kad atsakovui darbo užmokestį ir dienpinigius skaičiuodavo pagal darbo sutartį, konsultavosi su specialistais, kurie patvirtino, kad už komandiruotes užsienyje gali būti mokama 50 procentų dienpinigių sumos, būtent tokia suma ir buvo skaičiuojama šiuo atveju. Taip pat paaiškino, kad A. J. jau po darbo sutarties nutraukimo buvo išmokėta nedidelė dalis dienpinigių, UAB „Talša“ siekė užskaityti 171,50 Eur negrąžintą atsiskaitytinai paimtą sumą, tačiau dėl šios sumos kilo ginčas, todėl įskaitymo nebedarė ir ši suma atsakovui bus išmokėta pasibaigus teisminiam ginčui.
Nei rašytinių įrodymų, nei tikslių faktinių duomenų apie tai, kad atsakovui buvo neišmokėta jo Darbo ginčų komisijai nurodyta 981,00 Eur suma, nėra. Byloje neįrodytas ir žodinis šalių susitarimas mokėti 55 EUR dienpinigių normą vykstant į užsienį. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su darbdaviu buvo susitarę, jog visi atsiskaitymai bus vykdomi į banko sąskaitą, Darbo ginčų komisijai nurodė, kad pinigų grynais iš darbdavio negaudavo. Jokių įrodymų, galinčių pagrįsti atsakovo nurodytas aplinkybes dėl žodinio susitarimo su darbdaviu dėl didesnio nei darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis mokėjimo nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad šios aplinkybės atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovas, kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją ir nurodydamas jam galimai neišmokėtas sumas, neatsižvelgė į minėtą darbo sutartimi pasirašytą sutikimą dėl mažesnių dienpinigių mokėjimo, manė turįs teisę į 50 procentų didesnę dienpinigių sumą, kuri teismui pateiktame skaičiavime sudarė 2889,55 Eur, o Darbo ginčų komisijoje prašė priteisti dalį šios sumos – 981,00 Eur.
Kaip minėta, šiuo atveju susitarimas dėl mažesnių, nei Vyriausybės nustatytas, dienpinigių dydžio įtvirtintas šalių pasirašytoje darbo sutartyje, priskaičiuotų dienpinigių dydis yra 50 procentų dienpinigių normos, t. y. ne mažesnis nei buvo susitarta darbo sutartyje, taigi, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas UAB „Talša“ neteisingai apskaičiavo atsakovui A. J. išmokėtiną dienpinigių sumą už ginčo laikotarpį. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, kad Darbo ginčų komisija be teisinio pagrindo padarė nepagrįstą išvadą, kad darbdavys nepagrįstai sumažino A. J. dienpinigių normas. Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytos aplinkybės, kad ieškovui galėjo būti neaišku už kokią komandiruotę ir kokia dienpinigių suma apskaičiuota, kad darbdavys galėjo manipuliuoti dokumentais, nesudaro pagrindo teigti, kad A. J. turėjo būti išmokėta nesumažinta dienpinigių norma. Kaip jau minėta, pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas. Pagal bylos duomenis atsakovas vyko į dvi komandiruotes, iki išvykimo į antrą komandiruotę atsakovui buvo išmokėta 1800 Eur dienpinigių, todėl atsakovas, manydamas, kad ne visa suma yra sumokėta už buvusią komandiruotę ir laiku negavęs avanso, galėjo atsisakyti vykti į antrą komandiruotę, tačiau šių veiksmų neatliko. Atsakovas A. J., priešingai nei nurodyta Darbo ginčų komisijos sprendime, avanso apyskaitas yra pasirašęs. Iš pateiktų duomenų matyti, kad apskaičiuoti dienpinigiai atsakovui nebuvo iš karto išmokėti ir buvo jam pervedami dalimis, tačiau vėlavimas atsiskaityti negali būti vertinamas kaip sudarantis pagrindą teigti, jog atsakovui turėjo būti apskaičiuoti ir išmokėti didesni dienpinigiai. Darbo ginčų komisija, neturėdama jokių konkrečių duomenų apie tai, kad A. J. galėjo padaryti darbdaviui žalos, nesant reikalavimo tokią žalą atlyginti ar įskaityti į išmokėtiną sumą, nepagrįstai konstatavo, kad A. J. ginčo nagrinėjimo metu šias sumas įvertino ir dėl to patikslino savo reikalavimą. Atitinkamai ir Darbo ginčų komisijos sprendime padaryta išvada, kad A. J. buvo neišmokėta būtent 981 Eur dienpinigių suma, yra nepagrįsta.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) daro išvadą, jog Darbo ginčų komisija padarė nepagrįstą išvadą, kad A. J. buvo nepagrįstai sumažinta dienpinigių norma ir priteisė iš ieškovo 981,00 Eur neišmokėtų dienpinigių sumą. Pagal byloje pateiktus skaičiavimus, ieškovas nėra išmokėjęs atsakovui A. J. 171,50 Eur dienpinigių (2976,05 Eur – 2800 Eur - 5,45 Eur) (DGK 13 b. l.), todėl Darbo ginčų komisijos sprendimas keistinas, nurodant, kad iš UAB „Talša“ A. J. priteistina 171,50 Eur neišmokėtų dienpinigių suma.
Ieškovas taip pat nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu dalyje, kuria A. J. iš UAB „Talša“ buvo priteistas 422,94 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2016-04-12 iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t.y. iki 2016-05-10. Nesutikdamas su šiuo Darbo ginčų komisijos sprendimu nurodė, kad 171,50 Eur suma nebuvo išmokėta užskaitant negrąžintas atsiskaitytinai paimtas sumas. A. J. neatvyko 15 dienų į darbą be svarbių priežasčių, nepateikė darbdaviui atsiskaitymo lapelio, neatsiskaitė už negrąžintas sumas, laiku nepateikė pretenzijų dėl užskaitomų negrąžintų atsiskaitytinai paimtų sumų, todėl dėl galimo uždelsimo atsiskaityti darbdavio kaltės nėra.
Kaip minėta, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną ir išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, taip pat nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 str. 1-2 d.). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis (toliau VDU) už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.).
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija 2016-05-10 sprendimu Nr. DGKS-2126 priteisė iš atsakovo ieškovui 20,14 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį vienos darbo dienos užmokestį už 21 darbo dieną, iš viso 422,94 Eur, konstatuodama, kad dėl neatsiskaitymo su darbuotoju nėra jo kaltės. Ieškovas UAB „Talša“ neginčija, kad atleidimo dieną su atsakovu A. J. pilnai neatsiskaitė, tačiau nurodo, kad dėl to yra kaltas pats atsakovas. Tuo tarpu atsakovas su šiais ieškovo teiginiais nesutinka, nurodydamas, kad jo kaltės dėl delsimo atsiskaityti su juo nėra.
Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. pateikė priešieškinį dėl vidutinio darbo užmokesčio neišmokėjimo nutraukiant darbo sutartį, kurį teismas nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti atsakovui, nes jis pateiktas praleidus 1 mėnesio senaties terminą nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, per kurį galima pareikšti ieškinį apylinkės teisme ir atnaujinti terminą priešieškiniui pateikti neprašė (45 b. l.).
Atsižvelgiant į tai, kad A. J. buvo pareiškęs reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir Darbo ginčų komisija vidutinį darbo užmokestį priteisė tik už laikotarpį nuo 2016-04-12 iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, teismas, atsižvelgdamas į CPK 417 str. suteiktą teisę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą, pasisako tiek dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pagrįstumo, tiek dėl nurodyto vidutinio darbo užmokesčio dydžio bei laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, pagrįstumo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Spręsdamas VDU už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti, ar nėra pernelyg didelės disproporcijos tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų už jo išdirbtą laikotarpį ir darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).
Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad norint DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės, be to VDU už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008, 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2011, 2013-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013 ir kt.). Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo VDU suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Iš pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovui buvo neišmokėta (176,05 Eur) suma, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos.
Įvertinęs byloje kilusio ginčo teisinį reglamentavimą ir konkrečias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes – darbuotojas įmonėje dirbo tik apie pusę metų, darbo užmokestis ir dienpinigiai pagal pateiktus duomenis, buvo mokami nereguliariai, nuolat buvo vėluojama atsiskaityti su darbuotoju. Tarp darbuotojo ir darbdavio prieš pat darbo sutarties nutraukimą buvo susiklostę konfliktiški santykiai, nors darbuotojas ir buvo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., tačiau 2015-03-17 jis buvo pateikęs prašymą atleisti jį iš darbo savo noru 2016 m. kovo 22 d., tokiu būdu aiškiai išreikšdamas valią, kad dirbti UAB „Talša“ nebenori, pasirašė 2016 m. kovo mėnesio avanso apyskaitą, pateikė komandiruotės išlaidas pagrindžiančius dokumentus (DGK 21-26 b. l.). Duomenų, pagrindžiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad darbuotojas neatsiskaitė už negrąžintas atsiskaitytinai paimtas sumas ar padarė įmonei kokios nors žalos ieškovas nepateikė.
Pagal byloje pateiktus duomenis darbo užmokestis atsakovui visada buvo pervedamas į jo banko sąskaitą, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pripažino, kad yra neišmokėta 171,50 Eur suma, 5,45 Eur suma buvo pervesta darbuotojui jau po jo atleidimo iš darbo. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo atsiskaityti su atsakovu bylos nagrinėjimo metu. Tiek ieškovo atstovas, tiek liudytoja apklausta ieškovo vyr. buhalterė T. A. teigė, kad ši suma bus išmokėta tik tada, kai baigsis teisminis ginčas. Jokių pretenzijų dėl to, kad A. J. yra neatsiskaitęs su darbdaviu, negražinęs darbo priemonių ar padaręs kokios nors žalos nepateikė. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas aplinkybės, kad neatsiskaitė su juo dėl darbuotojo kaltės neįrodė. Pažymėtina ir tai, kad Darbo ginčų komisija skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad vidutinio darbo užmokesčio už delsimo atsiskaityti laiką priteisimas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Nustačius, kad nėra darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo su juo atleidimo dieną, darbdavio kaltė dėl nesavalaikio atsiskaitymo preziumuojama ir jam kyla neigiamos vėlavimo atsiskaityti pasekmės. Taigi nagrinėjamoje situacijoje įvertinęs kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavio interesus, atsakovui A. J. šiuo metu neišmokėtos sumos dydį (171,50 Eur), siekiant užtikrinti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo bei šalių pusiausvyros principų tinkamą taikymą, įvertinus kilusio darbo ginčo nagrinėjimo trukmę, atsakovui priteistina kompensacija – neišmokėta dienpinigių sumos dalis (171,50 Eur atskaičius mokesčius) už penkių mėnesių laikotarpį, iš viso 857,50 Eur. Pažymėtina, kad Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo keistina, atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog Darbo ginčų komisija nepagrįstai priteisė visą vidutinį darbo užmokestį, o ne jo dalį ir nemotyvavo savo sprendimo dalyje dėl laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis ir nepagrįstai priteisė vidutinį darbo užmokestį tik už ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje laikotarpį.
Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, mano, jog šiuo atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimus ir iš dalies pakeisti Darbo ginčų komisijos sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo 37,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 0,23 Eur išlaidas, bankiniu pavedimu sumokėdamas žyminį mokestį (4 b. l.). Atlyginti kokias nors kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovas neprašė.
Atsižvelgiant į tai, kad buvo visiškai patenkinti ieškinio reikalavimai dėl dienpinigių sumos sumažinimo, tačiau pripažinti nepagrįstais ieškovo argumentai dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pagrįstumo, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 procentų patirtų išlaidų, atsakovas kaip ir ieškovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl žyminio mokesčio dalis iš atsakovo ieškovui nepriteistina (CPK 93 str. 1 d., 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 260 str., 263-268 str., 270 str., 411 str.
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. DGKS-2126 sumažinant priteistą 981,00 Eur neišmokėtų dienpinigių sumą ir priteisti iš ieškovo UAB „Talša“, įmonės kodas 144806535, atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 171,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 50 centų) neišmokėtų dienpinigių.
Priteisti iš ieškovo UAB „Talša“, įmonės kodas 144806535, atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 857,50 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 50 centų) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.