Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-23 · Administracinė byla Nr. I-4853-189/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-08-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-23
Bylos Nr.
I-4853-189/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02811-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
A. P. K.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Rasa Užkuraitienė
Kategorijos
  • 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4853-189/2013Proceso Nr. 3-61-3-02811-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 9.10.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjui A. P. K.,pareiškėjo atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2013-06-20 sprendimu Nr. 7R-139(4R-491) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) išnagrinėti pareiškėjo 2013-4-08 pareiškimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos atsisakymu priimti pareiškėjo skundą, su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Komisijos 2013-06-20 sprendimą Nr. 7R-139(4R-491).

Nurodė, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu 2010-06-07 sprendime administracinėje byloje Nr. A-442-840/2010, jog Komisija nenagrinėja mokestinių ginčų, o pareiškėjo keliamas ginčas nors ir priskirtinas prie kitų mokesčių ginčų, tačiau tokie ginčai Komisijoje taip pat nenagrinėjami. Pažymėjo, jog minėtoje nutartyje yra skirtingos faktinės aplinkybės, nei nagrinėjamoje byloje, nes joje buvo skundžiamas mokestinis patikrinimas, kai tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl mokesčių administratoriaus atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą. Pabrėžė, jog Komisija šiuo atveju turėjo taikyti Administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 str. nuostatas ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo (toliau – ir Inspekcija, b. l. 30-31, 32) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, jog priešingai, nei nurodo pareiškėjas, jis kelia mokestinį ginčą, kuris pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2 str. 20 d. nuostatas suprantamas, kaip ginčas kilęs tarp mokesčio administratoriaus ir mokesčių mokėtojo.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2013-06-20 sprendimo Nr. 7R-139(4R-491), kuriuo, Komisija, skundo priėmimo stadijoje atsisakė priimti pareiškėjo 2013-06-10 skundą (b. l. 6-7), kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas su 2013-06-10 skundu kreipėsi į Komisiją ir prašė įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2013-04-08 pareiškimą (b. l. 11-12). Šiuo pareiškimu (2013-04-08) pareiškėjas prašė Inspekcijos grąžinti už pareiškėją 2007 ir 2008 metais sumokėtą GPM už sandorį tarp pareiškėjo ir UAB „Stora Enso Lietuva“. Inspekcija 2013-05-13 raštu Nr. (24.4-31-5)-R-3875 (b. l. 8-9) atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-04-08 skundą, nes nėra kompetentinga nagrinėti ginčo dėl savo priimtų administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Rašte taip pat nurodė, kad pareiškėjui, šio ginčo atveju, teisines pasekmes sukelia 2013-03-12 sprendimas Nr. (20.16-06)-331-17460 (b. l. 43) ir 2013-03-12 sprendimas Nr. (20.16-06)-331-17461 (b. l. 40), būtent kuriais ir nuspręsta negrąžinti pareiškėjui GPM permokos.

Taigi esminiai pareiškėjo prieštaravimai, kuriais jis nesutinka su Komisijos sprendimu yra tai, jog Komisija privalėjo nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip paduotą dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtu individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Komisija pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė dėl to, jog Komisijos kompetencijai nepriskirta nagrinėti mokesčių bylų.

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 2 d., nustatyta, jog Komisija nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str., 18 str., 19 str. 2 ir 3 d. ir 20 str. 1 d. nurodytų ginčų (bylų), mokesčių bylų. ABTĮ 15 str. 1 d. 4 p. ir 26 str. 3 d. yra paminėta atskira administracinių bylų kategorija - mokesčių bylos. Šios įstatymo nuostatos bei šio įstatymo 2 str. 18 d. taip pat sudaro pagrindą mokesčių bylas išskirti į dvi rūšis: mokestinius ginčus ir kitas mokesčių bylas. Mokestiniai ginčai yra nagrinėjami specialia Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje numatyta tvarka, o kitoms mokesčių byloms ši speciali ginčų nagrinėjimo tvarka nėra taikoma. Atsižvelgiant į tai, kad kitoms mokesčių byloms nagrinėti nėra nustatyta kitokia speciali jų nagrinėjimo tvarka, todėl šios bylos turėtų būti nagrinėjamos bendrąja administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka, numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme. ABTĮ 22 str. 4 d. ir 26 str. 1 d., nustatyta, jog bendrąja tvarka administraciniai ginčai yra arba tiesiogiai nagrinėjami administraciniame teisme, arba ikiteismine tvarka administracinių ginčų komisijoje. Tačiau kitos mokesčių bylos, net ir taikant joms bendrąją administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką, administracinių ginčų komisijoje negali būti nagrinėjamos. ABTĮ 29 str. ir Įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. bei 9 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad administracinių ginčų komisijos nesprendžia mokesčių bylų. Ši taisyklė reiškia, kad administracinių ginčų komisijos negali spręsti visų mokesčių bylų, t. y. tiek mokestinių ginčų, tiek kitų mokesčių bylų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (I dalis). Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, P. 499-500, 2010 m.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad mokestiniams ginčams ir kitiems ginčams, kylantiems dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, įstatyme yra nustatyta skirtinga jų nagrinėjimo tvarka: mokestiniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka; kiti ginčai tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka tiesiogiai kreipiantis į administracinį teismą, t.y. tokių ginčų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių ginčų komisijos kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (II dalis); „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, P. 576-577, 2010 m.).

Nustatyta, jog pareiškėjas į Komisiją kreipėsi prašydamas įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2013-04-08 pareiškimą, kuriuo pareiškėjas prašė Inspekcijos grąžinti jam už jį patį 2007 ir 2008 metais sumokėtą GPM už sandorį tarp pareiškėjo ir UAB „Stora Enso Lietuva“. Taigi, nors, kaip nurodo pareiškėjas, jis į Komisiją kreipėsi tik dėl įpareigojimo Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau, kaip patvirtina byloje pateikta medžiaga (Inspekcijos su atsiliepimu pateikta su ginču susijusi medžiaga, b. l. 34-83), ginčas yra kilęs dėl mokesčių GPM permokos grąžinimo/negrąžinimo, t. y. dėl mokesčių administratoriaus atliekamų su mokesčių administravimu susijusių veiksmų (Inspekcijos 2013-03-12 sprendimais nuspręsta negražinti GPM). Vadinasi pareiškėjas, šiuo atveju, ginčą iškėlė mokesčių srityje, t. y. kitoms mokesčių byloms priskirtiną mokesčių ginčą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, Komisija iš esmės negali spręsti jokių mokesčių bylų, todėl, nagrinėjamu atveju, Komisija 2013-06-20 sprendimu Nr. 7R-139(4R-491) pagrįstai sprendė, jog neturi teisinio pagrindo priimti pareiškėjo skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. P. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjas Bronius Januška