Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Statyba“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė neįtraukti pareiškėjo į Sąrašą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1V-890 patvirtinto Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.4 papunkčio reikalavimų dėl užsieniečių įdarbinimo patirties turėjimo. Taip pat Bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, kadangi vieno iš jo buvusių vadovų atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

2.2. T. K. UAB „RNDV Statyba“ vadovo pareigas ėjo iki 2017 m. spalio 11 d. Taigi, nuo T. K. atleidimo iš UAB „RNDV Statyba“ vadovo pareigų iki Sprendimo priėmimo suėjo 3,5 m., todėl T. K. UAB „RNDV Statyba“ atžvilgiu laikytinas ne vadovu, bet buvusiu vadovu. Nei UAB „RNDV Statyba“, nei jos vadovo pareigas nuo 2017 m. spalio 11 d. iki šiol einančiam direktoriui R. K. įtarimai dėl Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų veikų padarymo nėra pareikšti, jie nėra ir nebuvo patraukti atsakomybėn už tokių veikų padarymą, todėl Migracijos departamentas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad Bendrovė atitinka Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto. Įtarimai T. K. buvo pareikšti tuo metu, kai jis jau nėjo UAB „RNDV statyba“ vadovo pareigų. Sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta, jog T. K. pareikšti įtarimai turėtų kokią nors sąsają su jo, kaip UAB „RNDV statyba“ vadovo, pareigų vykdymu praeityje ir su UAB „RNDV statyba“ veikla apskritai.

2.3. Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas 5 metų terminas reikšmingas tuo atveju, jeigu per pastaruosius 5 metus įmonė ar jos vadovas arba įgaliotas asmuo pripažinti kaltais dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų nusikaltimų padarymo. Tuo tarpu antrojo pagrindo (baudžiamojo persekiojimo pradėjimo) sąlyga nesiejama su 5 metų terminu, kadangi jos taikymui yra reikšminga, jog baudžiamasis persekiojimas būtų pradėtas asmeniui, kuris prašymo dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą metu eina prašymą pateikusios įmonės vadovo pareigas. Priešingu atveju net nebūtų aišku, kaip turi būti skaičiuojamas 5 metų terminas: ar nuo dienos, kai asmuo nustojo eiti UAB „RNDV statyba“ vadovo pareigas, ar nuo baudžiamojo persekiojimo jo atžvilgiu inicijavimo, ar nuo jo pabaigos, ar nuo kitokio įvykio. Migracijos departamentas Sprendime ydingai interpretavo minėtą Įstatymo normą, 5 metų terminą taikydamas ir tokiais atvejais, kai asmuo jau beveik 4 metus neina į Sąrašą prašomos įtraukti įmonės vadovo pareigų ir jo atžvilgiu inicijuojamas baudžiamasis persekiojimas suėjus 2 metų terminui po atleidimo iš įmonės vadovo pareigų.

2.4. A. S. nepertraukiamai dirbo Lietuvos Respublikoje pagal su Bendrove sudarytą darbo sutartį nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. spalio 30 d., o tai reiškia, kad jis atitiko Aprašo 8.4.1 nurodytus kriterijus. Užimtumo tarnyba 2019 m. lapkričio 5 d. išdavė A. S. leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. jam buvo išduota nacionalinė viza. Su A. S. 2019 m. gruodžio 6 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kuri galiojo iki 2020 m. gegužės 21 d. 2020 m. gegužės 4 d. susitarimu šios darbo sutarties galiojimo laikotarpis nustatytas iki 2020 m. birželio 9 d. A. S. 2020 m. kovo 12 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka, tačiau Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti A. S. leidimą laikinai gyventi 2020 m. gegužės 26 d., t. y. 4 dienomis vėliau, nei įstatyme numatytas terminas priimti tokį sprendimą, leidimas laikinai gyventi A. S. buvo išduotas 2020 m. gegužės 28 d.

2.5. Aprašo 8.4.1 nepertraukiamumo kriterijų nustato būtent užsieniečių darbo stažui, o ne jam išduotų teisę dirbti patvirtinančių dokumentų galiojimo laikotarpiui. Bendrovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių priemonių tam, kad A. S. teisę dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinantys dokumentai būtų išduoti laiku. Todėl ta aplinkybė, kad dėl paties Migracijos departamento kaltės, t. y. Įstatymo 33 ir 34¹ straipsniuose nustatytų sprendimų priėmimo terminų pažeidimo, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas praėjus 6 dienoms po jam išduotos vizos galiojimo pabaigos, negali būti aiškinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka Apraše nustatytų kriterijų dėl užsieniečių įdarbinimo patirties turėjimo.

2.6. Migracijos departamentas galėjo ir turėjo kreiptis į pareiškėją dėl pateiktų duomenų, susijusių su užsieniečių įdarbinimo patirtimi, patikslinimo. Migracijos departamentas tokių jo kompetencijai priskirtų veiksmų neatliko, dėl ko pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti paaiškinimus apie A. S. nepertraukiamo darbo stažą Lietuvos Respublikoje ir įdarbinimo laikotarpius bei pateikti duomenis apie kitus UAB „RNDV statyba“ dirbančius užsieniečius, atitinkančius Aprašo 8.4.1 punkte nurodytus kriterijus.

2.7. Sprendimas, kuriuo konstatuota, jog UAB „RNDV statyba“ neturi užsieniečių įdarbinimo patirties, yra aiškiai neproporcingas, nes Migracijos departamentas neturėjo pagrindo vertinti šios situacijos itin formaliai ir atsisakyti pripažinti A. S. nepertraukiamą 6 mėn. darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpį.

II.

6. Migracijos departamentas, nagrinėdamas Bendrovės prašymą įtraukti į Sąrašą, nustatė, jog UAB „RNDV statyba“ vadovo T. K., kuris vadovo pareigas ėjo nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d., atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba 2017 m. liepos 18 d. yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį. T. K. įtariamuoju dėl šių nusikalstamų veiklų padarymo paskelbtas 2019 m. spalio 16 d. ir šis statusas yra galiojanti. Taigi, buvo nustatyta, kad per pastaruosius 5 metus UAB „RNDV statyba“ vadovo T. K. atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes Migracijos departamentas konstatavo, jog Bendrovė atitinka Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas priežastis, dėl kurių ji negali būti įtraukta į Sąrašą.

8. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad Migracijos departamentas nevertino aplinkybių, kad baudžiamasis persekiojimas nutraukiamas ar asmuo išteisinamas, tik patį faktą, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas vadovo (buvusio vadovo) atžvilgiu, todėl toks aiškinimas neatitinka nei teisėtų lūkesčių, nei proporcingumo principų, teismas pažymėjo, jog kasacinis teismas yra nurodęs tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi iš esmės analogiškos pozicijos kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą. Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl įtraukimo į Sąrašą yra svarbus pats faktas, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, tačiau nėra svarbi tokio baudžiamojo persekiojimo baigtis.

9. 2019 m. liepos 16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2338 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo Įstatymas buvo papildytas nauju 63¹ straipsniu, nustatančiu įmonių įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą ir išbraukimo iš jo sąlygas. Pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 1 d. Bendrovė Prašymą dėl įtraukimo į Sąrašą pateikė 2021 m. gegužės 13 d., tai yra jau galiojant Įstatymo 63¹ straipsniui. Kadangi pareiškėjas prašymą pateikė jau galiojant Įstatymo 63¹ straipsniui, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Aprašo 9.6.2 papunkčiu, nustatė neginčijamas faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad už laikotarpį per pastaruosius 5 metus nuo prašymo pateikimo dienos, UAB „RNDV statyba“ vadovavusio asmens atžvilgiu yra pradėtas baudžiamais persekiojimas. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog vadovo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas reikšmingas tik tuomet, jeigu asmuo eitų įmonės vadovo pareigas 2019 m. kovo 1 d., kai įsigaliojo papildomi įtraukimo į Sąrašą ribojimai; asmens veika, dėl kurios pradėtas baudžiamasis persekiojimas, būtų padaryta po 2019 m. kovo 1 d.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjui teikiant Prašymą buvo suteikta diskrecija pasirinkti ir nurodyti tiek konkretų ne trumpesnį negu 6 mėn. laikotarpį, tiek užsieniečius, kuriuos Migracijos departamentas turi vertinti, todėl Migracijos departamentui teisės aktai nenumato pareigos prašyti pateikti duomenis apie kitus įmonėje dirbančius užsieniečius, kurie atitinka Apraše nustatytus kriterijus.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamo Sprendimo motyvai iš esmės yra aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Konstatavęs Sprendimo teisėtumą, teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą kaip išvestinį.

III.

15.1. Teismas sprendime nepagrįstai plečiamai aiškino Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto normą, kadangi T. K. Bendrovės atžvilgiu laikytinas ne vadovu, o buvusiu vadovu. Šiuo atveju nei Bendrovei, nei jos vadovo pareigas nuo 2017 m. spalio 11 d. iki šiol einančiam direktoriui R. K. įtarimai dėl Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų veikų padarymo nėra pareikšti, jie nėra ir nebuvo patraukti atsakomybėn už tokių veikų padarymą, o buvusiam vadovui T. K., kuris 3,5 metų iki prašymo pateikimo dienos nebeina šių pareigų, pareikšti įtarimai nėra reikšmingi vertinant Bendrovės veiklą Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste. Be to, teismas neįvertino to, kad nuo dienos, kai T. K. buvo atleistas iš Bendrovės vadovo pareigų iki baudžiamojo persekiojimo jo atžvilgiu inicijavimo (2019 m. spalio 16 d.) suėjo 2 metai, kas reiškia, kad įtarimai T. K. buvo pareikšti tuo metu, kai jis jau nėjo Bendrovės vadovo pareigų. Asmeniui nustojus eiti įmonės vadovo pareigas jo ryšys su įmone nutrūksta, jie negali vienas kito kontroliuoti, todėl nei įmonei gali kilti atsakomybė už buvusio vadovo veiksmus, nei, atitinkamai, buvęs vadovas prisiima atsakomybę už tolimesnę įmonės veiklą. Tokią išvadą patvirtina ir Aprašo 9.6 punktas. Pasak pareiškėjo, Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punktas iš esmės numato išimtį iš konstitucinio nekaltumo prezumpcijos principo, kadangi vien tik baudžiamojo persekiojimo asmens atžvilgiu inicijavimo faktas yra pakankamas tam, kad jo vadovaujama įmonė nebūtų įtraukta į Sąrašą, nepriklausomai nuo to, kad toks asmuo galimai bus išteisintas, atleistas nuo atsakomybės arba jo padaryta veika bus perkvalifikuota pagal kitą BK straipsnį. Tai reiškia kad Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punktas jokiais atvejais negali būti aiškinamas plečiamai, o nustatyti ribojimai turi būti proporcingi siekiamam tikslui.

15.2. Teismo sprendime nėra nuosekliai nurodyta, su kuriomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis siejamas Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymas. Iš teismo sprendimo neaišku, kokią reikšmę turi sprendime paminėta aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas dėl T. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos pradėtas 2017 m. liepos 18 d., nors įtarimai šiam asmeniui buvo pareikšti 2 metais vėliau, ar ši data turėjo kokią nors reikšmę teismui sprendžiant dėl pareiškėjo atitikimo Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytam reguliavimui. Pareiškėjo nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas yra perteklinis, neatitinkantis nei Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto turinio, nei BPK 21–22 straipsnių nuostatų, su kuriomis siejama baudžiamojo persekiojimo pradžia, dėl to šalintinas iš sprendimo. Iš teismo sprendimo neaišku, su kokia teisiškai reikšminga aplinkybe yra siejamas 5 metų termino skaičiavimas: ar jis skaičiuojamas nuo datos, kai asmuo nustojo eiti įmonės vadovo pareigas, ar nuo datos, kai šio asmens atžvilgiu buvo inicijuotas baudžiamasis persekiojimas, ar nuo kito įvykio, kada bus laikomas, kad šios aplinkybės išnyko. Teismo išaiškinimas šiuo klausimu yra itin svarbus, kadangi pareiškėjas galėtų kreiptis dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą tik išnykus aplinkybėms, sau kuriomis siejamas Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymas.

15.3. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Teismas tiesiog pritarė Migracijos departamento Sprendime nurodytai pozicijai, nepateikęs savarankiškų motyvų dėl Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto normos turinio aiškinimo ir nepasisakydamas dėl pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų, susijusių su šio teisės normos taikymo.

15.4. Teismo sprendime pateiktas Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimas suponuoja teisinę situaciją, kai Bendrovės atžvilgiu jo buvusio vadovo veiklos pasekmės bus taikomos ilgiau nei 5 metus. Pareiškėjo manymu, Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punktas aiškintinas taip, jog 5 metų terminas reikšmingas tuo atveju, jeigu per pastaruosius 5 metus įmonės ar jos vadovas arba įgaliotas asmuo pripažinti kaltais dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų nusikaltimų padarymo, o antrojo pagrindo (baudžiamojo persekiojimo pradėjimo) sąlyga nesietina su 5 metų terminu, kadangi jos taikymui yra reikšminga, jog baudžiamasis persekiojimas būtų pradėtas asmeniui, kuris prašymo dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą metu eina prašymą pateikusio įmonės vadovo pareigas. Teismo sprendime pateikiamas Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimas, kad vien baudžiamojo persekiojimo pradėjimo vadovo atžvilgiu faktas, nevertinant jo dabartinio ryšio su įmone, lemia sprendimą atsisakyti įtraukti įmonę į Sąrašą, gali lemti situaciją, jog įmonei bus ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui užkirstas kelias būti įtrauktai į Sąrašą dėl vieno iš buvusių vadovų veiksmų.

15.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymui nėra svarbūs nei buvusio vadovo veikos padarymo laikas, nei jos sąsaja su įmonės veikla. T. K. Bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. spalio 11 d. Veikos, dėl kurių padarymo T. K. pareikšti įtarimai, galbūt buvo padarytos 2015 m. Taigi, teismo sprendime pateiktas aiškinimas lėmė situaciją, jog asmuo jau ilgą laiką neina įmonės vadovo pareigų, o jo atžvilgiu pradėdamas baudžiamasis persekiojimas dėl veiksmų, kuriuos jis padarė praeityje, dar net nebūdamas įmonės vadovu. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog taikant Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą, neturi teisinės reikšmės, ar buvusio vadovo veiksmai, dėl kurių pradėtas baudžiamasis persekiojimas, būtų daromi pareiškėjo įmonės naudai ar interesais, ar būtų kokiu nors būdu siejami su Bendrovės veikla.

15.6. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl lex retro non agit principo pažeidimo, atsižvelgiant į Įstatymo 63¹ straipsnio pakeitimų įsigaliojimo datas. Įstatymas buvo papildytas 63¹ straipsniu 2019 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. XIII-2338, papildymas įsigaliojo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Iki tol Sąrašo sudarymo ir įtraukimo į šį Sąrašą kriterijai buvo nustatyti Apraše. Taigi, pagrindas atsisakyti įtraukti įmonę į Sąrašą dėl to, kad įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas, buvo įtvirtintas teisės aktuose tik nuo 2019 m. kovo 1 d. Tad, vadovaujantis konstituciniu lex retro non agit principu, asmeniui negali būti taikomi ribojimai ir suvaržymai bei jo atsakomybė negali pasunkėti atbuline data, t. y. už pažeidimus, kurie buvo (galėjo būti) padaryti iki šio reguliavimo ir jame numatytų ribojimų įsigaliojimo.

16.3. Nors Prašyme nurodytas užsienietis nepertraukiamai dirbo įmonėje nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. spalio 30 d., įvertinus tai, jog šis asmuo ne visą pareiškėjo nurodytą laikotarpį (nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. birželio 9 d.) turėjo galiojančią nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi, Bendrovė negali būti pripažįstama kaip atitinkanti Aprašo 8.4 papunkčio kriterijų. Be to, teikdama Prašymą, Bendrovė pati pasirinko ir nurodė tiek konkretų ne trumpesnį negu 6 mėn. laikotarpį, tiek užsieniečius, kuriuos Migracijos departamentas turi vertinti nagrinėdamas Prašymą, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas, nustatęs Bendrovės neatitikimą Aprašo 8.4 papunkčio reikalavimams, turėjo pareiškėjo paprašyti pateikti duomenis apie kitus įmonėje dirbančius užsieniečius, atitinkančius Apraše nurodytus kriterijus ar pateikti paaiškinimus apie A. S. nepertraukiamo darbo stažą Lietuvos Respublikoje ir įdarbinimo laikotarpius.

16.5. Įmonė neprivalo būti įtraukta į Sąrašą tam, kad teisės aktų nustatyta tvarka galėtų įdarbinti užsieniečius, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad Migracijos departamento Sprendimas yra neproporcingas ar sukeliantis pareiškėjui neigiamas pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 47U-260 „Dėl UAB „RNDV Statyba“ neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Agentūra Sprendimu neįtraukė Bendrovės į patvirtintų įmonių sąrašą konstatavusi, kad:

18.1. Bendrovė Prašyme, siekdama pagrįsti, kad turi užsieniečių įdarbinimo patirties, nurodė, jog per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba (dirbo) užsieniečiai S. M., Y. M., S. Z. ir A. S. ir šiuo 6 mėnesių laikotarpiu turi (turėjo) galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentui patikrinus nurodytų užsieniečių duomenis Užsieniečių registre ir Nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje, nustatyta, kad užsieniečio A. S. nepertraukiamo darbo laikotarpis pateiktame prašyme buvo nurodytas nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. birželio 9 d., nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. neturėjo nei galiojančios Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės vizos (toliau – ir viza), nei galiojančio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas gyventi). Atsižvelgęs į tai atsakovas padarė išvadą, kad Bendrovė Prašymo pateikimo metu neatitiko Aprašo 8.4 papunktyje kriterijaus ir tai reiškia, kad ji atitiko Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuriame nustatyta, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties.

18.2. Dėl T. K., kuris Bendrovės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d., 2017 m. liepos 18 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“, 182 straipsnio 2 dalį „Sukčiavimas“, 183 straipsnio 2 dalį „Turto pasisavinimas“, 24 straipsnio 4 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas bendrininkų grupėje), 24 straipsnio 4 dalį bei 183 straipsnio 2 dalį (turto pasisavinimas bendrininkų grupėje) (toliau – ir ginčo nusikalstamos veikos). T. K. įtariamuoju dėl šių nusikalstamų veikų padarymo paskelbtas 2019 m. spalio 16 d. ir šis statusas galiojo iki Sprendimo priėmimo. Įvertinęs šiuos duomenis, atsakovas nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog Bendrovė atitinka Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą.

19. Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu, konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, o apeliaciniame skunde teigia, kad: 1) teismas nepagrįstai konstatavo, jog Bendrovė Prašymo pateikimo metu neatitiko Aprašo 8.4 papunktyje kriterijaus ir pažeidė Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punktą (i) vien dėl to, kad užsienietis A. S. itin trumpą laikotarpį, kol buvo pratęsinėjami jo dokumentai (t. y. 4 d. nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 26 d.) neturėjo galiojančių vizos ir leidimo gyventi, nepaisant to, jog pastarasis užsienietis Bendrovėje dirbo nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. birželio 9 d., (ii) teismas neatsižvelgė į tai, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas Bendrovės Prašymą, pažeidė gero administravimo principą, nes nepaprašė, jog Bendrovė pateiktų su tuo susijusius papildomus duomenis ir paaiškinimus, todėl pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti duomenis apie kitus Bendrovėje dirbančius užsieniečius, atitinkančius Aprašo 8.4.1 papunktyje nurodytus kriterijus; 2) teismas netinkamai bylai reikšmingų aplinkybių kontekste aiškino ir taikė Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo 63¹ straipsnio „Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymas ir taikymas“ (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 1 dalį į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės, įskaitant priimančiąsias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, atitinkančios vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, jų prašymu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtraukiamos trejiems metams. Šio straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinti pagrindai, kuriems esant įmonė negalėjo būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, ir, be kita ko, nustatyta, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu: „2) per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas; <...> 10) neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Sąlygas, kurioms esant įmonė vertinama kaip turinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties, nustato vidaus reikalų ministras“.

22. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1V-890 (neteko galios 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 1V-537, nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d.) patvirtinto Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo (Aprašas) 6 punkte buvo nustatyta: „6. Įmonė į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukiama 3 metams, jeigu nėra Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, ir įmonė atitinka: 6.1. visus Aprašo 8.1–8.7 papunkčiuose nurodytus kriterijus; arba 6.2. Aprašo 8.1–8.4 ir 8.8 papunkčiuose nurodytus kriterijus; arba 6.3. Aprašo 8.1–8.4 ir 8.9 papunkčiuose nurodytus kriterijus.“ Pagal 8 punktą „8. Įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijai yra šie: <...> 8.4. įmonė turi užsieniečių įdarbinimo patirties: 8.4.1. jeigu įmonėje dirba ne daugiau nei 50 darbuotojų (toliau – smulki įmonė) – įmonėje per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo ne mažiau kaip 4 užsieniečiai, šiuo 6 mėnesių laikotarpiu turintys (turėję) galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi; 8.4.2. jeigu įmonėje dirba daugiau nei 50 darbuotojų (toliau – stambi įmonė) – įmonėje per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo ne mažiau kaip 8 užsieniečiai, šiuo 6 mėnesių laikotarpiu turintys (turėję) galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi“.

23. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš Įstatymo 63¹ straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, jog į patvirtintų įmonių sąrašą negalėjo būti įtraukta įmonė, jei ji atitiko bent vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų. Taigi nagrinėjamu atveju, ginčijamas Sprendimas dėl Bendrovės neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą būtų teisėtas tiek tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Prašymo pateikimo metu Bendrovė atitiko abu Sprendime nurodytus neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą pagrindus (63¹ str. 2 d. 2, 10 p.) arba bent vieną iš jų.

Dėl Bendrovės atitikimo Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punktui

24. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas jame, be kita ko, konstatavo, kad Prašymo pateikimo ir Sprendimo priėmimo metu Bendrovė atitiko Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurią į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu „2) per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu <...> pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas“.

25. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, yra siejami su tokiai įmonei arba asmenims, veikusiems šios įmonės vardu, keliamais reikalavimais. Ginčui aktualią Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą aiškinant nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad pagal ją Bendrovė į patvirtintų įmonių sąrašą negalėjo būti įtraukta, be kita ko, nustačius kad: 1) Prašymą pateikęs Bendrovės vadovas per pastaruosius penkerius metus, skaičiuojant nuo Prašymo pateikimo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų (t. y. Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo) padarymo arba dėl šių nusikalstamų veikų vykdomas baudžiamasis persekiojimas; arba 2) per pastaruosius penkerius metus, skaičiuojant nuo Prašymo pateikimo Bendrovei vadovavo asmuo, (i) kurio vadovavimo Bendrovei metu buvo žinoma apie tai, kad jis per pastaruosius penkerius metus yra padaręs tokio pobūdžio nusikalstamas veikas (įskaitant ir tas, dėl kurių galimo padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas), arba (ii) pastarąsias nusikalstamas veikas (įskaitant ir tas, dėl kurių galimo padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas) jis padarė vykdydamas Bendrovės vadovo pareigas.

26. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo nėra dėl to, kad T. K. Bendrovės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d. Ginčo nusikalstamos veikos (galbūt) buvo padarytos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 iki 2015 m. gruodžio 31 d. (t. y. gerokai anksčiau nei šis asmuo buvo paskirtas Bendrovės vadovu). T. K. iš Bendrovės vadovo pareigų buvo atšauktas praėjus mažiau nei trims mėnesiams po to, kai dėl ginčo nusikalstamų veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir prieš du metus iki tos dienos, kai šis asmuo buvo pripažintas įtariamuoju dėl ginčo nusikalstamų veikų padarymo (t. y. 2019 m. spalio 16 d.).

27. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad (i) T. K. Prašymo pateikimo metu nėjo Bendrovės vadovo pareigų, (ii) nėra duomenų, kad T. K. būtų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų (t. y. Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo) padarymo jam einant Bendrovės vadovo pareigas, ar kad dėl tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo jam einant Bendrovės vadovo pareigas būtų vykdytas baudžiamasis persekiojimas, (iii) T. K. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu nebuvo žinoma apie tai, kad jis buvo (galbūt) padaręs ginčo nusikalstamas veikas, (iv) T. K. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu jo atžvilgiu dėl ginčo nusikalstamų veikų nebuvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas.

28. Vadinasi, skirtingai nei sprendė Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Prašymo pateikimo ir Sprendimo priėmimo metu Bendrovė atitiko Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą pagrindą. Todėl priešingi pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti.

Dėl Bendrovės atitikimo Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punktui

29. Sprendžiant, ar Prašymo pateikimo ir Sprendimo priėmimo metu Bendrovė atitiko Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintą neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą pagrindą, pirmiausiai pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Bendrovė Prašyme teigė, jog ji atitinka Aprašo 8.4.1 papunktyje įtvirtintą kriterijų, įskaitant ir reikalavimą, kad joje per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo ne mažiau kaip 4 užsieniečiai, šiuo 6 mėnesių laikotarpiu turintys (turėję) galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi. Taigi tam, kad Bendrovė būtų įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, be kita ko, visi iš jos Prašyme nurodytų 4 užsieniečių turėjo atitikti Aprašo 8.4.1 papunktyje įtvirtintą 6 mėnesius nepertraukiamo darbo Bendrovėje reikalavimą, kuris inter alia siejamas su privalomu reikalavimu per visą aktualų 6 mėnesių laikotarpį turėti arba galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, arba galiojantį leidimą laikinai gyventi; pastarasis reikalavimas – imperatyvus.

30. Bylos duomenys patvirtina, kad vieno iš keturių Prašyme nurodytų užsieniečių (t. y. A. S.), kurio nepertraukiamo darbo laikotarpis pateiktame prašyme buvo nurodytas nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. birželio 9 d., nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. neturėjo nei galiojančios Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės vizos, nei galiojančio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad Prašymo pateikimo ir Sprendimo priėmimo metu Bendrovė atitiko Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintą neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą pagrindą, ir dėl to atsisakė įtraukti Bendrovę į patvirtintų įmonių sąrašą. Paminėta Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas negalėjo nepaisyti paminėtos aplinkybės, kad Bendrovė Prašymo pateikimo metu neatitiko paminėto imperatyvaus Aprašo 8.4.1 papunktyje įtvirtinto reikalavimo, vien dėl to, kad užsienietis A. S. nei galiojančios vizos, nei leidimo gyventi neturėjo trumpą laikotarpį (t. y. 4 d. nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 26 d.). Atsižvelgiant į tai, priešingi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

32. Taip pat nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiams, kad nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nes esą nesudarė galimybės pateikti duomenis apie kitus Bendrovėje dirbančius užsieniečius, atitinkančius Aprašo 8.4.1 papunktyje nurodytus kriterijus. Šiame kontekste akcentuotina, kad Bendrovė nepateikė jokių pastaruosius teiginius patvirtinančių duomenų.

33. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nagrinėjamo ginčo kontekste aiškino ir taikė Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punktą, jis pagrįstai atmetė Bendrovės skundą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

35. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė ir jo apeliacinis skundas netenkintas apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas neįgijo teisės į išlaidų, patirtų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.