- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- eI2-4158-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02241-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- UAB "RNDV Statyba"
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Statyba“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „RNDV Statyba“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 47U-260 „Dėl UAB „RNDV Statyba“ neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo svarstyti pareiškėjos 2021 m. gegužės 31 d. pateiktą prašymą dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė neįtraukti pareiškėjos į patvirtintų įmonių sąrašą. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, jog pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 30 d. įsakymu 1V-890 patvirtinto Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.4 papunkčio reikalavimų dėl užsieniečių įdarbinimo patirties turėjimo. Be to, pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, kadangi vieno iš jo buvusių vadovų atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas.
Pareiškėja teigia, jog T. K. UAB „RNDV Statyba“ vadovo pareigas ėjo iki 2017 m. spalio 11 d. Taigi, nuo T. K. atleidimo iš UAB „RNDV Statyba“ vadovo pareigų iki Sprendimo priėmimo suėjo 3,5 metų, dėl šios priežasties T. K. UAB „RNDV Statyba“ atžvilgiu laikytinas ne vadovu, bet buvusiu vadovu. Pažymi, jog nei UAB „RNDV Statyba“, nei jos vadovo pareigas nuo 2017 m. spalio 11 d. iki šiol einančiam direktoriui R. K. įtarimai dėl Įstatymo 63¹ str. 2 d. 2 p. nurodytų veikų padarymo nėra pareikšti, jie nėra ir nebuvo patraukti atsakomybėn už tokių veikų padarymą, todėl mano, jog Migracijos departamentas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 63¹ str. 2 d. 2 p. nuostatas. Akcentuoja, jog įtarimai T. K. buvo pareikšti tuo metu, kai jis jau nėjo UAB „RNDV statyba“ vadovo pareigų. Sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta, jog T. K. pareikšti įtarimai turėtų kokią nors sąsają su jo kaip UAB „RNDV statyba“ vadovo pareigų vykdymu praeityje ir su UAB „RNDV statyba“ veikla apskritai.
Mano, kad Įstatymo 63¹ str. 2 d. 2 p. įtvirtintas 5 metų terminas reikšmingas tuo atveju, jeigu per pastaruosius 5 metus įmonė ar jos vadovas arba įgaliotas asmuo pripažinti kaltais dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų nusikaltimų padarymo. Tuo tarpu antrojo pagrindo (baudžiamojo persekiojimo pradėjimo) sąlyga nesiejama su 5 metų terminu, kadangi jos taikymui yra reikšminga, jog baudžiamasis persekiojimas būtų pradėtas asmeniui, kuris prašymo dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą metu eina prašymą pateikusios įmonės vadovo pareigas. Priešingu atveju net nebūtų aišku, kaip turi būti skaičiuojamas 5 metų terminas: ar nuo dienos, kai asmuo nustojo eiti UAB „RNDV statyba“ vadovo pareigas, ar nuo baudžiamojo persekiojimo jo atžvilgiu inicijavimo, ar nuo jo pabaigos, ar nuo kitokio įvykio. Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamentas Sprendime iš esmės ydingai interpretavo aukščiau nurodytą Įstatymo normą, 5 metų terminą taikydamas ir tokiais atvejais, kai asmuo jau beveik 4 metus neina į patvirtintų įmonių sąrašą prašomos įtraukti įmonės vadovo pareigų ir jo atžvilgiu inicijuojamas baudžiamasis persekiojimas suėjus 2 metų terminui po atleidimo iš įmonės vadovo pareigų.
Pažymi, kad A. S. nepertraukiamai dirbo Lietuvos Respublikoje pagal su pareiškėja sudarytą darbo sutartį nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. spalio 30 d., o tai reiškia, kad jis atitiko Aprašo 8.4.1. nurodytus kriterijus. Nurodo, kad Užimtumo tarnyba 2019 m. lapkričio 5 d. išdavė A. S. leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. jam buvo išduota nacionalinė D viza. 2019 m. gruodžio 6 d. su A. S. buvo sudaryta darbo sutartis, kuri galiojo iki 2020 m. gegužės 21 d. 2020 m. gegužės 4 d. susitarimu šios darbo sutarties galiojimo laikotarpis nustatytas iki 2020 m. birželio 9 d. Teigia, jog A. S. 2020 m. kovo 12 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka, tačiau Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti A. S. leidimą laikinai gyventi 2020 m. gegužės 26 d., t. y. 4 dienomis vėliau, nei įstatyme numatytas terminas tokio sprendimo priėmimui, leidimas laikinai gyventi A. S. buvo išduotas 2020 m. gegužės 28 d.
Pabrėžia, kad Aprašo 8.4.1. nepertraukiamumo kriterijų nustato būtent užsieniečių darbo stažui, o ne jam išduotų teisę dirbti patvirtinančių dokumentų galiojimo laikotarpiui. Teigia, kad pareiškėja ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių tam, kad A. S. teisę dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinantys dokumentai būtų išduoti laiku. Todėl ta aplinkybė, kad dėl paties Migracijos departamento kaltės, t. y. Įstatymo 33 ir 34¹ str. nustatytų sprendimų priėmimo terminų pažeidimo, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas praėjus 6 dienoms po jam išduotos vizos galiojimo pabaigos, negali būti aiškinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja neatitinka Apraše nustatytų kriterijų dėl užsieniečių įdarbinimo patirties turėjimo.
Mano, kad Migracijos departamentas galėjo ir turėjo kreiptis į pareiškėją dėl pateiktų duomenų, susijusių su užsieniečių įdarbinimo patirtimi, patikslinimo. Migracijos departamentas tokių jo kompetencijai priskirtų veiksmų neatliko, dėl ko pareiškėja neturėjo galimybės pateikti paaiškinimus apie A. S. nepertraukiamo darbo stažą Lietuvos Respublikoje ir įdarbinimo laikotarpius bei pateikti duomenis apie kitus UAB „RNDV statyba“ dirbančius užsieniečius, atitinkančius Aprašo 8.4.1. p. nurodytus kriterijus.
Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamento priimtas Sprendimas, konstatuojant, jog UAB „RNDV statyba“ neturi užsieniečių įdarbinimo patirties, yra aiškiai neproporcingas, nes Migracijos departamentas neturėjo pagrindo vertinti šios situacijos itin formaliai ir atsisakyti pripažinti A. S. nepertraukiamą 6 mėnesių darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad svarbu tai, jog T. K. buvo UAB „RNDV statyba“ vadovu per pastarųjų 5 metų laikotarpį iki pareiškėjos prašymo pateikimo dienos, kas nėra ginčijama, ir per pastaruosius 5 metus šio asmens atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos (apgaulingo apskaitos tvarkymo), ko pareiškėja taip pat neginčija. Nustatęs šias aplinkybes Migracijos departamentas pagal Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą privalėjo atsisakyti įtraukti pareiškėją į patvirtintų įmonių sąrašą nepriklausomai nuo jokių kitų pareiškėjos skunde minimų aplinkybių. Tuo tarpu tai, dėl kokių konkrečių veiksmų pareiškėjos buvusio vadovo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir kaip šie veiksmai susiję su pareiškėjos veikla, Migracijos departamentas neprivalėjo nustatinėti, kadangi tokios pareigos teisės aktai nenumato. Pažymi, jog Migracijos departamentui sprendžiant dėl įmonės įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą neturi kilti net menkiausių abejonių dėl įmonės ar jos vadovo, todėl šiuo atveju pareiškėja, kurios vadovo atžvilgiu per pastaruosius penkerius metus pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, pagal Įstatymą negalėjo būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą.
Teigia, jog ginčo dėl to, kad A. S. neturėjo galiojančios nacionalinės vizos arba galiojančio leidimo laikinai gyventi nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. nėra. Pažymi, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad Migracijos departamentas pavėlavo priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo yra neteisingos ir neturinčios jokios teisinės reikšmės. Patikrinus Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenis matyti, kad A. S. prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo priimtas 2020 m. kovo 12 d., o šio prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas 2020 m. gegužės 7 d. (iki bus priimtas atsakingos institucijos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, kas buvo padaryta 2020 m. gegužės 21 d.), todėl laikotarpis nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. neįskaičiuotinas į prašymo nagrinėjimo terminą ir pareiškėja neteisingai skaičiuoja, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamentas turėjo priimti iki 2020 m. gegužės 22 d., t. y., priimdamas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamentas įstatyme įtvirtintų terminų nepažeidė.
Nurodo, kad svarbu tai, jog teikdama prašymą dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą pareiškėja pati pasirinko ir nurodė tiek konkretų ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį, tiek užsieniečius, kuriuos Migracijos departamentas turi vertinti nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, todėl, atsakovo manymu, nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad Migracijos departamentas, nustatęs pareiškėjos neatitikimą Aprašo 8.4 papunkčio reikalavimams, turėjo pareiškėjos paprašyti pateikti duomenis apie kitus įmonėje dirbančius užsieniečius, atitinkančius Apraše nurodytus kriterijus ar pateikti paaiškinimus apie A. S. nepertraukiamo darbo stažą Lietuvos Respublikoje ir įdarbinimo laikotarpius.
Migracijos departamentas pažymi, jog Aprašo 8.4 papunktyje įtvirtinti reikalavimai yra besąlyginiai ir Migracijos departamentas įmonės atitiktį šiems reikalavimams vertina neatsižvelgdamas į kitas teisės normoje neįtvirtintas aplinkybes. Nors A. S. galiojančios nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi vertinamuoju laikotarpiu neturėjo vos kelias dienas, Migracijos departamentas neturėjo teisės nesivadovauti imperatyviai suformuluotu Aprašo kriterijumi ir laikyti, kad pareiškėja turi užsieniečių įdarbinimo patirties, kai pareiškėja aiškiai neatitiko Aprašo 8.4 papunkčio sąlygos. Akcentuoja, jog pareiškėja, teikdama prašymą Migracijos departamentui, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti ir prašyme nurodyti tiek vertinamąjį 6 mėnesių laikotarpį, tiek užsieniečius, todėl dėl susiklosčiusios situacijos ir priimto nepalankaus sprendimo atsakinga tik pati pareiškėja.
Teigia, kad įmonė neprivalo būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą tam, kad teisės aktų nustatyta tvarka galėtų įdarbinti užsieniečius, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad ginčijamas Sprendimas yra neproporcingas ar sukeliantis pareiškėjai neigiamas pasekmes.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pagrindas atsisakyti įtraukti įmonę į patvirtintų įmonių sąrašą dėl to, kad įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas, buvo įtvirtintas teisės aktuose tik nuo 2019 m. kovo 1 d., o įstatyminiu lygmeniu – nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Todėl mano, kad asmeniui negali būti taikomi ribojimai ir suvaržymai bei jo atsakomybė negali pasunkėti atbuline data, t. y. už pažeidimus, kurie buvo (galėjo būti) padaryti iki šio reguliavimo ir jame numatytų ribojimų įsigaliojimo. Pareiškėjos teigimu, vadovo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo būtų reikšmingas tik tuomet, jeigu: asmuo eitų įmonės vadovo pareigas 2019 m. kovo 1 d., kai įsigaliojo papildomi įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą ribojimai; asmens veika, dėl kurios pradėtas baudžiamasis persekiojimas, būtų padaryta po 2019 m. kovo 1 d. Mano, kad Migracijos departamentas savo praktikoje netinkamai taiko Įstatymo 63¹ str. 2 d. 2 p. normą, nesiedamas joje nustatytų ribojimų atsiradimo momento su pareiškėjos buvusio vadovo atleidimo iš pareigų ir tikėtino veikos padarymo data.
Pareiškėja nurodo, kad Migracijos departamento pateikiamas Įstatymo 63¹ str. 2 d. 2 p. aiškinimas, kad vien baudžiamojo persekiojimo pradėjimo vadovo atžvilgiu faktas, nevertinant jo dabartinio ryšio su įmone, sąlygoja sprendimą atsisakyti įtraukti įmonę į patvirtintų įmonių sąrašą, gali lemti situaciją, jog įmonei bus 5 metams užkirstas kelias būti įtrauktai į patvirtintų įmonių sąrašą dėl vieno iš buvusių vadovų veiksmų, net jeigu šio asmens veiksmuose nusikalstamos veikos sudėtis vėliau nebūtų nustatyta. Pažymi, kad Migracijos departamentas net nevertina aplinkybių, kad baudžiamasis persekiojimas nutraukiamas ar asmuo išteisinamas, tik patį faktą, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas vadovo (buvusio vadovo) atžvilgiu. Mano, kad toks aiškinimas neatitinka nei teisėtų lūkesčių, nei proporcingumo principų.
Teigia, kad Įstatymas įtvirtina konkrečius įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus. Tai, ar Migracijos departamentui kils ar nekils „menkiausių abejonių“ dėl pareiškėjos įmonei vadovaujančių asmenų yra subjektyvaus vertinimo dalykas, kuris neatitinka Įstatyme numatytų kriterijų. Pažymi, jog Migracijos departamentas neteisėtai implikuoja pareiškėjai pareigą tikrinti visą jų vadovų biografiją ir penkis metus po jų atleidimo iš pareigų atsakyti už buvusių vadovų veiksmus, dėl kurių jų atžvilgiu gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 47U-260 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Statyba“ neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 13 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą įtraukti UAB „RNDV statyba“ į patvirtintų įmonių sąrašą ir patvirtino, kad nėra Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į minėtą sąrašą.
Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė neįtraukti pareiškėjos į patvirtintų įmonių sąrašą, nes pareiškėja atitiko Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą priežastį, dėl kurių ji negali būti įtraukta į minėtą sąrašą ir neatitiko Aprašo 8.4 papunktyje nustatyto kriterijaus.
Pareiškėja su Migracijos departamento Sprendimu nesutinka.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo bei Aprašo nuostatos.
Pagal Įstatymo 63¹ straipsnio 1 dalį nustatyta, kad į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės, įskaitant priimančiąsias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, atitinkančios vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, jų prašymu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtraukiamos trejiems metams.
Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kuriems esant įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. Vienas iš jų – neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties (Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punktas). Sąlygas, kurioms esant įmonė vertinama kaip neturinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties, nustato vidaus reikalų ministras.
Pagal Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas.
Aprašo 6 punkte nustatyta, kad įmonė į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukiama 3 metams, jeigu nėra Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, ir įmonė atitinka: visus Aprašo 8.1–8.7 papunkčiuose nurodytus kriterijus; arba Aprašo 8.1–8.4 ir 8.8 papunkčiuose nurodytus kriterijus; arba Aprašo 8.1–8.4 ir 8.9 papunkčiuose nurodytus kriterijus.
Aprašo 8.4.1 papunktyje nustatyta, kad įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijai yra šie: jeigu įmonėje dirba ne daugiau nei 50 darbuotojų (toliau – smulki įmonė) – įmonėje per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo ne mažiau kaip 4 užsieniečiai, šiuo 6 mėnesių laikotarpiu turintys (turėję) galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą, nustatė, jog UAB „RNDV statyba“ vadovo T. K., kuris vadovo pareigas ėjo nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d., atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba 2017 m. liepos 18 d. yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“, BK 182 straipsnio 2 dalį „Sukčiavimas“, BK 183 straipsnio 2 dalį „Turto pasisavinimas“, BK 24 straipsnio 4 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas bendrininkų grupėje, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (turto pasisavinimas bendrininkų grupėje). T. K. įtariamuoju dėl šių nusikalstamų veiklų padarymo paskelbtas 2019 m. spalio 16 d. ir šis statusas yra galiojantis. Taigi, buvo nustatyta, kad per pastaruosius penkerius metus UAB „RNDV statyba“ vadovo T. K. atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes Migracijos departamentas konstatavo, jog UAB „RNDV statyba“ atitinka Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas priežastis, dėl kurių ji negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nurodo, jog T. K. yra buvęs UAB „RNDV statyba“ vadovas, įtarimai jam pareikšti jau po to, kai jis nebebuvo įmonės vadovu, o Sprendimo priėmimo metu nenustatyta, kad T. K. pareikšti įtarimai turėtų kokią nors sąsają su jo kaip UAB „RNDV statyba“ vadovo pareigų vykdymu praeityje ir su pareiškėjos veikla apskritai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija, kad T. K. buvo UAB „RNDV statyba“ vadovas per penkerių metų laikotarpį iki pareiškėjos prašymo pateikimo dienos. Taip pat pareiškėja neginčija to, jog per pastaruosius 5 metus T. K. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos (apgaulingo apskaitos tvarkymo). Nors pareiškėja teigia, jog Įstatymo 63¹ str. 2 d. 2 p. įtvirtinta baudžiamojo persekiojimo pradėjimo sąlyga nesiejama su 5 metų terminu, kadangi jos taikymui yra reikšminga, jog baudžiamasis persekiojimas būtų pradėtas asmeniui, kuris prašymo dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą metu eina prašymą pateikusios įmonės vadovo pareigas, tačiau, teismo vertinimu, toks teisės normos aiškinimas yra neteisingas ir neatitinka teisės normos lingvistinio aiškinimo. Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte aiškiai įtvirtinta, jog penkerių metų terminas reikšmingas ne tik tuo atveju, jeigu pastaruosius penkerius metus įmonė ar jos vadovas arba įgaliotas asmuo pripažinti kaltais dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų nusikaltimų padarymo, tačiau ir tuo atveju kai dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga tik ta aplinkybė, kad T. K. per pastarųjų 5 metų laikotarpį iki pareiškėjos prašymo pateikimo dienos buvo UAB „RNDV statyba“ vadovu ir jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos (apgaulingo apskaitos tvarkymo). Pagal Įstatymo nuostatas nėra svarbu nustatyti, ar galimai įvykdyta nusikalstama veika turi kokią nors sąsają su jo kaip UAB „RNDV statyba“ vadovo pareigų vykdymu praeityje ir su pareiškėjos veikla apskritai. Vien nustatęs, kad T. K. per pastarųjų 5 metų laikotarpį iki pareiškėjos prašymo pateikimo dienos buvo UAB „RNDV statyba“ vadovu ir jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punktu privalėjo atsisakyti įtraukti pareiškėją į patvirtintų įmonių sąrašą.
Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad Migracijos departamentas net nevertina aplinkybių, kad baudžiamasis persekiojimas nutraukiamas ar asmuo išteisinamas, tik patį faktą, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas vadovo (buvusio vadovo) atžvilgiu, todėl toks aiškinimas neatitinka nei teisėtų lūkesčių, nei proporcingumo principų, teismas pažymi, jog Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi iš esmės analogiškos pozicijos kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (pvz., EŽTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-202-881/2009). Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą yra svarbus pats faktas, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, tačiau nėra svarbi tokio baudžiamojo persekiojimo baigtis.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad vadovo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo būtų reikšmingas tik tuomet, jeigu asmuo eitų įmonės vadovo pareigas 2019 m. kovo 1 d., kai įsigaliojo papildomi įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą ribojimai; asmens veika, dėl kurios pradėtas baudžiamasis persekiojimas, būtų padaryta po 2019 m. kovo 1 d. Dėl šio argumento pažymėtina, kad 2019 m. liepos 16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2338 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo Įstatymas buvo papildytas nauju 63¹ straipsniu, nustatančiu įmonių įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą ir išbraukimo iš jo sąlygas. Pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 1 d. Kaip jau buvo minėta aukščiau, pareiškėja prašymą dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą pateikė 2021 m. gegužės 13 d., tai yra jau galiojant Įstatymo 63¹ straipsniui. Aprašo 9.6.2 papunktyje įtvirtinta, kad gavęs prašymą, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas patikrina Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre ar įmonės vadovas ir jo įgaliotas asmuo (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo) per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo nevykdomas baudžiamasis persekiojimas. Kadangi pareiškėja prašymą pateikė jau galiojant Įstatymo 63¹ straipsniui, su baudžiamuoju persekiojimu susijusios aplinkybės, Migracijos departamentas vadovaudamasis Aprašo 9.6.2 papunkčiu, nustatė neginčijamas faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad už laikotarpį per pastaruosius penkerius metus nuo prašymo pateikimo dienos, UAB „RNDV statyba“ vadovavusio asmens atžvilgiu yra pradėtas baudžiamais persekiojimas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, jog vadovo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo būtų reikšmingas tik tuomet, jeigu asmuo eitų įmonės vadovo pareigas 2019 m. kovo 1 d., kai įsigaliojo papildomi įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą ribojimai; asmens veika, dėl kurios pradėtas baudžiamasis persekiojimas, būtų padaryta po 2019 m. kovo 1 d.
Pareiškėja kartu su prašymu įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą pateikė duomenis apie 4 jo įmonėje nepertraukiamai 6 mėnesius dirbusius užsieniečius: S. M., Y. M., S. Z. ir A. S.. Migracijos departamentas, patikrinęs užsieniečių duomenis Užsieniečių registre ir Nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje, nustatė, kad užsienietis A. S. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi, todėl Sprendime padarė išvadą, jog pareiškėja neatitinka Aprašo 8.4.1. papunktyje įtvirtinto kriterijaus ir reiškia, jog UAB „RNDV statyba“ atitinka Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punktą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčijo, jog užsienietis A. S. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi, tačiau teigia, jog šis asmuo neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi, nes Migracijos departamentas pavėlavo priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tokiu būdu pažeisdamas Įstatymo reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju abi šalys patvirtino, jog A. S. prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo priimtas 2020 m. kovo 12 d. Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 15/11-12-S-14-3190 A. S. prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus priimtas atsakingos institucijos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog <...> prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos. Taigi, teismo vertinimu laikotarpis nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. (iki kada buvo priimtas atsakingos institucijos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams) neįskaičiuotinas į prašymo nagrinėjimo terminą, todėl sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamentas turėjo priimti iki 2020 m. gegužės 22 d. Taigi, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi A. S. išdavimo Įstatyme įtvirtintų terminų nepažeidė. Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog Migracijos departamentas, nustatęs, jog A. S. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėja neatitinka Aprašo 8.4.1. papunktyje įtvirtinto kriterijaus.
Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad Migracijos departamentas, nustatęs pareiškėjos neatitikimą Aprašo 8.4 papunkčio reikalavimams, turėjo pareiškėjos paprašyti pateikti duomenis apie kitus įmonėje dirbančius užsieniečius, atitinkančius Apraše nurodytus kriterijus ar pateikti paaiškinimus apie A. S. nepertraukiamo darbo stažą Lietuvos Respublikoje ir įdarbinimo laikotarpius, pažymėtina, jog Aprašo 4 punkte yra įtvirtinta, kad prašymą įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą gali pateikti tik Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo ar priimančioji įmonė (toliau abu kartu – įmonė). Prašymą įmonė užpildo ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikia per Lietuvos migracijos informacinę sistemą, nurodydama Aprašo priede nurodytus duomenis ir pridėdama prašymą pagrindžiančius dokumentus, nurodytus Aprašo 8 punkte. Taigi, pareiškėjai teikiant prašymą dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą buvo suteikta diskrecija pasirinkti ir nurodyti tiek konkretų ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį, tiek užsieniečius, kuriuos Migracijos departamentas turi vertinti nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, todėl Migracijos departamentui teisės aktai nenumato pareigos prašyti pateikti duomenis apie kitus įmonėje dirbančius užsieniečius, kurie atitinka Apraše nustatytus kriterijus.
Nors pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendimas yra neproporcingas ir kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo vertinti šios situacijos itin formaliai ir atsisakyti pripažinti A. S. nepertraukiamą 6 mėnesių darbo Lietuvos Respublikos laikotarpį, tačiau pažymėtina, jog Migracijos departamentas, spręsdamas ar įmonė gali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą privalo vadovautis imperatyviomis Įstatyme ir Apraše nustatytų kriterijų atitikties sąlygomis ir neturi diskrecijos teisės aktuose nustatytų sąlygų vertinti savo nuožiūra, todėl Migracijos departamentas, net ir nustatęs, jog užsienietis A. S. galiojančios nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi vertinamuoju laikotarpiu neturėjo vos kelias dienas, neturi teisės nesivadovauti Apraše įtvirtintais imperatyviais kriterijais.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Migracijos departamento 2021 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. 47U-260 „Dėl UAB „RNDV Statyba“ neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja taip pat teismo prašo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą išnagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad šis reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo sprendimo. Teismui konstatavus skundžiamo sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Pareiškėja skunde taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Statyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.