Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. per atstovą elektroninėmis ryšio priemonėmis 2017 m. spalio 30 d. išsiuntė teismui skundą, prašydami taikyti mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį bei panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimus Nr. 68-160 ir Nr. 68-161 bei Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gegužės 19 d. sprendimus Nr. (36.9)FR0682-187 ir Nr. (36.9)FR0682-188.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjų skundas atitinka ne visus jam Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo keliamus reikalavimus, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi nustatė 14 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui duomenis, patvirtinančius ginčijamų centrinio administratoriaus sprendimų įteikimo pareiškėjams datą. A. Ž. ir L. Ž. buvo išaiškinta, kad jeigu terminas skundui pateikti yra praleistas, pareiškėjų prašymu teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Teismas pažymėjo, kad prašyme atnaujinti terminą turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2017 m. lapkričio 7 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 3 d. priimtus sprendimus Nr. 68-160 ir Nr. 68-161 pareiškėjų atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui siuntė paštu. Pažymėjo, kad laiškus priėmė advokato kolegė A. P. ir juos Mindaugui Kukaičiui perdavė 2017 m. spalio 10 d. Teismui sprendžiant, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, pareiškėjų atstovas prašė šį terminą atnaujinti, kadangi ginčijami sprendimai jam buvo įteikti 2017 m. spalio 10 d.

II.

Pirmosios instancijos teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalies nuostatą, pažymėjo, kad nors pareiškėjų atstovas 2017 m. lapkričio 7 d. paaiškinime nurodė, jog ginčijami sprendimai jam buvo įteikti tik 2017 m. spalio 10 d., tačiau šią informaciją paneigia akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos pašto duomenys apie tai, kad pašto siunta RN434372086LT advokatui Mindaugui Kukaičiui buvo įteikta 2017 m. spalio 7 d. Advokatų kontoros „Kukaitis ir partneriai“ antspaudas su 2017 m. spalio 10 d. data, nenurodant siuntos registracijos numerio, ir nepasirašytas įrašas „gauta 2017-10-10“ nelaikytini nei tinkamais, nei pakankamais įrodymais apie ginčijamų sprendimų įteikimą. Teismas padarė išvadą, kad remiantis objektyviais duomenimis, skundo padavimo teismui terminas pasibaigė 2017 m. spalio 27 d. Skundas teismui buvo paduotas 2017 m. spalio 30 d., t. y. praleidus Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą.

Įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjų atstovas iš esmės nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl termino praleidimo priežasčių, iš viso nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių skundas teismui negalėjo būti paduotas per įstatymuose nustatytą terminą, t. y. iki 2017 m. spalio 27 d. (nurodyti 2014 m. laikytini rašymo apsirikimu), o nurodytos aplinkybės, kad ginčijami sprendimai jam asmeniškai buvo įteikti tik 2017 m. spalio 10 d., buvo vertinamos kaip subjektyvaus pobūdžio, kadangi jos yra susijusios su pareiškėjų atstovo subjektyviu situacijos vertinimu ir elgesio modelio pasirinkimu, ir nelaikytinos objektyviomis priežastimis, sukliudžiusiomis skundą teismui pateikti laiku, ir pateisinančiomis skundo padavimo teismui termino praleidimą. Atsižvelgęs į tai, teismas nutarė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų atstovo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Neatnaujinus termino skundui paduoti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, A. Ž. ir L. Ž. skundą buvo atsisakyta priimti.

III.

Be to, advokatė A. P. neatstovauja nei A. Ž., nei L. Ž., todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimų apskundimo terminai turi būti skaičiuojami nuo jų įteikimo advokatui Mindaugui Kukaičiui, kuriuos jis gavo 2017 m. spalio 10 d. Aplinkybė, kad advokatė A. P. priėmė korespondenciją, nereiškia, kad ją tuo pačiu metu gavo ir Mindaugas Kukaitis. Pažymi, kad advokatas, 2017 m. spalio 10 d. gavęs ginčijamus sprendimus, elgėsi rūpestingai ir atidžiai bei nepraleisdamas termino nuo 2017 m. spalio 10 d. padavė skundą teismui.

Pareiškėjai akcentuoja, kad advokatų kontora „Kukaitis ir partneriai“ nėra juridinis asmuo, o advokatė A. P. nėra kontoros partneris, ji dirba savarankiškai, sudariusi darbo vietos suteikimo sutartį nurodytoje kontoroje, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 122 straipsnio bei 123 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos dėl juridinio asmens informavimo advokatų kontorai „Kukaitis ir partneriai“ nėra taikomos. Taigi, procesiniai dokumentai laikomi įteiktais tik nuo jų įteikimo asmeniškai advokatui Mindaugui Kukaičiui, t. y. nuo 2017 m. spalio 10 d.

A. Ž. ir L. Ž. atkreipia dėmesį, kad ginčijamuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimuose yra nurodyta, kad kai sprendimas siunčiamas registruotu paštu, jo įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Minėti atsakovo sprendimai paštui buvo perduoti 2017 m. spalio 4 d., todėl penkta darbo diena yra 2017 m. spalio 11 d.

Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, pareiškėjai prašo terminą skundui paduoti atnaujinti, kadangi ginčijamus sprendimus A. Ž. ir L. Ž. atstovas gavo 2017 m. spalio 10 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. skundą, nustačius, kad praleistas jo padavimo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojo skundas dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nustatyta, kad ginčijami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimai Nr. 68-160 ir Nr. 68-161, kuriose buvo vertinamas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gegužės 19 d. sprendimų Nr. (36.9)FR0682-187 ir Nr. (36.9)FR0682-188 pagrįstumas, buvo priimti 2017 m. spalio 3 d. Kartu su skundu pareiškėjų pateikta voko, kuriame pareiškėjų atstovui buvo siųsti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimai Nr. 68-160 ir Nr. 68-161, kopija patvirtina, kad korespondencija advokatų kontorai „Kukaitis ir partneriai“ buvo įteikta 2017 m. spalio 10 d. Nors iš AB Lietuvos pašto duomenų matyti, kad registruota pašto siunta Nr. RN434372086LT gavėjui buvo įteikta 2017 m. spalio 7 d., tačiau AB Lietuvos pašto 2017 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. 3-7229 patvirtina, kad patikrinus prašyme nurodytų siuntų duomenis ir apklausus už siuntų pristatymą atsakingus darbuotojus, buvo išsiaiškinta, kad 2017 m. spalio 7 d. Vilniaus 22-ajame pašte, esančiame adresu: Laisvės pr. 79E-1, Vilnius, buvo gautos trys registruotos siuntos. Tą pačią dieną buvo suformuoti siuntų pristatymo dokumentai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nurodytu adresu esanti advokatų kontora šeštadieniais nedirba, siuntų pristatymas buvo atidėtas. Patikrinus siuntų pristatymą ir įteikimą patvirtinančius dokumentus, buvo nustatyta, kad atiduotų pašto siuntų sąraše siuntos Nr. RN434372086LT ir Nr. RN434372024LT buvo įteiktos 2017 m. spalio 10 d. Kartu su šiuo raštu pateikta atiduotų pašto siuntų sąrašo išrašo kopija patvirtina, kad registruota pašto siunta Nr. RN434372086LT advokatei A. P. buvo įteikta 2017 m. spalio 10 d. Nustačius tikslią ginčijamų sprendimų įteikimo pareiškėjų atstovui datą, nėra pagrindo remtis Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnyje 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, informacija apie ginčijamų sprendimų įteikimo Mindaugui Kukaičiui datą pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, tačiau teismas į ją neatsižvelgė.

Nustačius, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimai Nr. 68-160 ir Nr. 68-161 A. Ž. ir L. Ž. atstovui buvo įteikti 2017 m. spalio 10 d., darytina išvada, kad skundas teismui dėl jų panaikinimo turėjo būti paduotas iki 2017 m. spalio 30 d. įskaitytinai. Taigi, šią dieną elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiųsdamas skundą teismui dėl minėtų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimų panaikinimo, pareiškėjų atstovas nebuvo praleidęs skundo padavimo teismui termino. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, negali būti laikoma pagrįsta.

Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Ž. ir L. Ž. termino skundui paduoti nepraleido, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis turi būti panaikinta, o pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. jų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų A. Ž. bei L. Ž. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.