Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-2298-953/2016 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01779-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1; 2.1.2; 2.4.4; 2.14.3

2016 m. rugpjūčio 4 d.

išnagrinėjęs V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51²⁰ straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 25 d. buvo atliktas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu nustatyta, kad nuo 1994-08-09 vadovu dirbantis V. M., per Lietuvos Respublikos teritoriją importuodamas ir į Lietuvos Respublikos vidaus rinką verslo tikslais išleisdamas daugiau kaip vieną (10 vnt.) transporto priemonę, tuo tapdamas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyviu, bei nevykdydamas transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigų: neįsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade; neužtikrino nei vienos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimo ir organizavimo tokiose vietose priimtų ENTP perdavimo, tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui bei neskyrė finansavimo atliekų tvarkymui; LR aplinkos ministro nustatyta tvarka nešvietė ir neinformavo visuomenės dėl ENTP tvarkymo klausimų. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34⁴ str. 1 d. 1, 2, 3, 4, 5 punktus ir 3 d. reikalavimus bei 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-291 5 p. reikalavimus.

V. M. teisme kaltu prisipažino ir paaiškino, kad įmonės neužregistravo gamintojų ir importuotojų sąvade. Yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonė užsiima transporto paslaugomis ir prekyba automobiliais. Kadangi jų veikla - prekyba automobiliais nebuvo pagrindinė, tai gavosi, kad savo naudojamus kelis automobilius pardavė. Per metus parduoti 10 automobilių nėra didelis verslas. Pardavė įvairius automobilius: sunkvežimius, lengvuosius automobilius. Kai kurie automobiliai buvo pirkti įmonės reikmėms, o paskui jie buvo perparduoti. Kai kurie automobiliai buvo pirkti pelno tikslais, o kai kurie yra ilgesnį laiką įgyti ir buvo naudojami įmonės reikmėms. Tie automobiliai, kurie pas juos buvo ilgesnį laiką, tai jie buvo naudojami įmonės reikmėms, o automobiliai turėti trumpą laiką, buvo įgyti verslo tikslais. Jie informuodavo žmones, kokiu būdu jie gali priduoti automobilius, tačiau neturi tai įrodančių dokumentų, nors turi duomenis įmonės, kuri visoje Lietuvoje užsiima automobilių surinkimu. Tikrintojai sakė, kad turi būti sudarytos sutartys, bet jei įmonė po metų laiko neegzistuos, o automobilį asmuo gal pridavinės už 10 m., todėl pagrindo sudaryti sutartis su tokiomis įmonėmis nematė. Kadangi nėra sutarčių, tai tikrinimo įstaiga konstatavo, jog jie neužtikrino informacijos, tačiau užtikrino ją žodžiu. Dalis automobilių, kurie buvo pirkti be kenksmingų sudedamųjų dalių, tai taip pat buvo sąskaitos, kad jas pirko naujas Lietuvoje ir dėjo į tuos automobilius ir pardavė jau Lietuvoje pirktomis prekėmis. Nėra jų atsakomybės už tai, kad kenkė aplinkai. Protokolo prieraše parašė, jog protokolas surašytas neteisingai, nes visuomenę informavo dėl netinkamo eksploatuoti transporto priemonių pridavimo tvarkos Lietuvoje. Pirkėjui nurodydavo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, pateikdavo reklaminį bukletą, kurio dabar neturi atspausdinto, tačiau jį gali parodyti telefone. Finansavimo atliekų tvarkymui neskyrė, nes jų turimais duomenimis, automobiliai yra eksploatuojami ir nėra reikalinga jiems utilizacija ir išregistravimas iš „Regitros“ duomenų bazės. Įmonės atliekų tvarkymo organizavimo ataskaita nebuvo pildyta, tačiau pasitaisys, t. y. užregistruos įmonių registre ir pildys. Dabar ataskaita yra pildoma, tačiau už 2015 m. Sutarties su kitomis įmonėmis dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonės priėmimo vietų nėra sudaryta, tačiau yra įmonė, kuri be jokių įsipareigojimų priima automobilius. Nemano, jog tai yra ypatingai reikalingas dalykas, tačiau tokia sutartis yra niekinė, nes automobiliai yra eksploatuojami ne pusę metų, o įmonė, su kuria būtų sudaryta sutartis, galbūt nebeegzistuotų ir ką tokiu atveju tuomet ji galėtų padėti. Tokia išvada vadovaujantis jie ir nesudarė sutarties, tačiau gali sudaryti ją su nurodyta įmone, nors ji ir be sutarčių priima automobilius. Jis suprato, kad netinkami eksploatuoti automobiliai tie, kurie netinkami ir sugadinti, o jie įvežė veikiančius automobilius, tinkamus eksploatuoti, todėl pasirinko tokį atliekų tvarkymo būdą. Jis ne taip suprato įstatymą. Sutartį su įmone galėjo sudaryti. Jis pripažįsta savo kaltę, nes ne taip suprato savo pareigas, o ateityje viską darys taip, kaip yra reikalaujama. Į gamintojų ir importuotojų sąvadą jie turėtų būti įtraukti, nes šiandien bandė įregistruoti, tačiau sistema to neleido. Tuomet sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atstovauja jų įmonę, todėl jie registruoja įmones gamintojų ir importuotojų sąvade. Jų importuotoms transporto priemonėms dalyvauti eisme nebuvo uždrausta, joms nebuvo defektų, todėl nesuprato, kad jos yra netinkamos eksploatuoti. Jis turi nepilnametį sūnų, jį pilnai išlaiko, kadangi yra išsiskyręs su žmona, o sūnus gyvena su juo. Sūnui išlaikymas bus reikalingas tol, kol baigs studijas. Transporto priemonės pirktos savo reikmėms buvo: „Audi A6“, „Toyota Avensis“, „Fiat Stilo“. Trys automobiliai iš sąrašo buvo pirkti savo reikmėms, o septyni automobiliai – perpardavimui.

Liudytoja J. K. parodė, kad ji yra Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė. 2016 m. vasario mėn. atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir surašė šios įmonės direktoriui V. M. protokolą. Pagal direktoriaus pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus buvo sužiūrėtos transporto priemonės, kurios buvo įvežtos į Lietuvos Respubliką, parduotos vidaus rinkai ir eksploatuotos į ES šalis. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad 10 transporto priemonių buvo patekta į vidaus rinką neįsiregistravus gamintojų ir importuotojų sąvade. Nepateikus jokių papildomų dokumentų dėl dalyvavimo netinkamų transporto priemonių atliekų tvarkymo sistemoje buvo taikomas tam tikras straipsnis, pagal kurį buvo surašytas protokolas. Gamintojų ir importuotojų sąvade būtina įsiregistruoti per 3 mėn. pradėjus tiekti transporto priemones vidaus rinkoje. V. M. davė tik žodinius paaiškinimus – raštiškų paaiškinimų pateikta nebuvo. Jis prieštaravo dėl jų patikrinimo akte išdėstytų išvadų, kad buvo nešviesta visuomenė ir neteikta informacija dėl netinkamų transporto priemonių žalos žmogaus sveikatai, aplinkai ir dėl sutarčių sudarymo apskrityse, kad būtų žinoma, kur dėti kiekvienam pirkėjui transporto priemonę, kai ji taps netinkama ir kai taps atlieka. Surašant paskutinį protokolą V. M. sakė, kad jis visuomenę šviečia ir teikia informaciją, tačiau nesakė, kokiu būdu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiregistravusi yra ne 2015 m., o 1994 m., transporto priemonių prekyba vykdoma ne pirmi metai, tai įmonės vadovas turi būti susipažinęs su atliekų tvarkymo įstatymu, kuriame vienas iš pagrindinių reikalavimų - įsiregistruoti į gamintojų ir importuotojų sąvadą norint tiekti transporto priemones Lietuvos rinkai. Taip pat vadovas turi užtikrinti informaciją transporto priemonių apskrityse, kad žmogus įsigijęs transporto priemonę, kai ji taps atlieka, žinotų, kur ją priduoti, kad nebūtų teršiama aplinka ir nebūtų daroma žala nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai. Vadovas turi šviesti ir informuoti asmenis, pvz., lankstinuko forma, kuri gali būti pridedama prie pardavimo dokumento. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokio finansavimo, nebuvo išleista pinigų, todėl tai buvo nedalyvavimas atliekų tvarkymo sistemoje. Tikrinimo metu V. M. nenurodė jokio reklaminio bukleto – jis jokių dokumentų, išskyrus buhalterinės apskaitos dokumentus, nei patikrinimo metu, nei protokolų surašymo metu nepateikė. Jei pateiktas teismui lankstinukas būtų dalinamas kiekvienam pirkėjui, tai būtų V. M. įrodymas, jei jis būtų prisegtas prie jiems pateiktų dokumentų. Tokiu atveju tikriausiai lankstinuką būtų užskaitę. Transporto priemonės gali būti įvežamos naujos arba dėvėtos, tačiau jos visada taps atlieka, todėl neturi reikšmės, kokiais automobiliais buvo prekiaujama. Privalomojo nurodymo V. M. nedavė. Buvo daroma prevencija 2015 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, kai buvo padaryta atranka visų įmonių, kurios įveža transporto priemones. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atrinkta į patikrinimą. Buvo pasižiūrėta, kad transporto priemonės yra įvežamos į vidaus rinką, bet įmonė nėra įregistruota gamintojų ir importuotojų sąvade. Todėl kolegė V. M. skambino telefonu ir pateikė tą informaciją, kuri buvo konsultacinio pobūdžio, kad būtų išsiaiškinta, kokie automobiliai buvo įvežti į Lietuvos Respubliką ir kur jie tiekiami: ar į ES, ar parduodami Lietuvos vidaus rinkai. V. M. buvo paklausta, ar jie yra įsiregistravę gamintojų ir importuotojų sąvade. Privalomojo nurodymo nedavė, nes tokiais atvejais jis nėra duodamas. Transporto priemonių pirkėjų apklausa neįeina į jų pareigas, todėl to padaryta nebuvo, o be to, tai neduotų jokio galutinio efekto. Jei mokesčio mokėtojo atstovas kaip vadovas pateikia visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, bet nepateikia kitokio dokumento, tai koks tikslas klausti pirkėjus. Buvo nurodyta pateikti ir kitus dokumentus - ne tik buhalterinės apskaitos dokumentus. Transporto priemonės importavimo data nustatoma pagal dokumentą, t. y. pagal pirkimo pardavimo dokumentą: PVM sąskaitą faktūrą, įsigijimo dokumentą, pažymą. Esmė yra ne kada įsigijo automobilį, o kada teikė Lietuvos Respublikos rinkai, todėl protokole parašyta, kad 2015 m. į Lietuvos teritoriją importavo transporto priemones, o lentelėje nurodyta, kad automobiliai buvo importuoti 2014 m. Automobilio importavimas yra 2014 m., o Lietuvos vidaus rinkai tiekimas, t. y. pardavimas, yra 2015 m. Jie žiūrėjo tik tiekimą vidaus rinkoje, nes jei automobiliai būtų įsigyti savo reikmėms, tai jų būtų mažiau nei 6 vienetai. Jei automobilio įsigijimas ir pardavimas yra tais pačiais metais, tai yra ir tiekimas vidaus rinkai.

Liudytoja V. B. parodė, kad ji yra Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyr. specialistė. Patikrinimas buvo atliekamas 2016 m. vasario mėn., patikrinimo aktas buvo baigtas vasario 25 d., o protokolas surašytas – vasario 26 d. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo tikrinta dėl transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymo. Buvo nustatyta, kad ši įmonė už 2015 m. importavo ir į vidaus rinką išleido 10 transporto priemonių, nedalyvavo eksploatuoti netinkamų transportų priemonių sistemoje. Automobilių išleidimas į rinką yra tada, kada automobilis būna įvežtas - transportuotas į Lietuvą ir parduotas Lietuvos pirkėjams. Nuo išleidimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką ne vėliau kaip per 3 mėn. reikia įsiregistruoti į gamintojų ir importuotojų sąvadą. Prievolė registruotis priklauso nuo pirmo įvežto automobilio, ir nesvarbu, kad 2015 m. buvo parduotas vienas automobilis ar daugiau. Automobiliai buvo surašyti pagal pateiktus dokumentus. Buvo nustatyta, kad nėra įmonė „(duomenys neskelbtini)“ registruota gamintojų ir importuotojų sąvade, nebuvo pateikta jokių dokumentų įrodančių, kad dalyvauja šioje sistemoje, nebuvo dokumentų dėl švietėjiškos veiklos. Patikrinimo metu direktorius neteikė jokių paaiškinimų – jis tik nurodė, kad nesutinka su protokolu. Direktorius V. M. nesutiko dėl sutarčių ir dėl švietimo. Jokių papildomų dokumentų dėl švietimo jis nepateikė nei patikrinimo metu, nei protokolo surašymo metu. Taip pat nebuvo ir paaiškinimų. Patikrinimo metu buvo pildomas klausimynas, kurį pildė kolegė, o V. M. nesutiko jį pasirašyti. Klausimyno jie nesudarinėja, nes jis yra nustatytos formos, o jį tik pildo. Kai klausimynas buvo pildomas – ji nebuvo.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis:

- administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-4 b. l.);

- patikrinimo aktu (5-7 b. l.), kuriame atlikus patikrinimą suformuotos 4 išvados:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metais Įsigijo (importavo) ir į Lietuvos Respublikos vidaus rinką verslo tikslais išleido daugiau kaip vieną transporto priemonę;

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrino nei vienos eksploatuoti netinkamos transporto priemones priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimo ir organizavimo tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimo tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui ir neskyrė finansavimo atliekų tvarkymui 2015 metais, tuo įmonė pažeidė LR atliekų tvarkymo įstatymo 34(4) str. 1 d. 2, 3, 5 p. ir 3 d. reikalavimus;

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkos ministro nustatyta tvarka nešvietė ir neinformavo visuomenės dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimų, tuo įmonė pažeidė atliekų tvarkymo įstatymo 34(4) str. 1 d. 4 punktą;

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio - gruodžio mėnesiais į LR vidaus rinką išleido 10 vnt. transporto priemonių, tačiau neįsiregistravo į Gamintoju ir importuotoju sąvadą, tuo įmonė pažeidė LR atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ str. 1 d. 1 p. ir 2009 m. gegužės 27 d. LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-291 5 punkto reikalavimus;

- parduotų automobilių sąrašu, kuriame užfiksuoti 10 automobilių (8 b. l.);

- priedu Nr. 2, prie patikrinimo akto, kuriame pažymėti klausimyno įvertinimai (9-13 b. l.);

- pavedimu atlikti patikrinimą, kuriup pareigūnams pavesta atlikti patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (14-15 b. l.);

- VĮ “Registrų centras” išrašu (16-21 b. l.).

ATPK 51²⁰ straipsnio 5 dalis nustato administracinę atsakomybę už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netvarkymą ir nedalyvavimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje.

Ši norma yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Atliekų tvarkymo įstatymo normų, taip pat jį detalizuojančių poįstatyminių aktų normų aiškinimu. Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio, reglamentuojančio eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teises ir pareigas, 1 dalies 1-6 punktuose nustatytos tokios transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigos: 1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka; 2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones; 3) užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę; 4) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais; 5) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas; 6) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ šio įstatymo prasme yra transporto priemonių importuotojas ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvis, todėl privalo vykdyti Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalyje bei 3 dalyje įtvirtintas savo pareigas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad ateityje susidėvėjusios transporto priemonės būtų tinkamai utilizuotos, o ši našta tenka gamintojams arba importuotojams. Importuotos transporto priemonės turi būti tvarkomos/utilizuotos importuotojų sąskaita, būtent importuotojas privalo užtikrinti sutvarkymą tų atliekų, kurios lieka vidaus rinkoje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose formuojamą praktiką apie teisės normos, nagrinėjamu atveju – ATPK 51²⁰ straipsnio 1, 3, 5 dalių taikymą, turi būti sprendžiama ne iš normos pavadinimo, o iš normos turinio. Pažymėtina ir tai, kad šios srities įstatymų reglamentavimas neatitinka juridinei technikai keliamo aiškumo reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-81-139/2015).

Pažymėtina, kad “Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių” 5 p. numato, kad pradėję alyvų, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių, gaminiais pripildytų pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, gamintojai ir (ar) importuotojai turi užsiregistruoti Sąvade per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo ir Registravimo taisyklių nuostatomis nustatė, jog V. M., būdamas direktoriumi, tiekdamas Lietuvos Respublikos rinkai tinkamas eksploatuoti transporto priemones, kurias perka ir įveža iš Europos Sąjungos valstybių narių, privalėjo registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, tačiau to nepadarė. Nei Atliekų tvarkymo įstatymas, nei Registravimo taisyklės nenustato, kad Gamintojų ir importuotojų sąvade turi registruotis tik eksploatuoti netinkamas transporto priemones tiekiantys Lietuvos rinkai importuotojai.

Primintina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. teisme pripažino, kad pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, t. y.: 1 punktą (registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka), nurodydamas, kad įmonės neužregistravo gamintojų ir importuotojų sąvade; iš dalies pripažino 2, 3 ir 4 punktuose numatytų pareigų nevykdymą nurodydamas, kad jie informuodavo žmones, kokiu būdu jie gali priduoti automobilius, tačiau neturi tai įrodančių dokumentų, nors turi duomenis įmonės, kuri visoje Lietuvoje užsiima automobilių surinkimu. Pirkėjui nurodydavo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, pateikdavo reklaminį bukletą. Tokiais neatsakingais veiksmais, V. M. nevykdė šių punktų, kadangi įstatymo norma aiškiai reikalauja užtikrinti netinkamai eksploatuojamų transporto priemonių atidavimą, bei asmenų švietimą, tačiau V. M. nurodė, kad nematė pagrindo sudarinėti sutarčių iš darbinės patirties, tačiau tai neatleidžia jo nuo privalomų įstatyme numatytų pareigų vykdymo. Bei visiškai pripažino 5 ir 6 punktuose numatytų pareigų nevykdymą nurodydamas, kad neskyrė finansavimo atliekų tvarkymui, bei nepildė Įmonės atliekų tvarkymo organizavimo ataskaitos.

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą (paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus) konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (ATPK 14 straipsnyje atskleista „pareigūno“ sąvoka), padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51²⁰ straipsnio 5 dalyje, kadangi būdamas įmonės, kaip transporto priemonių importuotojos vadovas, nesukūrė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos, nepateikė dokumentų, įrodančių jos dalyvavimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje, neinformavo visuomenės apie eksploatuoti netinkamų transporto priemonių keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, bei neskyrė finansavimo atliekų tvarkymui. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662-2086/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-37-677/2016, Nr. 2AT-49-511/2016).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).

Kaip matyti iš bylos duomenų, kad V. M. savo kaltę dėl ATPK 51²⁰ str. 5 d. pažeidimo pripažino, nėra duomenų dėl žalos padarymo, padarytas pažeidimas yra formalus. Byloje nėra duomenų, jog V. M. būtų anksčiau baustas administracine tvarka, turėtų galiojančių administracinių nuobaudų ar būtų neigiamai charakterizuojamas, augina pilnametį sūnų, jį išlaiko, nors gauna minimalų atlyginimo 305 Eur sumoje. Be to, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-01 sudarė sutartis su ,,Gamintojų ir Importuotojų asociacija“ dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo bei dėl baterijų (galvaninių elementų) ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo. Todėl teismas, įvertinęs aplinkybių, susijusių su padaryto teisės pažeidimo pobūdžiu ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybe visumą mano, kad yra galimybė pagal ATPK 51²⁰ str. 5 d. skirtiną nuobaudą sušvelninti.

Įvertinęs byloje surinktų duomenų visetą, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad V. M. net ir paskyrus sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 7240 Eur baudą, ji būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga, todėl V. M. už šio pažeidimo padarymą taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, švelninama. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. gali būti pasiekti V. M. už ATPK 51²⁰ str. 5 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskyrus švelnesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662-2086/2010; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-120-519/2016).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 281, 286-288 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51²⁰ straipsnio 5 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.