- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- e2-10335-1104/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01310-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Atsakovas
- M. J.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 280,49 Eur negrąžinto kredito dalies, 62,00 Eur mokėjimo palūkanų, 23,14 Eur delspinigių, 20 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 280,49 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas M. J. 2016 m. gegužės 31 d. sudarė Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 16-050148-RK (toliau – Sutartis) su pradiniu kreditoriumi „Swedbank“ AB, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą, mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas (el. b. l. 17-29). Nurodyta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vartojimo kredito gavėjas nesilaikė, vartojimo kredito ir palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu laiku nemokėjo, todėl liko skolingas pradiniam kreditoriui „Swedbank“ AB 280,49 Eur negrąžinto vartojimo kredito.
3. Pradinis kreditorius „Swedbank“ AB 2018 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiai per „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialą, o 2018 m. spalio 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teisęs į šį įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS. Faktinė reikalavimo perleidimo diena yra 2019 m. balandžio 4 d. (el. b. l. 6-7, 12, 33-34).
4. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 38). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai
5. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Dėl ieškovės teisės pareikšti reikalavimą atsakovui
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas M. J. 2016 m. gegužės 31 d. sudarė Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 16-050148-RK su pradiniu kreditoriumi „Swedbank“ AB (el. b. l. 17-29). Reikalavimai į atsakovą, kylantys iš minėtos vartojimo kredito sutarties Nr. 16-050148-RK, pagal 2018 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartį buvo perleisti „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiai per „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialą, o 2018 m. spalio 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teisęs į šį įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS (el. b. l. 6-7, 12, 33-34).
7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimų perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu registruotu laišku. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš lanksčių įmokų kredito kortelės sutarties Nr. 16-050148-RK, atsakovui.
Dėl negrąžinto kredito
8. Kaip jau buvo nustatyta (šio sprendimo 6 punktas), atsakovas M. J. 2016 m. gegužės 31 d. sudarė Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 16-050148-RK. Pagal šią sutartį atsakovui buvo suteiktas 460,00 Eur kredito limitas, kurį panaudojęs, atsakovas įsipareigojo grąžinti Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 29 proc., o metinė palūkanų norma – 20 proc.
9. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 280,49 Eur negrąžintą kreditą pagrįstas ir yra tenkintinas.
Dėl palūkanų
10. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 62,00 Eur palūkanų ir 20 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki visiško kredito grąžinimo. Sutartyje nurodyta, kad už suteiktą kreditą atsakovas įsipareigoja mokėti Sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo kredito suteikimo iki visiško jo grąžinimo. Šalys Sutartimi susitarė dėl 20 proc. dydžio metinių palūkanų (el. b. l. 17, 23).
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.
12. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio palūkanas, metinių palūkanų dydis 20 procentų, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 29 procentai (el. b. l. 17, 23). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
Dėl delspinigių priteisimo
13. Ieškovė prašo priteisti 23,14 Eur delspinigius. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi (taip pat ir 12.3 punktu) atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (el. b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 23,14 Eur delspinigius už 180 dienų už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (365,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
16. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 15 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 14,27) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 5, 7 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 280,49 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 49 ct) negrąžinto kredito dalį, 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus) palūkanų, 23,14 Eur (dvidešimt tris eurus 14 ct) delspinigių, 20 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 280,49 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (365,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.