Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. S. ir J. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – T. S., S. K. ir N. F..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme pareiškėjų S. S. ir J. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – T. S., S. K. ir N. F..

2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjoms nustatė 14 dienų terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti (b. l. 4). Teismas įpareigojo pareiškėjas pateikti duomenis iš viešo registro nekilnojamojo turto duomenų bazės apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; taip pat įrodymus, jog jos atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (patalpų remontas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, gyvenimas bute ir pan.).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų S. S. ir J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjos S. S. ir J. K. kreipėsi su pareiškimu suinteresuotiems asmenims T. S., S. K. ir N. F. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. K. mirties pareiškėjos faktiniais veiksmais priėmė V. K. palikimą. Nurodė, kad poreikis nustatyti, jog pareiškėjos faktiniais veiksmais priėmė V. K. kilo tuomet, kai po V. K. mirties pareiškėjoms notariniu būdu priėmus tėvo V. K. palikimą, tapo žinoma, jog 2004-07-26 dovanojimo sutartimi visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), t.y. ir pareiškėjų dalys, buvo perleistas suinteresuotam asmeniui T. S.. Pareiškėjos ketina ginčyti dovanojimo sutartį dalyje dėl joms tenkančios buto dalies perleidimo, todėl ši aplinkybė sąlygoja būtinybę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė V. K. palikimą (b. l. 1-3). Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti remdamasis tuo, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjoms teisinių pasekmių, kol bus nenuginčytas dovanojimo sandoris, kurio pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleistas suinteresuotam asmeniui T. S..

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliantė nurodė, jog juridinio fakto nustatymas, jog ji faktiniais veiksmais priėmė V. K. palikimą, sukels teisines pasekmes, nes ši aplinkybė suteiks pareiškėjai teisę prašyti pripažinti negaliojančia 2004-07-26 dovanojimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apeliantės argumentai yra pagrįsti.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-195/2014). Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 444 str. 1 d., teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Taigi, teismai nustatinėja tik tokius faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Tai, ar faktas turi teisinę reikšmę, lemia materialusis teisinis reglamentavimas. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. K. mirties S. S. ir J. K. faktiniais veiksmais priėmė V. K. palikimą, nesukels teisinių pasekmių, kol nebus nuginčyta 2004-07-26 dovanojimo sutartis, kuria pareiškėjų tėvas V. K. visą 75,79 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido T. S..

Apeliacinės instancijos teismas neginčija fakto, jog pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą butas, esantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklauso suinteresuotam asmeniui T. S. (b. l. 9-10). Kita vertus pažymėtina, jog pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos faktiniais veiksmais priėmė V. K. palikimą. Pareiškėjos neprašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos faktiniais veiksmais priėmė tik V. K. priklausiusio buto, esančio Darbininkų g. 16-43, Vilniuje, dalis, t.y. neišskyrė atskirų paveldėtino turto dalių. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog kreipusis dėl V. K. palikimo priėmimo, joms tapo žinoma apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorį, per se nereiškia, kad jos kreipėsi į teismą tik dėl paveldėjimo teisės į ši konkretų turtą nustatymo. Be to, pačios pareiškėjos pareiškime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nurodė, jog V. K. palikimą sudaro ne tik santuokoje su V. K. įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bet ir šiame bute buvusių santuokoje įgytų namų apyvokos reikmenų ½ dalis ir kiti daiktai. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, šį pareiškimą iš esmės susiejo tik su paveldėjimo teise į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei į tokio juridinio fakto nustatymo negalimumą, nenuginčijus minėto buto dovanojimo sandorio. Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės nevertino, kad pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas joms gali sukelti ir kitas teisines pasekmes, t.y. kad tokio fakto nustatymas suteiks pareiškėjoms galimybę įgyti nuosavybės teisę ne tik į ginčo butą, bet ir į kitą V. K. palikimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjų S. S. ir J. K. prašomas nustatyti juridinis faktas, jog jos po V. K. mirties faktiniais veiksmais priėmė V. K. palikimą, sukels teisines pasekmes, todėl gali būti nustatinėjamas teismo. Pareiškėjos yra mirusios V. K. pirmos eilės įpėdinės, todėl turi teisę paveldėti jai priklausiusį turtą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju būtų tikslinga pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtą S. S. ieškinį dėl dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nagrinėti kartu, kadangi juridinio fakto, jog pareiškėjos S. S. ir J. K. po V. K. mirties faktiniais veiksmais priėmė V. K. palikimą, nustatymas turės tiesioginės įtakos teismo sprendimui byloje, kurioje ginčijama 2004-07-26 sudaryta dovanojimo sutartis tarp pareiškėjų tėvo V. K. ir T. S..

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimą, todėl S. S. atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p.

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų S. S. ir J. K. pareiškimo suinteresuotiems asmenims T. S., S. K. ir N. F. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.