Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

V. M. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. rugsėjo 13 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. S., panaudojant fizinį smurtą, sudavė nukentėjusiajam Ž. P. ne mažiau kaip 2 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, paakyje ir nosyje, bei iš galinės kelnių kišenės pagrobė medžiaginę piniginę „Puma“ su 40 eurų.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus M. M. atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant jam įpareigojimus.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes jis pripažino savo kaltę, atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą (70 eurų), pastarasis jam atleido dėl įvykusio nesusipratimo padauginus alkoholio, todėl nusprendė susitaikyti su kaltinamaisiais. Be to, apeliantas nuo 2017 m. birželio 6 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo V. M. skundą atmesti, nuteistasis V. M. ir jo gynėja prašė taikyti nuteistajam BK 38 straipsnio nuostatas, t. y. susitaikymą su nukentėjusiuoju. Posėdyje dalyvavęs nuteistasis A. S. prašė V. M. apeliacinį skundą tenkinti.Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam V. M.

Kadangi savo apeliaciniame skunde V. M. aiškus reikalavimo neišreiškė, o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje jis ir jo gynėja prašė taikyti V. M. BK 38 straipsnio nuostatas, t. y. bylą nutraukti susitaikius su nukentėjusiuoju, spręstinas klausimas tik dėl galimybės atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38-ojo straipsnio pagrindu. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų bandomąjį laikotarpį, jei kaltininkas susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 straipsnio, numatančio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš šio straipsnio matyti, kad įstatymo leidėjas imperatyviai nustatė keturias pagrindines sąlygas, kurioms esant visoms kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis V. M. savo kaltės dėl įvykdyto plėšimo nepripažino, įvykio aplinkybes aiškino iš sau palankios pusės, teigdamas, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, t. y. pripažįsta, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau neigė ėmęs jo piniginę. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. teigia, jog kaltę jis pripažino, tačiau kaltės pripažinimas tik po to, kai teismas nuosprendyje pripažino įrodytais bendrus V. M. ir A. S. veiksmus pavartojus smurtą pagrobiant nukentėjusiojo turtą, laikytinas formaliu ir neatitinkančiu kaltės padarius nusikalstamą veiką pripažinimu BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Be to, V. M. veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu įvykdė būdamas teistas už turtinius nusikaltimus dviem teismo nuosprendžiais (2011-06-01 ir 2012-09-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiai), kuriais jam buvo paskirta subendrinta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo baumė, bausmę atliekant pataisos namuose. Po bausmės atlikimo V. M. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro 2015-08-03, tačiau praėjus vos vieneriems metams, teistumui neišnykus jis vėl padarė apysunkį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu V. M. buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis V. M. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau nusikalsta, kas rodo jo nuostatą nesilaikyti įstatymų, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kuris konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog V. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.Nors V. M. savo noru atlygino nukentėjusiajam Ž. P. padarytą turtinę žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju, tačiau nesant BK 38 straipsnyje nurodytų dviejų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų (kaltininko prisipažino ir pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų), tai nesudaro formalaus pagrindo taikyti V. M. BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius. Šias nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes apylinkės teismas tinkamai įvertino skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad V. M. atsakomybę lengvina tai, jog savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, dėl ko paskyrė jam gerokai švelnesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo BK 75 straipsnio pagrindu. Todėl daroma išvada, kad keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.