Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-07 · Byla Nr. N1-588-926/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-06-07Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
N1-588-926/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43621-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Kaltinamasis
V. M., A. S.
Nukentėjusysis
Ž. P.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė, Ramutė Budrytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1 – 588 – 926/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43621-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.1; 1.1.8.14; 1.1.11; 1.2.14.3.1; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum,kaltinamajam V. M., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, jo atstovei pagal įstatymą A. S.,

nukentėjusiajam Ž. P.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, mokosi Kauno technikos profesinio mokymo centre, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ skalbimo operatoriumi, 2016-10-19 Kauno apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 str. tvarka dėl BK 178 str. 2 d. padarymo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, nevedęs, nedirbantis, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-16 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., padarymą, teistas: 1. 2011-06-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 2. 2012-09-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d., 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 4 metams, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-19 nutartimi nuosprendžiai (2011-06-01 ir 2012-09-13) subendrinti ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2014-09-22 paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos lygtinai, neatlikus 1 metų laisvės atėmimo bausmės. 2015-08-03 išbrauktas iš probuojamų asmenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. ir V. M. 2016-09-13 apie 2 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, 10 - tojo namo kieme, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą, sudavė nukentėjusiajam Ž. P. ne mažiau kaip 2 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, paakyje ir nosyje, bei iš galinės kelnių kišenės pagrobė medžiaginę piniginę „Puma“ su 40 eurų.

Kaltinamasis A. S. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nurodė, kad Ž. P. pats išprovokavo muštynes. Rugsėjo 13 dieną, naktiniame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), prie PC „IKI“, Ž. P. jį ir V išvadino „lopais“. Po to jis ir V nuėjo atsisėsti į tokį kiemuką, prie jų prisijungė draugas. Jis Ž puolė prie namo Nr. 9, (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. priėjo ir sudavė keletą smūgių Ž kumščiais, šis davė jam atgal, tada V, gindamas jį nuo Ž, taip pat sudavė Ž keletą smūgių kumščiais. Į kurią vietą sudavė V nukentėjusiajam smūgius, tiksliai pasakyti negali. V spardė nukentėjusįjį gindamas jį. Jis pats smūgiavo nukentėjusiajam į šoną, tačiau tiksliai neatsimena į kurią vietą, po to spyrė porą kartų, kai nukentėjusysis gulėjo, V nukentėjusiojo nespardė. Jis paėmė piniginę tada, kai nukentėjusysis nukrito ant žemės. Piniginė buvo iškritusi, gulėjo netoli Ž, o šis gulėjo ant žolės. Jis suprato, kad piniginė yra nukentėjusiojo, piniginėje buvo 10 eurų, o ne 40, nebuvo nei smulkių monetų, nei paso, nei tapatybės kortelės. Jis apžiūrėjo piniginę, kai išsiskyrė su V. Nepamena, kur buvo V, kai jis paėmė piniginę. Piniginę jis išmetė tarp dviejų devynaukščių. Tuo metu buvo blaivus, 2 val. nakties buvo išvedęs pavedžioti šunį. Kai vyko muštynės, šuo buvo kieme, jį laikė T. T nieko nematė, sėdėjo kažkur kiemuke, nuo jų buvo nutolęs 200-300 metrų atstumu. Po visko kalbėjosi su nukentėjusiuoju, jis atsiprašė, žalą atlygino V. Nukentėjusysis jam atleido, jie susitaikė.

Įtariamojo A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad A. S., dalyvaujant jo gynėjai advokatei, parodė pastatą, kuriame yra naktinis baras. Po to parodė vietą, kuriame yra bromas, apie kurį minėjo apklausoje, ir šalia kurio jis stovėjo su V. M.. Taip pat nuvedė į vietą, esančią prie (duomenys neskelbtini) namo, kurioje jis užpuolė Ž. P. bei vietą, kurioje išmetė nukentėjusiojo piniginę (1 t., b. l. 51-52).

Kaltinamasis V. M. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstmą veiką ir nurodė, kad trenkė Ž. P. keletą smūgių, bet piniginės neėmė. Tą dieną buvo pas draugą gimtadienyje, buvo išgėręs, grįžinėjo į namus, tada sutiko draugą T, su T išgėrė alaus prie „IKI“ parduotuvės esančiame naktiniame bare. Tame naktiniame bare susitiko A, ten buvo ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis, praeidamas, trinktelėjo jam per petį, pradėjo „kolioti“ A ir T. Tada jis, A ir T išėjo iš baro, nuėjo iki bromo, esančio P gatvėje, buvo su savimi pasiėmę alaus. A pasiėmė iš namų šunį. Jie visi stovėjo brome, kai nukentėjusysis ėjo pro šalį ir juos užkabino. A išėjo iš bromo sakydamas, kad eina pasišnekėti. A su nukentėjusiuoju pradėjo muštis prie (duomenys neskelbtini) namų, o jis nuėjo pasižiūrėti, kas ten darosi. Nuėjęs pamatė, kad A ,,gauna“, todėl nutarė A apginti. Jam A nesakė, kad paėmė nukentėjusiojo piniginę nuo žemės, tą sužinojo būdamas pas policijos pareigūnus, kai buvo sulaikytas 2 paroms. Jis buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, nukentėjusiajam padavė 70 eurų, t. y. tiek, kiek šis prašė. Pripažįsta, kad smūgius sudavė, bet piniginės nematė. Tą naktį jautėsi normaliai, buvo išgėręs 2 taures šampano ir alaus butelį, nebuvo girtas ar apsinešęs. Tiksliai negali pasakyti, kiek sudavė smūgių, žino, kad trenkė, spyrė porą kartų, bet neatsimena į kokias kūno vietas. Nukentėjusysis buvo nemažai išgėręs.

Nukentėjusysis Ž. P. nurodė, kad nelabai atsimena patį įvykį, nes buvo išgėręs. Jis nuėjo į naktinį barą jau būdamas neblaivus, ten atsigėrė alaus, išėjus iš baro, įvyko konfliktas tarp kaltinamųjų ir jo, jie susimušė. Nelabai atsimena, kas pradėjo konfliktą, viskas vyko naktį, visi buvo neblaivūs, kaltinamieji buvo taip pat neblaivūs, bare su kaltinamaisiais nebendravo.

Nukentėjusysis Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016-09-13 apie 2 val. jis taksi automobiliu atvyko į visą parą dirbantį barą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (įėjimas iš P gatvės pusės), kuriame išgėrė vieną skardinę alaus bei pavalgė. Prieš tai jis buvo miesto centre, kur vartojo alų, viso išgėrė gal 3 bokalus silpno alaus. Jam būnant bare, į jį atėjo apsipirkti keturi jam nepažįstami vaikinai, kurie galimai pirko alkoholį, tiksliai ką, nurodyti negali. Apsipirkę vaikinai iš baro išėjo, su jais jokio konflikto nebuvo. Jam bare pabuvus apie 20 minučių ir iš jo išėjus, jam einant link namų prie (duomenys neskelbtini)10 namo, išgirdo žingsnius iš už nugaros ir iškart pajuto keletą smūgių į pakaušį. Smūgiai buvo nestiprūs, jis iškart atsisuko ir pamatė keturis vaikinus, kurie puolė jį, bandė jam suduoti smūgius rankomis. Tai tie patys vaikinai, kurie buvo atėję apsipirkti į barą. Vaikinai buvo 20 metų amžiaus, du vaikinai buvo lieso kūno sudėjimo, apie 170 cm. ūgio, jie dėvėjo gobtuvus ant galvos, todėl jų atpažinti jis negalėtų. Trečias vaikinas buvo stamboko kūno sudėjimo, apie 180-185 cm. ūgio, šviesių, trumpai kirptų plaukų, apvalaus veido, galimai mėlynų akių, dėvėjo galimai šviesiais treningais. Jį atpažinti galėtų. Ketvirto vaikino neįsidėmėjo, jo apibūdinti negali. Jis dviejų vaikinų su gobtuvais smūgių išvengė, juos nustūmė nuo savęs. Su stamboku vaikinu jam susikibus rankomis, bei tokiu būdu jam atėmus galimybę priešintis, kiti vaikinai sudavė ne mažiau 12 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir jis pargriuvo ant žemės. Jam pagriuvus ant žemės, visi 4 vaikinai kojomis spyrė jam į įvairias kūno vietas, viso jam buvo spirta apie 20 kartų. Jis tuo metu rankomis bandė užsidengti galvą, kuomet vienas iš vaikinų, kurio nematė, iš jo galinės kelnių kišenės ištraukė juodos spalvos medžiaginę piniginę „Puma“, kurioje buvo jo vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, kuris buvo mėlyname aplankale, ir apie 40 eurų. Jį apiplėšę vaikinai pasišalino link P gatvės pusės. Kadangi telefoną laikė striukės vidinėje kišenėje, jis iš jo pagrobtas nebuvo. Jis iškart apie šį įvykį pranešė 112. Po įvykio jis kreipėsi į LSMUL Kauno klinikas, kur jam buvo diagnozuoti galvos, kaklo, sėdmenų ir dešinės rankos sumušimai (1 t., b. l. 12).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad įvykis vyko naktį, apie 2 val. Pripažįsta, kad buvo gerokai išgėręs, buvo po darbo. Netoliese konfliktavo kiti žmonės, gal taip ir gavosi nesusipratimas. Einant pro bromą, buvo išgėręs, gal pasakė kažką atgal, neatsimena, nes viskas vyko staiga. Negali pasakyti ar buvo 2, ar 4 vaikinai. Buvo tą naktį klinikose, gavo šaukimą į apklausą, apklausoje galėjo susimaišyti, nes jam buvo galvos sumušimas. Posėdžių salėje yra tas vaikinas, kuris buvo įvykio metu (parodė į kaltinamąjį A. S.). Jautė, kaip buvo ištraukta piniginė. Visa tai pasakojo pats tyrėjui, sakė tiesą. Gal muštynių metu jam atrodė, kad buvo daugiau jį mušusių vaikinų, dabar mano, kad gal nebuvo 4 vaikinai. Jis niekam neturi pretenzijų, jie seniai susitaikė. Sutiktų, kad būtų byla nutraukta, jiems susitaikius. Žala jam atlyginta pilnai.

Nukentėjusysis Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016 m. spalio mėnesį tikslios datos nepamena, einant gatve sutiko vieną jį užpuolusį asmenį, jis prisistatė vardu A, tai tas pats vaikinas, kurį atpažino iš jam pateiktų nuotraukų per atpažinimą. Kai jie susitiko, šis jo atsiparašė, sutarė, kad jam atlygins žalą. Tada kitą ar sekančią dieną, jis susitiko su A ir dar kitu jį užpuolusiu asmeniu, kurį iš karto atpažino, šis prisitatė Vyteniu, pavardė, jam atrodo, yra M ar M. Kai jie visi trys susitiko, šie abu pripažino savo kaltę, jo atsiprašė. Atlygino jam padarytą žalą, jie jam padavė 89 eurus, jie susitaikė. Pasirašė raštą, kad jis jiems pretenzijų neturi, šį raštą paliko jiems. Jie pokalbio metu nenurodė, kas buvo kiti du asmenys. Pokalbio metu jam pasakė, kad tik jie abu jį užpuolė, ar tikrai taip buvo, gerai pasakyti negali, nes tuo metu buvo neblaivus. Galėjo būti ir taip, kad tik jie abu jį mušė, o ar buvo dar du asmenys, gerai neprisimena, gal būt jam taip tik pasirodė. Civilinio ieškinio nereiškia, nes žala jam atlyginta, pretenzijų jį užpuolusiems amenims neturi (1 t., b. l. 15-16).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad buvo 2-3 asmenys, galėjo ir nebūti 4, nes pats buvo neblaivus, neblaivioje būsenoje galėjo būti, kad pasirodė. Piniginė buvo galinėje kišenėje, pats jautė, kaip ją išėmė. Abudu kaltinamieji atsiprašė, po to atlygino žalą. Užpultas buvo vieną kartą, buvo neblaivus, muštynės vyko staiga. Tą faktą su pinigine gerai atsimena.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis Ž. P. atpažino įtariamąjį A. S. kaip asmenį, labai panašų į tą, kuris jį užpuolė ir sumušė įvykio metu (1 t., b. l. 17-18).

Liudytojas A. A. nurodė, kad šio konkretaus įvykio nepamena, nes įvykių būna net šeši per darbo dieną. Prisimena tik tai, kad buvo gautas iškvietimas ir jie nuvyko į klinikas, ten buvo asmuo, kuris teigė, kad buvo sumuštas. Jeigu asmuo būtų buvęs blaivus, būtų kažką pasakojęs, būtų vykdoma apklausa. Jeigu asmuo sugeba paaiškinti, kas įvyko, kaip įvyko, kokios aplinkybės, tokiu atveju priimamas pareiškimas, bet jeigu nesugeba paaiškinti konkrečiai, sunkiai pasako vardą ir pavardę, tai tokiu atveju tokiam asmeniui įteikiamas šaukimas.

Liudytojas T. V. nurodė, kad susitiko su M, išgėrė alaus, nuėjo į barą dviese, pasiėmė dar alaus, tada susitiko su A. Bare sėdėjo nukentėjusysis, kažką valgė, su jais apsižodžiavo. Po to jie nuėjo į bromą ir ten sėdėjo. Pro juos praėjo nukentėjusysis ir kažką vėl pasakė, tada A nuėjo link nukentėjusiojo aiškintis, po kelių minučių jų link nuėjo M, o jis liko sėdėti brome, nes buvo labai girtas. Po to A su M grįžo ir jie išsiskirstė. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus.

Liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016-09-13 apie 0.30 val. susitiko su V, pravarde „M“, jo pavardės nežino, ir su mergina vardu Greta, jos pavardės nežino. Visi kartu nuėjo į naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 60, Kaune, ten pirko alaus, vėliau nuėjo į P. L. g. esantį parką, ten išgėrė turėtą alkoholį, tada vėl ėjo į naktinį barą nusipirkti dar alaus, pakeliui paskambino A. A prisijungė, atėjo su savo šuniu. Tuo metu G išėjo. Jis su V ir A nuėjo į naktinį barą nusipirkti dar alaus, bare pamatė valgantį vaikiną, kuris kažką pasakė, bet ką, gerai nepamena. Nusipirkę alaus iš baro išėjo į bromą, esantį P. P. g. prie 2 namo, ten visi stovėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 2 val. pro šalį ėjo tas pats vaikinas, kuris naktiniame bare pasišaipė. Vaikinui praėjus, V jam kažką pasakė, bet ką, nepamena. Kai vaikinas nuėjo toliau, A. V. pasakė: ,,einam“, ar kažką panašaus ir jie abu kartu nubėgo paskui vaikiną. Jis liko stovėti prie bromo, nes A paliko savo šunį. Kaip viskas įvyko, nematė. Po kelių minučių jie sugrįžo atgal, V ranka buvo kruvina, A buvo purvinas, jie pasakė, kad ,,nukirto“ tą vaikiną. Kai jie grįžo, daugiau nieko apie tą įvykį nesakė, su savimi neturėjo jokios piniginės ir pinigų nesidalino, jis šito nematė. Tada A nuėjo namo persirengti. Vėliau šis sugrįžo atgal ir dar kurį laiką pabuvo prie bromo. Apie tai, kad buvo pavogta piniginė, sužinojo tik policijoje (1 t., b. l. 30-31).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad su jais buvo mergina, buvo ir šuo. Nukentėjusysis V kažką pasakė, o ne jie jam. Iš pradžių nubėgo A, po to V.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra Kaune, prie (duomenys neskelbtini)10 esančio namo (1 t., b. l. 4-5).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-09-13 Kauno apskrities VPK registruotas pranešimas Nr. ROIK:0116000520205, jog į LSMUL KK CP kreipėsi Ž. P., kuris teigė, kad Kaune buvo sumuštas. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nuvykta į LSMUL KK CP, kur buvo atvykęs Ž. P.. Pilietis buvo akivaizdžiai neblaivus. Ž. P. nesugebėjo tiksliai paaiškinti įvykio aplinkybių, kur tai tiksliai nutiko, kas dalyvavo. Ž. P. buvo įteiktas šaukimas 2016-09-13 14.10 val. atvykti į Kauno apskrities VPK KP NVRS (1 t., b. l. 6).

Rašte nurodyta, kad Ž. P. žala atlyginta, jis pretenzijų V. M. neturi, jam sumokėta 70 eurų (1 t., b. l. 116).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-09-14 specialisto išvadoje Nr.G.2381/2016(02) nurodyta, kad Ž. P. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, paakyje ir nosyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui. Sužalojimai Ž. P. padarytui paros laikotarpyje iki medicininės apžiūros (2016-09-14). Poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, paakyje ir nosyje padaryta kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių, kuo galėjo būti kumštis, koja, apauta batu, alkūnė. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje. Ž. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

A. S. ir V. M., be kaltinime išvardintų materialinę vertę turinčių daiktų, buvo kaltinami pagrobę nukentėjusiajam Ž. P. priklausantį turtą: Ž. P. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 23267320. Tačiau įvai­rūs do­ku­men­tai, taip pat pasas, nė­ra va­gys­tės ar plėšimo da­ly­kas. Šių daik­tų pa­gro­bi­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal ki­tus BK sky­rių straips­nius. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad kaltinamieji pagrobė asmens pasą, yra šalintina iš kaltinimo. Šis šalinimas kaltinamųjų teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

Taip pat kaltinime buvo nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau specialisto išvada patvirtina, kad smūgių buvo suduota ne mažiau kaip 2, pats nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, todėl, vadovaujantis objektyviais ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, o ne prielaidomis, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad A. S. ir V. M. sudavė nukentėjusiajam Ž. P. ne mažiau kaip 2 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, paakyje ir nosyje. Šis kaltinimo tikslinimas kaltinamųjų teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

Kaltinamasis A. S. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nurodė, kad piniginės negrobė iš nukentėjusiojo, bet ją rado gulinčią šalia Ž. P., tačiau neneigė, kad ją paėmė suvokdamas, jog pastaroji priklauso nukentėjusiajam. Taip pat kaltinamasis teigė, kad piniginėje buvo ne 40, o 10 eurų. V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad tik sumušė Ž. P., bet negrobė nukentėjusiajam Ž. P. priklausančio turto kartu su A. S.. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, norint sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

Nukentėjusys Ž. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose nurodė, jog buvo užpultas, po to buvo pagrobtas jam priklausantis turtas, tai yra piniginė su 40 eurų, dokumentu. Jis pripažino, kad užpuolimo metu buvo neblaivus, tačiau tvirtai teigė, jog jautė, kaip būtent muštynių metu, kai jis buvo mušamas kelių asmenų, piniginė buvo ištraukta iš jo kelnių kišenės (1 t., b. l. 12, 2 t., b. l. 9). Kad nuketėjusysis buvo mušamas, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Ž. P. buvo padarytos akies kraujosruvos, sužalota nosis, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kumščiais, koja (1 t., b.l. 23). To nepaneigia ir liudytojo T. V. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Jis patvirtino, kad A su V nubėgo paskui vaikiną, po kelių minučių jie sugrįžo atgal, V ranka buvo kruvina, A buvo purvinas, jie pasakė, kad ,,nukirto“ tą vaikiną (1 t., b. l. 30-31). Vien tai, kad nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, nepaniegia fakto, jog nukentėjusysis Ž. P. buvo sumuštas, iš jo buvo atimtas jam priklausantis turtas, taip pat darytina išvada, kad kaltinamųjų susitarimas sumušti nukentėjusįjį ir pagrobti pastarojo turtą pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad kaltinamieji vienas kito veiksmams pritarė, su neteisėtais veiksmais sutiko, taip išreikšdami savo tikrąją valią – kaltinamasis V. M. pamatęs, kad A. S. mušasi su nukentėjusiuoju Ž. P., puolė nukentėjusįjį ir kartu su A. S., jį sumušė, suduodami nukentėjusiajam mūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, muštynių metu buvo pagrobtas nukentėjusiajam priklausanti piniginė su pinigais, abu kaltinamieji veikė bendrininkų grupe kaip bendravykdytojai ir todėl privalo atsakyti už kilusias pasekmes, jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d., t. y. kaip plėšimas.

Kaltinamasis A. S. pilnai pripažino esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis V. M. pilnai neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, tačiau savo noru atlygino padarytą žalą, todėl teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.), tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesurinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis A. S. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, o V. M. išgertas alkoholio kiekis būtų turėjęs įtakos jo elgesiui, todėl aplinkybė, kad veiką padarė asmenys, apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo nusikalstamos veikos padarymui, nepripažintina, kaip atsakomybę sunkinanti.

Dėl bausmės

A. S., būdamas nepilnametis, neteistas (1 t., b. l. 61-62), padarė tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 70-75), nedirbantis (1 t., b. l. 69), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 79), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 81), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 82), policijoje yra įtrauktas į rizikos vaikų sąrašą (1 t., b. l. 84), Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad šeimos gyvenimo sąlygos patenkinamos, A. S. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio yra registruotas nuo 2012 metų (1 t., b. l. 86-87), mokymosi įstaiga jį charakterizuoja neigiamai, kaip moksleivį, nelankantį pamokų, atsikalbinėjantį, vartojantį daug necenzūrinių žodžių (1 t., b. l. 89), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų bandomąjį laikotarpį, jei kaltininkas susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. Ši atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis gali būti taikoma visiems asmenims (įstatymo leidėjas šiuo atveju nenumato draudimo taikyti šio straipsnio nuostatų ir nepilnamečiams), padariusiems baudžiamuosius nusižengimus arba nusikaltimus, kurie baudžiamajame įstatyme priskiriami prie neatsargių arba tyčinių nesunkių bei apysunkių nusikaltimų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis A. S. anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, V. M. nuketėjusiajam atlygino padarytą žalą, kadangi pats nepilnametis objektyviai negalėjo to padaryti (neturi jam priklausančių pajamų, tuo metu mokėsi, nedirbo), susitaikė su Ž. P., šis jam atleido. Be to, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis teismui paaiškino, kad savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi, padarė išvadas, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog A. S. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 38 str. numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, skiriant auklėjimo poveikio priemones, kadangi kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis.

V. M. būdamas teistas (1 t., b. l. 120-127), teistumui neišnykus, padarė tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą, todėl laikytinas recidyvistu, nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 132), nedirbantis (1 t., b. l. 133-135), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2014-10-16, diagnozė: asmenų neturinčių nusiskundimų ar nustatytos diagnozės, bendras sveikatos patikrinimas ir ištyrimas (1 t., b. l. 137), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 139), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 140), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 3 p.) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus tai, jog kaltinamasis V. M., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, toliau darė nusikalstamas veikas, buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau jokių išvadų nepadarė ir jis vėl nusikalto, jam skirtina, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad V. M. yra jauno amžiaus, išreiškė norą keisti savo elgesį, gailėjosi, todėl jam bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismui Kauno Valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje prašo priteisti iš kaltinamojo V. M. 133,17 Eur (2 t., b. l. 6). Pažymoje nurodoma, kad kaltinamajam buvo suteikta garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato užmokestis. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam advokatas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tuo pagrindu, kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją. Kaltinamasis nedirba, nuolatinių pajamų negauna, todėl įvertinus pastarojo turtinę padėtį, bei remiantis proporcingumo ir teisingumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 4 d.,

nusprendžia:

vadovaujantis BK 38 str., baudžiamąją bylą dėl A. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., nutraukti kaltininkui A. S. ir nukentėjusiajam Ž. P. susitaikius, A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d.

Vadovaujantis BK 82 str. 3 d. 3 p., 5 p., 85 str., 87 str. 2 d. 1 p., 5 p., A. S. paskirti auklėjamo poveikio priemones – 30 (trisdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, juos atlieknant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų, ir 9 mėnesiams elgesio apribojimą, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokintis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 str., atliekant bausmę, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-09-27 15.30 val. iki 2016-09-28 16.06 val. (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.

Nepriteisti iš V. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Vingilė