Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Č. gynėjo, advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ( 2023-03-02, 19 val. nusikalstama veika) išteisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo numatyto BK 140 str. 1 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

I. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 str. paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Priteista iš nuteistojo I. Č. 900 Eur (devyni šimtai eurų) eurų, neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiai G. G., likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Priteistos iš I. Č. proceso išlaidos– 59,76 Eur (penkiasdešimt devyni eurai 76 ct) valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. Č. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. vasario 4 d. apie 24,00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini) , kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia delnu 2 kartus sudavė G. G. į kairę veido pusę, nustūmęs ją rankomis nuo lovos ant grindų 3 kartus spyrė jai į įvairias kūno vietas, rankas, kojas, galvą, taip smurtaudamas padarė G. G. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kūne, tuo sukėlė G. G. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą,

2. Be to, I. Č. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. kovo 1 d. apie 22,00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia sugriebė už plaukų G. G., pargriovęs ją ant grindų spyrė 5 kartus jai į kairę veido pusę, po to tempė už plaukų į vonios kambarį, taip smurtaudamas padarė G. G. odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, kakle, dešinėje plaštakoje, bei poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose, kairėje kojoje, tuo sukėlė G. G. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Be to, I. Č. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. kovo 25 d. apie 01 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia 1 kartą ranka sudavė G. G. į nosį ir 1 kartą į kairę ausį, bei 1 kartą spyrė ir 1 kartą kumščiu sudavė jai į krūtinę, taip smurtaudamas padarė G. G. kaktos-nosies srities sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, poodines kraujosruvas abiejose krūtyse, kairės ausies srityje, tuo sukėlė G. G. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

4. I. Č. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. kovo 2 d. apie 19 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, be jokios priežasties, tyčia delnu vieną kartą sudavė G. G. per dešinį skruostą, taip smurtaudamas sukėlė G. G. fizinį skausmą. Dėl šios nusikalstamos veikos jis išteisintas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

5. Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai, dėl kurių pripažinta, kad kaltei pagrįsti įrodymų pakanka, kvalifikuoti tinkamai, bausmės paskirtos įvertinus padarytų veikų pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.

6. Nuteistojo I. Č. advokatas Sigitas Štaraitis apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria I. Č. pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, ir priimti naują nuosprendį – I. Č. išteisinti.

6.1. Skunde apelianto atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad nors I. Č. ankstesniais teismo nuosprendžiais ir buvo pripažintas kaltu dėl fizinio smurto vartojimo nukentėjusiosios atžvilgiu, tai nėra pagrindas konstatuoti, kad jis dar tris kartus smurtavo jos atžvilgiu. Skunde teigiama, kad G. G. neteisingai ir nepagrįstai pastoviai I. Č. kaltina, nors jis stengėsi jai padėti ir atitinkamai kenkia pats sau, nes praktiškai beveik visais atvejais jam pabendravus su G. G., pastarosios yra kaltinamas smurtu jos atžvilgiu. Pastebėtina, kad praktiškai visais atvejais G. G. nepagrįstai kreipiantis į policijos pareigūnus, ji būdavo neblaivi.

6.2. Skundo autoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo G. G. parodymus laikė teisingais ir patikimais. Tiek teisme nagrinėjant bylą, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinimai buvo grindžiami išskirtinai G. G. parodymais ir besąlygiškai ja tikint, tačiau, kaip minėta aukščiau, ji su pirminius procesinius veiksmus atliekančiais policijos pareigūnais bendravo būdama stipriai neblaivi, iš esmės sakydavo tas pačias aplinkybes, pati pasišalindavo iš medicinos įstaigų, o jos sužalojimų konstatavimas specialistų išvadose pateikiamas pagal nukentėjusiosios parodymus ar neišsamius medicininius dokumentus. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismui pagrįstas abejones turėjo sukelti G. G. pateikiama informacija apie jos atžvilgiu galimai būto fizinio smurto vietas, laiką, sužalojimų padarymo aplinkybes, sužalojimų padarymo mechanizmus. Paminėtina, kad ji yra nurodžiusi, kad buvo keliais atvejais spardoma kojomis į galvą, vienu atveju 5 kartus, kitu atveju 1 kartą, kas neatitinka jai konstatuotų sužalojimų pobūdžio bei sunkumo.

6.3. Nuteistojo advokato manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai vienašališkai ir neobjektyviai vertino visus bylos duomenis, o ypač G. G. parodymus. Teismo šališkumą, skundo autoriaus teigimu, patvirtina ir tai, kad nors nukentėjusioji G. G. viename iš teismo posėdžių nurodė, kad iš vis atsisako ieškinio, tačiau jai jau nedalyvaujant tolimesniame bylos nagrinėjime, vėl atsirado jos pritarimas ieškiniui, kas, I. Č. nuomone, patvirtina, jog pastaroji buvo akivaizdžiai paveikta teismo.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo advokato apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo I. Č. gynėjo, advokato Sigito Štaraičio apeliacinis skundas atmetamas.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos nuosprendžio dalimi, kuria I. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas, prašoma jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10. Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas apeliantą kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, įstatymus taikė tinkamai, BPK reikalavimų nepažeidė.

11. Skunde teigiama, kad kaltinimai I. Č. buvo grindžiami išskirtinai G. G. parodymais, besąlygiškai jais tikint, nors jos parodymai prieštaringi ir todėl nepatikimi, nebuvo įvertina, kad ji su policijos pareigūnais bendravo būdama stipriai neblaivi. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie argumentai nepagrįsti, neatitinka faktinių aplinkybių ir vertintini kaip gynybos pozicija. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistojo advokatas, visi byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti kompleksiškai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, teismas juos palygino tarpusavyje bei kitų byloje esančių duomenų kontekste. Iš skundžiamame nuosprendyje atliktos įrodymų analizės matyti, kad nukentėjusiosios parodymai buvo išanalizuoti ir objektyviai įvertinti kitų bylos duomenų kontekste. Pažymėtina, kad nors šiuo atveju nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje buvo tik nukentėjusioji ir nuteistasis, todėl tiesiogiai įvykį mačiusių ir nešališkai galinčių įvertinti situaciją liudytojų byloje nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek I. Č., tiek nukentėjusiosios G. G. parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, ir pagrįstai nustatė, kad ne apelianto, o G. G. parodymus patvirtino bylos duomenų visetas.

12. Nukentėjusioji G. G. apklausta teisme parodė, kad buvęs sugyventinis I. Č. jos nemušdavo, jis tik pyko, kad ji piktnaudžiavo alkoholiu, mėlynės jai atsirado nuo griuvimo, esant neblaiviai, jis yra ją pastūmęs, dėl ko ji girta krito, ji pati kaime mėgdavo muštis. I. Č. prieš ją nesmurtavo, I. norėjo skirtis, sakė, kad tokia jam nereikalinga, todėl policijai melagingai pranešė jog jis mušė ją. Jos motina sakė jai sakyti, kad I. muša, kai girtas, tada G. G. pasakė, kad ji pati gėrė, policiją dažniausiai ir kviesdavo jos motina. Tačiau teisėjui perskaičius nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, G. G. patvirtino, kad jie yra teisingi, kad pasirašydama apklausos protokolus, juos perskaitė. Taip pat nurodė, kad su I. Č. būdami girti mušdavosi, bet iniciatorius buvo ne tik jis, bet ir ji pati. Teisme G. G. duoti parodymai yra prieštaringi jos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kurie yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl teismas pagrįstai patikimais ir atitinkančiais objektyvius faktus laikė būtent šiuos, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

13. Apelianto kaltės nepaneigia skundo argumentas, jog nepagrįstai buvo tikima nukentėjusiosios parodymais, nes visais atvejais G. G. į policijos pareigūnus kreipėsi ir su jais bendravo būdama neblaivi. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2023 m. vasario 7 d., kuomet nukentėjusioji kreipėsi į policiją dėl jos sumušimo 2023 m. vasario 4 d., jai buvo nustatytas 3,26 promilių girtumas, o 2023 m. kovo 1 d., G. G. pranešus apie I. Č. smurtą jos atžvilgiu, atvykę pareigūnai jai nustatė 1,79 promilių girtumą, tačiau šios aplinkybės savaime neduoda pagrindo netikėti jos parodymais. Nuo pat bylos tyrimo pradžios G. G. davė nuoseklius parodymus, kad 2023 m. vasario 4 d. vakare ji kartu su I. Č. važiavo pas jį į (duomenys neskelbtini), abu vartojo alkoholį, apie 24 val. I. Č. pradėjo jai priekaištauti, kodėl kaime geria su svetimais vyrais, delnu 2 kartus sudavė jai į kairę veido pusę ties akimi, rankomis nustūmė ją nuo lovos ant grindų ir pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas, rankas, kojas, galvą, įspyrė kažkur 3 kartus. Vėliau po akimi, ant kaktos, rankų, kojų buvo mėlynės. Tiksliai visų sužalojimų ant kūno gali ir neprisiminti, kai ką gal pasakyti ne visiškai tiksliai, kadangi jis nuolat ją muša, todėl sunku viską ir prisiminti, o be to, visada mušimo metu ji būna neblaivi. Policijos pareigūnus išsikvietė po kelių dienų, iškart nekvietė, nes bijojo I., o be to, jis paima telefoną ir neduoda skambinti, pritaikius momentą ji paskambino į policiją ir išsikvietė pagalbą.

14. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai S. A., O. I., L. Z. ir Z. I. parodė, kad I. Č. 2023 m. vasario mėn. pradžioje atvažiavęs pas liudytoją S. A. išsivežė nukentėjusią, prieš išvykdama nukentėjusioji nebuvo sužalota. Liudytojas S. A. patvirtino, kad gal po mėnesio jam nukentėjusioji G. G. pasakė, kad po to, kai I. Č. ją išsivežė, jis ją sumušė. Liudytoja O. I. patvirtino, kad kai G. G. po savaitės grįžo, buvo su mėlyne paakyje. G. G. jai pasakė, kad I. Č. ją primušė. Nurodė, kad G. jai yra sakiusi apie 2–3 kartus, kad I. Č. ją sumušė.

15. Iš įvykio suvestinės matyti, kad 2023 m. vasario 7 d., 13.32 val. buvo gautas pranešimas kad sugyventinis smurtavo prieš sugyventinę, (duomenys neskelbtini) r. Nuvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai rado akivaizdžiai neblaivius I. Č. ir G. G.. Moteris paaiškino, kad jos atžvilgiu smurtavo I. Č. (1 t., b. l. 51). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuota, kad 2023 m. vasario 7 d., 14.27 val. buvo kviesta greitoji pagalba. Nurodyta, kad moteris teigia, kad ją sumušė draugas, su kuriuo yra kartu nuo vakar dienos, keliose kūno vietose stebimos nedidelės hematomos nenaujos, moteris policijos pareigūnams įpūtė 2.37 prom (2 t., b. l. 38-41). 2023 m. vasario 7 d. gydytojo išrašas patvirtina, kad G. G. atvežta greitosios medicinos pagalbos, medikams ji teigė, kad prieš tris dienas buvo sumušta. Diagnozė, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas (2 t., b. l. 42). Eksperto išvada Nr. G 439/2023(02) patvirtina, kad G. G. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kūne, padarytos kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos aprašomos kaip senos, todėl jų tikslesnis padarymo laikas nedetalizuotas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiriamojoje išvados dalyje nurodyta, kad 2023 m. vasario 7 d., 14.17 GMP nukentėjusi buvo atvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, sumušta prieš 3 dienas. Moteris teigia, kad ją sumušė draugas (2 t., b. l. 34-35). 2023 m. vasario 7 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad G. G. fiksuoti sužalojimai: kraujosruvos virš kairės akies, ant kaktos, rankų, kojų, ant kaklo matosi pabraižymai. Nukentėjusioji paaiškino, jog 2023 m. vasario 7 d. apie 13.40 val. sugyventinis I. Č. sudavė delnu jai du kartus per kairį skruostą, sudavė jai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas kumščiais ir kojomis, įkando į kaklą. (1 t., b. l. 57-59).

16. Taigi, nors I. Č. kategoriškai neigė padaręs šį nusikaltimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šią poziciją pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji paneigta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Siekdamas pašalinti bet kokias abejones, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai paaiškino nukentėjusiosios prieštaringai nurodytą jos sumušimo laiką – G. G. apie jos atžvilgiu pavartotą smurtą policijai pranešė 2023 m. vasario 7 d. ir nurodė, jog tą pačią dieną ir buvo sumušta (1 t., b. l. 51), tačiau teismas įvertino kitas byloje nustatytas aplinkybes, kurios patvirtino, kad iš tiesų nukentėjusioji buvo sumušta 2023 m. vasario 4 d., tai G. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jos pareiškime policijos komisariatui išdėstytos aplinkybės ir jos paaiškinimas, jog policijos pareigūnus iškvietė ne įvykio dieną, o po kelių dienų, 2023 m. vasario 7 d. gydytojo išrašo duomenys, kuriuose užfiksuota, kad G. G. medikams teigė, kad buvo sumušta prieš tris dienas. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šiuos įrodymus bei įvertinęs 2023 m. vasario 7 d. buvusią nukentėjusiosios fizinę bei psichinę būklę, t. y., kad nurodydama šias aplinkybes, ji buvo neblaivi, streso būsenoje, kad smurtas jos atžvilgiu buvo pavartotas jau ne pirmą kartą, padarė pagrįstą išvadą, jog 2023 m. vasario 7 d. pareigūnams sakydama, kad sumušta buvo tą pačią dieną, ji galėjo supainioti datas ir klysti.

17. Dėl 2023 m. kovo 1 d. epizodo G. G. taip pat viso bylos tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Ji parodė, kad 2023 m. kovo 1 d. buvo pas draugus, su jais vartojo alkoholį, jai paskambino I. Č. ir pasakė, kad atvažiuoja jos pasiimti, atvažiavo ir išsivežė namo. Tada jie abu I. namuose vartojo alkoholį, apie 22.00 val., I. Č. ją pradėjo kaltinti neištikimybe, ją įžeidinėjo ir kažkuriuo momentu ranka sugriebė už plaukų ir temdamas pargriovė ant grindų, išrovė saują plaukų, ji juto stiprų fizinį skausmą, verkė. Gulinčiai ant grindų I. Č. spyrė G. G. į kairę veido pusę 5 kartus. Kai spardė veidą, jai beprotiškai skaudėjo, verkė, iš nosies bėgo kraujas, kairė ausis buvo pamėlusi. Kai nustojo mušti, I. Č. už plaukų nutempė ją į dušą, kad nusiplautų kraują. Tuo metu, kai jis ją tempė, vėl išrovė plaukų kuokštą. Tą vakarą ji policijos nekvietė, nes I. buvo išjungęs telefonus, grasino, kad jei iškvies policiją, vėl muš. 2023 m. kovo 2 d., apie 18.00 val. I. paskambino pusbroliui ir su juo išvažiavo, tada ji nieko nelaukdama paskambino į policiją ir pranešė, kad 2023 m. kovo 1 d. I. Č. ją sumušė.

18. Nukentėjusiosios G. G. parodymus patvirtino rašytinė bylos medžiaga. Iš įvykio suvestinės matyti, kad 2023 m. kovo 2 d., 17.55 val. G. G. pranešė, jog 2023 m. kovo 1 d. apie 22 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) r., I. Č. jai sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę ausį, laikydamas už plaukų, tempė juos ir pargriovęs ant grindinio, spyrė jai penkis kartus į veidą (1 t., b. l. 75). Iš 2023 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, kambaryje ant grindų mėtosi kuokštai juodos spalvos plaukų. Vonios kambaryje ant grindų rasta raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. (1 t., b. l. 67-73). 2023 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyti šie G. G. padaryti sužalojimai: patinimas, kraujosruva (mėlynė) kairės rankos, dešinio ir kairio skruostų bei galvos srityse, paaiškinimai dėl įvykio ji nurodė analogiškas aplinkybes apie I. Č. jos atžvilgiu padarytus smurtinius veiksmus (1 t., b. l. 81-84). Iš 2023 m. kovo 2 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad G. G. sutinusi kairė ausis, matosi sumušimo žymė, ant skruosto prie ausies matosi sutinimo, sumušimo žymės, ant kairės rankos alkūnės matosi patinimas, alkūnė raudona, matosi sumušimo žymės (2 t., b. l. 62-68). Iš byloje esančios 2023 m. kovo 3 d. specialisto išvados Nr. G. 438/2023 (02) matyti, kad G. G. konstatuota odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, kakle ir dešinėje plaštakoje bei poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose, kairėje kojoje. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, odos nubrozdinimai padaryti 1-5 parų laikotarpyje iki apžiūros, poodinės kraujosruvos padarytos daugiau nei 18 valandų laikotarpyje iki apžiūros. Randiniai pakitimai po sugijusių žaizdų susiformavo praėjus ne mažiau nei 2 savaitėms iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Dėl konstatuotų sužalojimų G. G. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. (2 t., b. l. 48-50). Taigi, nors I. Č. kategoriškai neigė padaręs šį nusikaltimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šią poziciją pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti, kadangi ji paneigta aukščiau aptartų įrodymų visuma.

19. Dėl 2023 m. kovo 24 d. epizodo G. G. taip pat viso bylos tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Ji parodė, kad 2023 m. kovo 24 d. apie 23 val. jai būnant pas pažįstamą V. I. (pavardę buvo sumaišiusi su pravarde Š.), su taksi atvyko I. Č.. Jis jai liepė išeiti iš kambario ir sėsti į automobilį, ji nesipriešino, sutiko, nes norėjo išvengti smurto. Nakties metu atvažiavo pas I. Č. į namus, kur jis 1 kartą delnu sudavė jai į nosį, 1 kartą spyrė į krūtinę, ji juto fizinį skausmą, ant krūtinės yra mėlynės. Į policiją nesikreipė, nes neturėjo telefono, kadangi I. Č. jį sulaužė ir išmetė. Papildomos apklausos vykusios 2023 m. balandžio 3 d. metu ji nurodė tas pačias jos sumušimo aplinkybes, kad 2023-03-25, 1 val. nakties. I. Č. jo namuose vieną kartą kumščiu trenkė jai į nosį, po to vieną kartą delnu į kairę ausį, taip pat vieną kartą spyrė ir kartą kumščiu sudavė į krūtinę.

20. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino rašytinė bylos medžiaga. Iš 2023 m. kovo 29 d. protokolo pareiškimo matyti, kad nukentėjusi G. G. pranešė policijai, kad 2023 m. kovo 25 d. naktį I. Č. savo namuose jos atžvilgiu vartojo smurtą (1 t., b. l. 31-35). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023-03-29 specialisto išvados Nr. G 625/2023(02) matyti, kad G. G. konstatuota kaktos – nosies srities sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, poodinės kraujosruvos abiejose krūtyse, kairės ausies srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu, panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. kovo 25 d., ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (2 t., b. l. 54-55). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apelianto kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų patvirtinimui duomenų pakanka, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

21. Skunde teigiama, kad tai, jog nukentėjusioji G. G. viename iš teismo posėdžių nurodė atsisakanti ieškinio, tačiau jai jau nedalyvaujant tolimesniame bylos nagrinėjime, vėl atsirado jos pritarimas ieškiniui, patvirtina teismo šališkumą bei daromą poveikį nukentėjusiajai. Šie teiginiai nepagrįsti ir vertintini kaip deklaratyvūs.

22. BPK 112 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusiosios G. G. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas nepažeidus įstatyme numatyto termino, todėl teismo jis buvo priimtas. 2023 m. liepos 21 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad civilinio ieškinio atsisako, nes jį reiškė būdama pikta, kadangi I. Č. norėjo skirtis ir dėl to, kad sugyventinio buvo mušama. Iš teisme išreikštos nukentėjusiosios pozicijos matyti, kad pastaroji nebuvo nuosekli dėl savo atsisakymo nuo civilinio ieškinio, nes po teismo posėdžio, kuriame teigė jo atsisakanti, tolesniuose posėdžiuose dalyvauti nepageidavo, tačiau 2023 m. spalio 1 d. elektroniniu laišku teismui pranešė, kad civilinį ieškinį palaiko (4 t., b. l. 35). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiąją atstovavo advokatas, kuris patvirtino, kad kartu su nukentėjusiąja parengė civilinį ieškinį, kurį pateikė teismui, advokatas viso proceso metu atstovavo nukentėjusiosios interesus, per baigiamąsias kalbas taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji pareikštą civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamojo jame nurodytą sumą padarytai neturtinei žalai atlyginti.

23. BPK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta civilinio ieškovo teisė atsisakyti ieškinio nėra privaloma teismui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad toks nukentėjusiosios atsisakymas yra nekonkretus ir prieštaringas, be to, prieštarauja nukentėjusiosios interesams, kadangi byloje neginčijamai pasitvirtino, kad I. Č. ją mušė ir sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą), turėjo teisę G. G. atsisakymo nepriimti ir pagrįstai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (baudžiamoji byla Nr. 1A-164/2013). Nustatant G. G. nusikalstamais I. Č. veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, pagrįstai buvo įvertinta ne tik neteisėtų veiksmų padariniai ir su tuo susiję nukentusiosios patirti dvasiniai išgyvenimai bei nepatogumai, tačiau taip pat ir kaltės forma bei laipsnis, kaltinamojo turtinė padėtis bei galimybė atlyginti padarytą žalą. Įvertinus apylinkės teismo išanalizuotų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, G. G. civilinį ieškinį tenkindamas iš dalies ir nustatydamas jai 900 Eur neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018) ir laikėsi proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Visos šios aplinkybės paneigia skundo teiginius, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, buvo šališkas ir įtakojo nukentėjusiosios poziciją.

24. Remiantis aptartu, teisėjo kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo, todėl keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. Č. gynėjo, advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.