Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja V. J. pateikė teismui skundą dėl antstolės T. G. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. kovo 9 d. antstolės T. G. patvarkymą Nr.3.5.-S00621, priimti vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuriame nepilnamečio vaiko B. K., gyvenamoji vieta nurodyta su ja, pareiškėja V. J., padėti įvykdyti teismo sprendimą tokiu būdu, jog nepilnametis vaikas - B. K. būtų grąžintas jai, pareiškėjai V. J., į jos gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), namo Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant pateiktą vykdomąjį dokumentą, išieškotas sumas iš skolininko įskaityti į antstolio depozitinę sąskaitą, o priėmus patvarkymą dėl piniginių lėšų paskirstymo, išieškotas pinigines lėšas pervesti į jos, pareiškėjos V. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.Pareiškėja skunde nurodė, kad 2016 m. kovo 3 d. kreipėsi į antstolės T. G. kontorą su prašymu dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui, nurodydama, kad 2015 m. sausio 28 d. įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo jos ir R. K. nepilnamečio sūnus B. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ja, pareiškėja V. J., tačiau vaiko tėvas iki šiol nėra perdavęs vaiko jai. Dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. išdavė vykdomąjį dokumentą, kurį jį kartu su prašymu pateikė antstolės kontorai. Antstolės pateiktu prašymu buvo prašoma padėti įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą tokiu būdu, kad nepilnametis ginčo šalių vaikas - B. K. būtų grąžintas jai, išieškotojai V. J. į jos gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Tačiau antstolė T. G. patvarkymu Nr. 3.5.-S00621 „Dėl vykdomojo dokumento atsisakymo priimti vykdymui“, atsisakė priimti vykdymui jos pateiktą vykdomąjį raštą ir jį grąžino, nes pateiktame vykdomajame rašte Nr. N2-3343-131/2014 nurodyta, kad nutarta nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina, t. y. ja, pareiškėja V. J., tačiau nėra priimto teismo sprendimo perduoti nepilnametį vaiką iš vieno asmens kitam asmeniui. Antstolė nustatė, kad yra akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl priėmė skundžiamą patvarkymą. Su antstolės priimtu patvarkymu nesutinka. Antstolė atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą remdamasi LR CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktu, t. y. antstolės teigimu nustačiusi akivaizdžias kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolės veiksmai, kuomet vykdomąjį dokumentą atsisakyta priimti vykdymui, tik todėl, kad jame tiesiogiai nėra įtvirtintas įpareigojimas skolininkui perduoti nepilnametį sūnų jai, išieškotojai, nelaikytini tinkamais, siekiant apginti jos kaip išieškotojos teises bei tinkamai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismo sprendimo įvykdymą susiejus tik su skolininko gera valia, būtų paneigtas vienas esminių civilinio proceso principų dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo (LR CPK 18 str.). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-3343-131/2014 matyti, kad reikalavimas įpareigoti skolininką vaiką perduoti išieškotojai yra teismo sprendimo vykdymo dalykas (LR CPK 764 str.), todėl ji, siekdama, jog priimtas teismo sprendimas būtų įvykdytas turi kreiptis į atitinkamą teritoriją aptarnaujantį antstolį, kuris ir privalo užtikrinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas. Aplinkybę, jog nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui patvirtina ir tai, jog tas pats vykdomasis dokumentas, prašant įpareigoti skolininką perduoti sūnų jai 2015 m. kovo 9 d. buvo pateiktas antstolei A. M., kuri dokumentą priėmė ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0151/15/00370 bei išsiuntė raginimą skolininkui vykdyti teismo spendimą, tačiau ši vykdomoji byla buvo užbaigta jai, išieškotojai paprašius grąžinti vykdomąjį dokumentą. Šiuo metu pateikto vykdomojo dokumento turinys nepasikeitė, todėl konstatuotina, kad nėra jokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. N2-3343-131/2014 jai, išieškotojai išduotą vykdomąjį raštą. Dėl to antstolės T. G. 2016 m. kovo 9 d. patvarkymas Nr. 3.5.-S00621 privalo būti panaikintas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. N2- 3343-131/2014 priimtinas vykdymui.Antstolė T. G. atsisakė patenkinti skundą, nurodė, kad antstolė pradeda vykdomąją bylą ir atlieka vykdymo veiksmus tik vykdomojo dokumento pagrindu. V. J. pateiktame vykdomajame dokumente nėra nurodyta, kad vaiką reikia paimti iš vieno konkretaus asmens ir perduoti kitam konkrečiam asmeniui, todėl išieškotojos pateikto vykdomojo dokumento vykdyti pagal LR CPK 764 straipsnyje nustatytą tvarką dėl vaiko perdavimo nebuvo pagrindo. Vykdomajame rašte nurodyta, kur yra nustatoma vaiko B. K. gyvenamoji vieta, tačiau nėra nurodyta, kad antstolė turi perduoti vaiką. Reikalavimas įpareigoti atsakovą vaiką perduoti ieškovei yra teismo sprendimo vykdymo dalykas, reglamentuotas LR CPK 764 straipsnyje, tačiau tokie veiksmai būtų atliekami, jei išieškotoja pateiktų atitinkamą vykdomąjį raštą dėl vaiko perdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartyje Nr. N2-3343-131/2014 nurodė, kad remiantis LR CPK 277 straipsniu išieškotoja V. J., esant neišspręstam reikalavimui dėl vaiko perdavimo, gali kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuris ateityje galėtų būti vykdomas antstolės kontoroje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016-05-18 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos V. J. skundo dėl antstolės T. G. patvarkymo, kuriuo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui.Teismas nurodė, kad V. J. pateiktame vykdomajame dokumente nurodyta, kur yra nustatoma vaiko B. K. gyvenamoji vieta, tačiau nėra nurodyta, kad vaiką reikia paimti iš vieno konkretaus asmens ir perduoti kitam konkrečiam asmeniui, todėl išieškotojos pateikto vykdomojo dokumento vykdyti pagal LR CPK 764 straipsnyje nustatytą tvarką dėl vaiko perdavimo nėra pagrindo. Pareiškėja, pateikdama ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašė įpareigoti grąžinti sūnų Beną į jo gyvenamąją vietą, tačiau šis reikalavimas nebuvo išspręstas nei 2014-09-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, nei 2015-01-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, dėl to pareiškėja, remiantis LR CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame būtų išspręstas reikalavimas dėl įpareigojimo grąžinti sūnų Beną į jo gyvenamąją vietą. Teismas vertino, kad antstolė T. G. pagrįstai atsisakė priimti vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-12 išduotą vykdomąjį raštą LR CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, dėl to pareiškėjos V. J. skundą dėl antstolės T. G. patvarkymo atmetė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartį ir įpareigoti antstolę T. G. priimti vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-12 išduotą vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas visiškai nesigilino į skunde išdėstytus argumentus ir tik formaliai įvertinęs skundo motyvus jį atmetė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai, kuomet vykdomąjį dokumentą atsisakyta priimti vykdymui, nelaikytini tinkamais, siekiant apginti pareiškėjos kaip išieškotojos teises bei tinkamai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teikdama ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui greta kitų reikalavimų buvo nurodžiusi reikalavimą įpareigoti skolininką grąžinti nepilnametį sūnų į pareiškėjos gyvenamąją vietą ir nei vienas iš bylą nagrinėjusių teismų šio reikalavimo neatmetė. Teismas nepateikė motyvų, kodėl atmeta pareiškėjos skundą, nors turėjo pareigą išsamiai ir motyvuotai pasisakyti dėl skundo esmės ir jame išdėstytų argumentų. Kadangi skundžiama nutartis yra nemotyvuota, todėl tai laikytina absoliučiu negaliojimo pagrindu ir nutartis panaikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta. Tai, kad teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos faktas apima ir įpareigojimą perduoti vaiką tam iš tėvų su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, išplaukia iš sistemiško ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei šeimos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų visumos aiškinimo. Aplinkybę, jog nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui patvirtina ir tai, jog tas pats vykdomasis dokumentas buvo pateiktas antstolei A. M., kuri dokumentą priėmė ir pradėjo vykdomąją bylą.

Antstolė T. G. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai yra tapatūs pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytiems argumentams ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Antstolė gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jos kompetencijai. Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolė vykdydama vykdomąjį dokumentą, negali keisti vykdomojo rašto turtinio iš esmės ar išeiti už teismo išspręstų klausimų ribų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-05-19 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, jai atsisakius priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-05-19 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Nagrinėjamu atveju antstolė sprendė vykdomojo rašto dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priėmimo vykdymui klausimą. Antstolė T. G. atsisakė priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-12 vykdomąjį raštą, kadangi išduotame vykdomajame rašte nėra įpareigojimo nepilnametį vaiką perduoti iš vieno asmens kitam asmeniui,o antstolė negali keisti vykdomojo rašto turinio iš esmės ar išeiti už teismo sprendime išspręstų klausimų ribų.Apeliantė nesutiko su antstolės pozicija, teigdama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 sprendimas, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta su apeliante, suponuoja išvadą, jog skolininkas (nepilnamečio vaiko tėvas) yra įpareigotas įsiteisėjus sprendimui nepilnametį vaiką perduoti apeliantei pagal jos gyvenamąją vietą. Pasak apeliantės, skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota ir turi būti panaikinta, esant absoliučiam nutarties negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentai nesutinka.Vykdomasis raštas yra išduodamas ne dėl visų, o tik dėl vykdytinų teismų sprendimų (CPK 646 str. 1 d.). Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendime taikytą teisės gynimo būdą. Pagal taikytą teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (kai patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo (kai pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai) ir sprendimus dėl priteisimo (kai atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Atsižvelgiant į teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumą, skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-23/2004; 2007-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009 ir kt.).Vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti. Vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso XLV skyriaus normos. Prieš pradėdamas atlikti vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str. 1 d.). CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias antstolis privalo patikrinti, spręsdamas ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino ir kt. Visos tikrintinos aplinkybės yra siejamos su formalių kliūčių vykdymo procesui pradėti įvertinimu. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas vykdomąjį raštą Nr. N2-3343-131/2014 išdavė įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015-01-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1548-431/2015 pagrindu (CPK 584 str. 1 d. 1 p., 587 str. 1 d. 1 p.). Įsiteisėjusiame teismo sprendime, kaip ir pačiame vykdomajame rašte, nurodyta, kad nutarta nepilnamečio B. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. J.. Reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą liko neišspręstas – šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė ir nenustatė sprendimo vykdymo tvarkos. Sprendimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo yra teismo sprendimas dėl teisinio santykio nustatymo, kurio įvykdymo tvarka liko neaptarta. Vykdomasis dokumentas gali būti išduodamas tik remiantis vykdytinu dokumentu, todėl nagrinėjamuoju atveju jis galėjo būti išduotas tik įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies apimtyje, nenumatančioje įpareigojimo ir termino atsakovui perduoti vaiką ieškovei. Nesant vykdytino dokumento dėl vaiko perdavimo iš tam tikro asmens kitam konkrečiam asmeniui, negalėjo būti ir nebuvo išduotas antstolio CPK 764 straipsnio tvarka vykdytinas vykdomasis dokumentas dėl vaiko perdavimo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes ir V. J. aiškiai išreikštą valią reikalauti vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą 2016-03-09 patvarkymu atsisakyti priimti vykdymui vykdomąjį raštą ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 613 str., 648 str. 1 d. 4 p., 651 str., 586 str.).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad CPK 270 straipsnio 4 dalyje reglamentuota teismo pareiga glausta forma išdėstyti motyvuojamąją sprendimo dalį, apimančią faktinį ir teisinį teismo padarytų išvadų pagrindimą, todėl teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Dėl nurodytų aplinkybių negalima sutikti su atskirojo skundo teiginiais, kad skundžiama Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartis surašyta, nesilaikant CPK 291 straipsnio reikalavimų, keliamų aprašomajai ir motyvuojamai teismo nutarties dalims, dėl ko nutarties formos ir turinio trūkumai pripažintini absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.