- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-3000-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30638-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- UAB „Idea In“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų (apeliantų) UAB „Minera“ ir UAB „NS Consulting“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos UAB „Idea In“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Idea In“ 2018 m. spalio 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu pripažinti neįvykusiomis antstolio A. N. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas ir pasibaigusias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose parduodamas žemės sklypas 15,1737 ha ploto, paskirtis – kitas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – prekybos pastatas, bendras plotas 8407,02 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti antstolio A. N. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą dėl parduodamo žemės sklypo 15,1737 ha ploto, paskirtis – kitas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir pastato – prekybos pastato, bendro ploto 8407,02 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Idea In“ skundas dėl antstolio veiksmų.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2770-560/2016 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galiojančias nuo 2017 m. sausio 16 d. iki šiol ir sustabdžius vykdymo veiksmus dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių procesą, kuriame varžytynių laimėtoja pripažinta pareiškėja, antstolis neteisėtai paskelbė kitas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose dėl tos pačios skolos tam pačiam išieškotojui (UAB „Minera“) parduodamas kitas skolininkui (UAB „Emilė“) priklausantis turtas - žemės sklypas 15,1737 ha ploto, paskirtis – kitas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatas – prekybos pastatas, bendras plotas 8407,02 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) už 1 729 800 Eur kainą. Varžytynės paskelbtos - 2018-08-28 10:00:08, varžytynės pasibaigė – 2018-09-27 10:12:25, didžiausia pasiūlyta kaina – 2 506 730 Eur. Pažymėjo, kad antstolio paskelbtos ir pasibaigusios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus bei prieštarauja civilinio proceso nuostatoms vykdymo procese. Pareiškėja laimėjo varžytynes dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pasiūlydama didžiausią kainą (850 000 Eur), o pateiktu skundu skundžiamose varžytynėse turtas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 2 5060730 Eur kainą, t. y. antstolis neteisėtai siekia realizuoti daug daugiau turto negu esamas skolos dydis bei vykdymo išlaidos. Antstolis turėtų teisę skelbti varžytynes dėl kito skolininko turto likusiai išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti tik tuo atveju, jei išieškotos sumos iš šio turto nepakaktų padengti išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų.
3. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirma, skundas dėl antstolio veiksmų yra preliminariai pagrįstas. Antra, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo, nebūtų įmanoma įvykdyti UAB „Idea In“ palankaus teismo sprendimo dėl šio skundo ir pripažinti varžytynes neįvykusiomis, nes jau bus pasirašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, o nuosavybės teisė perėjusi varžytynių laimėtojai. Tik laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atveju būtų apsaugotos varžytynių laimėtojos UAB „Idea In“ teisės įsigyjant turtą laimėjus varžytynes dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju skola būtų išieškota iš varžytynėse parduoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos laimėtos varžytynės paskelbtos neįvykusiomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – sustabdė žemės sklypo - 15,1737 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir prekybinio pastato 8407,02 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio A. N. veiksmų.
5. Teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, pažymėjo, kad pareiškėjos interesams, kuriuos ji gina, skųsdama antstolio veiksmus, apsaugoti pakanka žemės sklypo - 15,1737 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), ir prekybinio pastato - 8407,02 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių sustabdymo, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantė UAB „Minera“ pateikė atskirąjį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirajame skunde apeliantė pažymėjo, kad UAB „Idea In“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas nepateikus skundo antstoliui, kaip tai nustatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Be to, nesant galimybės skundą dėl antstolio veiksmų paduoti tiesiogiai teismui, tokie pareiškėjos veiksmai turėtų būti vertinami kaip proceso teisių pažeidimas. Pažymėjo, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų prima facie yra nepagrįstas, pagrindo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Pareiškėja elgiasi nesąžiningai, kadangi siekia skolininkės UAB „Emilė“ turto pardavimo varžytynėse stabdymo ir tokiu būdu padeda skolininkei išvengti jos turto pardavimo ir veikia priešingai išieškotojų interesams.
7. Apeliantė UAB „NS Consulting“ pateiktu atskiruoju skundu prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti. Skunde pažymėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-36465-1080/2018 tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, to paties teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-35773-608/2018 pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, be kita ko, pažeidė CPK nustatytą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką, skundas antstoliui nepateiktas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo atsisakyti priimti. Apeliantė UAB „NS Consulting“, be kita ko, pažymėjo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta ir priimta nesilaikant teismų formuojamos praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o pareiškėjos argumentai dėl jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo varžytynėmis Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti. Įrodymų, pagrindžiančių grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui egzistavimą, pareiškėja į bylą nepateikė. Skundo pareiškimas savaime pranašumo kitos šalies atžvilgiu nesukuria.
Atsiliepimas
8. UAB „Minera“ atsiliepime į UAB „NS Consulting“ atskirąjį skundą nurodė jį palaikanti; prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. UAB „Idea In“ atsiliepime į UAB „NS Consulting“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodė, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų ji nepažeidė, kadangi vieną skundo egzempliorių įteikė antstoliui, kitą – teismui. Pažymėjo, kad pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 2 d. pateiktų skundų dalykai yra skirtingi – pirmuoju skundu pareiškėja prašė atšaukti antstolio A. N. paskelbtas varžytynes, paskesniu - pripažinti neįvykusiomis antstolio A. N. paskelbtas ir įvykusias varžytynes. Abiejų skundų faktinis pagrindas taipogi skiriasi. Apeliantės UAB „NS Consulting“ teiginys dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo nėra teisingas, kadangi ginčo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtas būtų parduotas, skolininko skolos padengtos, pareiškėjai nebūtų jokios galimybės įsigyti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nes varžytynės būtų pripažintos neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 4 punkto pagrindu.
10. Antstolis A. N. atsiliepime į apeliančių UAB „Minera“ ir UAB „NS Consulting“ atskiruosius skundus nurodė su jais sutinkantis ir skundžiamą teismo nutartį prašo panaikinti. Pažymėjo, kad ginčo atveju skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas tik teismui ir tokiu būdu pažeista CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Analogiškas skundas dėl antstolio veiksmų antstoliui buvo pateiktas ir 2018 m. rugsėjo 21 d., kurį išnagrinėjus jis buvo persiųstas teismui (civilinė byla Nr. 2YT-36465-1080/2018). Be to, UAB „Idea In“ nėra proceso šalis vykdymo procese, kuriame vyksta išieškojimas iš UAB „Emilė“ įkeisto turto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškime keliamas reikalavimas pripažinti neįvykusiomis antstolio A. N. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas ir pasibaigusias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose parduodamas žemės sklypas 15,1737 ha ploto, paskirtis – kitas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – prekybos pastatas, bendras plotas 8407,02 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas preliminariu skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumu bei aplinkybe, kad nesustabdžius turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo, nebus galimybės įvykdyti UAB „Idea In“ palankaus teismo sprendimą dėl šio skundo ir pripažinti varžytynes neįvykusiomis dėl pasirašyto turto pardavimo iš varžytynių akto ir nuosavybės teisės perėjimo varžytynių laimėtojai.
14. CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje numatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese įstatymų leidėjas susiejo su antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymu juos atlikti apskundimu pagal CPK 512 straipsnį. Nesant CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka paduoto skundo dėl antstolio veiksmų (neveikimo), prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėtinas.
15. Pareiškėja įrodymų, patvirtinančių skundo pateikimo antstoliui A. N. faktą, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiksmų, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su skundo antstoliui pateikimu, taip pat nesiėmė, vykdomosios bylos ar antstolio paaiškinimų, susijusių su minėtų aplinkybių nustatymu, pateikti taipogi neprašė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal byloje esančius duomenis bei informaciją iš teismų informacinės sistemos Liteko, skundas dėl antstolio veiksmų ginčo atveju antstoliui pateiktas nebuvo. Atitinkamai, pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negalėjo būti nagrinėjamas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismui pareiškėjos prašymą nusprendus tenkinti iš dalies, pažymėtina, kad skundžiamos nutarties turinys nesudaro pagrindo ją vertinti kaip teisėtą bei pagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymo bei konstatavimo šiuo konkrečiu atveju aspektu.
16. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar prašymas atitinka nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises, turi būti pateikti pagrįsti argumentai, kurie pagrįstų šių priemonių taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).
17. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos teismo nutarties kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014).
18. Nors pareiškėja UAB „Idea In“ siekė įrodyti grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymo galimybėms laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, pirmosios instancijos teismas pareigos ištirti ir įvertinti pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes nevykdė, nevertino prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, būtinumo bei proporcingumo kiekvienos iš ginčo šalių atžvilgiu. Dėl kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų pareiškėjos duomenų bei jų sąsajų su teismo priimtu sprendimu tenkinti pareiškėjos prašymą skundžiamoje nutartyje nepasisakyta. Skundžiamoje teismo nutartyje neišdėstytos faktiniais bylos duomenimis paremtos išvados dėl teismo sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo išvada, jog šiuo atveju pareiškėjos interesams apsaugoti pakanka žemės sklypo ir prekybinio pastato pardavimo iš varžytynių sustabdymo, yra nepakankamai motyvuota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kurių į bylą pateiktų duomenų pagrindu buvo priimtas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti apeliančių atskiruosius skundus ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
20. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas priimant byloje galutinį procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, bei į šalių elgesį (CPK 93 str., 270 str. 5 d. 3 p.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1423-186/2017). Atsižvelgdamas į tai, bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokant už apeliančių atskirųjų skundų parengimą atlyginimo klausimo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Idea In“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.