Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. P. ir M. V. pareiškimą dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“, D. V.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nustatytu terminu teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas nenustatė ir nepadalino piniginių lėšų, esančių J. P. banko sąskaitoje, kurios laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nutraukdamas santuoką teismas privalo kartu išspręsti ir dėl santuokos nutraukimo padarinių, tai yra nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus (LR CK 3.59 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš LR CK 3.49 str. 2 d. nustatytų būdų nutraukiama santuoka (LR CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (LR CPK 178 str., 382 str. 4 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas priima sprendimą nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka LR CK ir LR CPK normų reikalavimus, tai yra neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų (LR CK 3.53 str. 4 d.).

Pareiškėjų 2016-05-19 sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 4.2 p. nurodyta, kad kiekvienos sutarties šalies banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra asmeninė kiekvieno jų nuosavybė. Iš byloje esančių pareiškėjo M. V. AB SEB banko sąskaitų išrašų matyti, kad pareiškėjas šiame banke turėjo dvi sąskaitas, vienoje iš jų piniginių lėšų likutis 2016-01-07 sudarė 0,37 Eur, kitoje sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo. Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2016-01-07 pareiškėjas M. V. piniginių lėšų šioje sąskaitoje neturėjo. Iš byloje esančio „Swedbank“ AB sąskaitos išrašo matyti, kad 2016-01-07 pareiškėjo M. V. banko sąskaitoje piniginių lėšų likutis sudarė 1 104,11 Eur. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjos J. P. vardu yra atidaryta banko sąskaita „Swedbank“ AB banke, kurioje 2016-01-07 duomenimis piniginių lėšų nebuvo, o pareiškėjos įsiskolinimas bankui šią dieną sudarė 3,90 Eur. Nors apeliantas skunde nurodė, kad teismas nenustatė, ar pareiškėja neturi sąskaitų kituose bankuose ir kredito įstaigose, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėja turėtų sąskaitų kitose kredito įstaigose. Tokių įrodymų suinteresuotas asmuo teismui taip pat nepateikė (LR CPK 178 str.). Iš byloje esančio 2015-09-18 turto arešto akto matyti, kad vykdant išieškojimą iš pareiškėjo M. V. buvo areštuota jam priklausanti lėšų dalis, esanti pareiškėjos J. P. „Swedbank“ AB banke atidarytoje sąskaitoje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolis būtų nustatęs, jog pareiškėja turėtų sąskaitų kitose kredito įstaigose ir jose būtų šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių lėšų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjų 2016-05-19 sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 4.2 p. nuostatos kreditoriaus D. V. teisių nepažeidė.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neišsprendė klausimo dėl pareiškėjui M. V. priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo, nors šios akcijos buvo areštuotos antstolio 2015-12-01 turto arešto aktu. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 išaiškino, kad kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą, byla atnaujinama tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/15/02929 dėl 12 381,11 Eur skolos išieškojimo iš M. V. kreditoriaus D. V. naudai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo D. V. yra M. V. kreditorius, todėl atnaujinus procesą ir teismui patvirtinus patikslintą pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo išspręstas prievolės kreditoriui D. V. padalijimo klausimas. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, jog M. V. prievolė kreditoriui D. V. yra jo asmeninė prievolė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas teismo sprendimo neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, jog nutraukus santuoką liko nepadalinta dalis sutuoktinių turto ir dėl to buvo pažeistos apelianto, kaip vieno iš sutuoktinių kreditoriaus, teisės. Pažymėtina, kad tinkamas kreditorių informavimas apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai ginti savo turtines teises, įstojant į šį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2013). Įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, iš jų ir sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, ne tik užtikrina sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstoliui vykdant išieškojimą iš skolininko M. V. 2015-12-01 turto arešto aktu buvo areštuotos M. V. nuosavybės teise priklausančios 80 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad išnagrinėjęs D. V. pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2450-838/2016 nustatė, jog M. V. priklauso 1/2 dalis jo vardu įgytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 80 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi akivaizdu, kad vykdymo proceso metu pareiškėjui M. V. priklausanti akcijų dalis yra nustatyta ir individualizuota, todėl išieškojimas pagal D. V. reikalavimus gali būti nukreiptas į pareiškėjui M. V. priklausančią akcijų dalį. Įvertinus šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad nors santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniai atskirai neaptarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo klausimo, tačiau nagrinėjamu atveju kreditoriaus D. V. reikalavimai į skolininkui priklausančią akcijų dalį gali būti nukreipti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-31 nutarties pagrindu pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad patvirtinus 2016-05-19 pareiškėjų sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių kreditoriaus D. V. teisės nebuvo pažeistos.

Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas neišsprendė klausimo dėl pareiškėjams priklausančio kilnojamojo turto (buitinės technikos, kompiuterių ir kt.) padalijimo. Su šia skundo nuostata teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu santuoka nutraukiama bendru abiejų sutuoktinių sutarimu, bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir jo pasidalijimas yra sutuoktinių, o ne teismo pareiga (LR CK 3.51 str. - 3.53 str., LR CPK 178 str.). 2016-05-19 sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 2.2 p. pareiškėjai patvirtino, kad gyvendami santuokoje pareiškėjai neįgijo nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, kuris nutraukiant santuoką turėtų būti padalijimas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys Nekilnojamojo turto registro bei VĮ Regitra duomenys. Pareiškėjai sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 4.1 p. taip pat patvirtino, kad dalintino turto jie neturi. Taigi iš pareiškėjų pateiktos sutarties akivaizdu, kad tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl namų apyvokos ir kitų neregistruojamų kilnojamųjų daiktų padalijimo. Kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato sutuoktinių pareigos sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių detaliai aptarti kiekvieno namų apyvokos ar kitokio kilnojamojo daikto pasidalijimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių konkrečių kilnojamųjų daiktų, kurių nepadalijus būtų pažeistos jo teisės (LR CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje teismas neturėjo pareigos veikti aktyviai ir savo iniciatyva rinkti įrodymus apie pareiškėjams priklausantį kilnojamąjį turtą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad LR CPK 376 str. įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (LR CPK 6, 12, 13 str.), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl pareiškėjų sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nenurodytų kilnojamųjų daiktų padalijimo.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepasisakė dėl suinteresuoto asmens reikalavimo priteisti pareiškėjams po 1/2 dalį po santuokos sudarymo įgyto turto ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Kolegija pažymi, kad spręsdamas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo teismas privalo įvertinti, ar prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka LR CK ir LR CPK normų reikalavimus, tai yra neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų (LR CK 3.53 str. 4 d.). Kreditorius santuokos nutraukimo byloje turi teisę reikšti argumentus teismui dėl santuokinio turto padalijimo, kad turtas būtų dalijamas nepažeidžiant įstatymo nuostatų, bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvių ir kreditorių interesų; kreditoriui įstatymu suteikta teisė skųsti teismų priimtus sprendimus. Tuo atveju, kai santuoka nutraukiama bendru šalių sutarimu ir teismui teikiama tvirtinti sutuoktinių sudaryta sutartis dėl turto padalijimo, tai kreditorius dalyvaudamas byloje negali veikti sutarties turinio (kad būtų pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinio kreditoriaus teisių), išskyrus priimto sprendimo apskundimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Taigi šioje byloje apeliantas neturėjo teisės reikšti savarankiškų reikalavimų dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio, išskyrus teisę skųsti teismo sprendimą patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl galbūt pažeistų kreditoriaus teisių. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, taip pat pareiškėjų sudarytos patikslintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygas kolegija nenustatė, kad šia sutartimi būtų pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos ar apelianto teisės ir teisėti interesai. Dėl to patvirtindamas pareiškėjų 2016-05-19 sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pirmosios instancijos teismas materialinių ir proceso teisės normų nepažeidė.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.