Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus lokomotyvų depas“ dėl veiksmų vykdant prekinių vagonų atsarginių dalių pirkimą pripažinimo neteisėtais, trečiasis asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti neteisėtais atsakovės UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ veiksmus vykdant pirkimą Nr. 12-60/2019 ir pirkimą nutraukti.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ sustabdyti pirkimo Nr. 12-60/2019 dėl prekinių vagonų atsarginėms dalims pirkti procedūras iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

3. Nurodė, kad byloje yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi priešingu atveju ieškovės teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji netektu prasmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu.

4. Pažymėjo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešai paskelbusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinių įmonių tikrinimo ataskaitą, kurioje atsakovė yra pripažinta perkančiąja organizacija, kuriai privalomai taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, o atsakovė tokią Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą ignoruoja ir tęsia pirkimą nesivadovaudama Viešųjų pirkimų įstatymu ir pažeisdama imperatyvias jo nuostatas.

5. Atkreipė dėmesį į tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei tęsiant pirkimo procedūras ir apsiribojus tik žalos atlyginimu dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam tiekėjui (ieškovei), yra apribojamos kitų rinkos dalyvių teisė konkuruoti dėl sutarties bei pažeidžiami visuomenės interesai, nes neužkertamas kelias neteisėtiems perkančiosios organizacijos veiksmams ir neužtikrinamas viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas, tiekėjų lygiateisiškumas, nediskriminavimas.

6. Ieškovė siekia užsitikrinti galimybę dalyvauti pirkime lygiomis galimybėmis su kitais rinkos dalyviais, dėl to ieškovės prašymo tenkinimas yra vienintelė efektyvi priemonė pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Išnagrinėjus ieškinį ir patenkinus ieškovės reikalavimus, esant sudarytai ir vykdomai pirkimo sutarčiai, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas.

7. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų padaryta ar kiltų reali grėsmė perkančiajai organizacijai žalai atsirasti, nes jos nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui (pirkimo procedūrų teisėtumui) pasiekti, o jų nepritaikius būtų užkirstas kelias efektyviai (veiksmingai) ieškovės teisėtų interesų gynybai užtikrinti, efektyviai ir veiksmingai ginti savo interesus, siekiant konkuruoti dėl sutarties.

8. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų esmė suponuoja, jog tiekėjui, norinčiam dalyvauti pirkime ir siekiančiam jo galimai pažeistų teisių apgynimo bei perkančiajai organizacijai, veikiančiai valstybės interesais, yra svarbu racionaliai naudojant lėšas gauti valstybei reikalingą užsakymą, o ne reikalauti žalos atlyginimo iš perkančiosios organizacijos dėl jos neteisėtų veiksmų. Šio ginčo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai būtų palikta tik galimybė reikalauti žalos atlyginimo, kas yra nesuderinama su viešuoju interesu (valstybė dėl neteisėtų perkančiosios veiksmų patirtų nuostolių, kurių būtų galima išvengti teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones), o atsižvelgus į įstatymo nustatytus trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viešojo intereso nepažeis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 31 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdė atsakovės UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ vykdomo pirkimo „Derybos Nr. 12-60/2019 prekinių vagonų atsarginėms dalims pirkti“ procedūras.

10. Teismas darė išvadą, kad ieškovės argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą išvadai, jog ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami.

11. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad viešaisiais pirkimais siekiama užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą, kuris pasiekiamas įgyvendinus viešojo pirkimo procedūros skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus.

12. Teismo vertinimu, atsakovei nepaskelbus viešojo pirkimo konkurso prekėms įsigyti nėra pagrindo konstatuoti, kad yra užtikrinamas racionalus valstybės lėšų panaudojimas, todėl laikytina, jog nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų konkurencingą viešųjų pirkimų procesą, o byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti būtinybę įsigyti pirkimo objektą neatidėliotinai, taip iš dalies neatsižvelgiant į atsakovės vykdomo pirkimo procedūros teisėtumą ir pirkimui skirtų finansinių resursų pagrįstą, racionalų panaudojimą.

13. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju perkamų prekių pobūdis patvirtina, jog pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas nepažeis viešojo intereso, nes byloje nenustatyta neabejotino neatidėliotino pagrindo kuo skubiau užbaigti pirkimą ir įsigyti prekinių geležinkelio vagonų atsargines dalis, o dėl jų sustabdymo kilsiančios pasekmės savo esme, teismo vertinimu, bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Apeliantė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei prašymą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

14.1. Pažymi, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės ieškinys, o kartu ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra grindžiamas vienintele aplinkybe, kad 2019 m. birželio 11 d. Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė Tikrinimo ataskaitą Nr. 4S-704 (toliau – Tikrinimo ataskaita), kurioje vertino, kad atitinkamos LG dukterinės bendrovės, įskaitant UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, tariamai, atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies sąlygas, todėl yra pripažintinos perkančiosiomis organizacijomis ir todėl, įgydamos prekes, paslaugas ar darbus, turi vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais.

14.2. Nurodė, kad Tikrinimo ataskaita jokiu būdu negali būti laikoma turinčia res judicata galią ir lemti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje taikymą, kadangi atsakovė kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitomis jo dukterinėmis bendrovėmis, nurodytomis Tikrinimo ataskaitoje, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2019 m. liepos 8 d. pateikė skundą dėl Tikrinimo ataskaitoje nurodytų išvadų (vertinimo) neteisėtumo.

14.3. Atsakovė nėra perkančioji organizacija, nes UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme 2 straipsnyje 25 dalyje 2 punkte nustatytų dviejų kriterijų, dėl to pirkimas negali būti laikomas viešuoju pirkimu, o be to jis nėra susijęs su viešojo intereso patenkinimu ar viešųjų paslaugų teikimu.

14.4. Net ir nepritaikius civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą ir konstatavus, kad pirkimas turi būti vykdomas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, esant sudarytai pirkimo sutarčiai, turėtų ir galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos natūra taikymo. Nagrinėjamu atveju, pirkimo objektas – prekės (dalus objektas), kas lemia, kad net ir sudarius pirkimo sutartį, pirkimo sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir pritaikyta restitucija.

14.5. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą jau sudaryta pirkimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, tačiau restitucija nebūtų taikoma, tai nelemtų teismo sprendimo neįvykdymo. Susiklosčius nurodytai situacijai, ieškovas turėtų teisę, vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 107 straipsniu ir reikalauti atlyginti patirtą žalą.

14.6. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė, civilinėje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, patirs žymiai didesnę žalą, negu ieškovas, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius. Pažymi, kad atsakovas negali vykdyti pagrindinės savo veiklos – vykdyti prekinių vagonų remonto darbų ir negali gauti pajamų iš pagrindinės veiklos, taip pat dėl nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nuostolius patiria ir atsakovo klientai, kurie negali naudotis sugedusiais riedmenimis ir jais gabenti krovinius.

15. Ieškovė UAB „Skinest Baltija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:

15.1. Nagrinėjamu atveju kartu su ieškiniu ieškovė pateikė išsamius argumentus ir įrodymus, patvirtinančius, kad ieškinys yra pagrįstas. Aplinkybė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos patikrinimo ataskaita yra apskųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ieškovės manymu, nėra aktuali, kadangi jos apskundimas savaime nesukuria jokių teisinių pasekmių ir šia išvada galima remtis ginčo byloje.

15.2. Dėl apeliantės argumentų, kad ji nėra perkančioji organizacija, kadangi nėra įrašyta į perkančiųjų organizacijų sąrašą, ieškovė pažymi, jog ta aplinkybė, kad UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ neatlieka jai įstatymu numatytos pareigos ir pažeidinėja įstatymus negali būti laikoma įrodymu, paneigiančiu Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas dėl UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ statuso.

15.3. Atskirajame skunde apeliantė nepagrindė, kodėl jos interesas turėtų būti svarbiau už viešąjį interesą ir sąžiningos bei skaidrios konkurencijos užtikrinimą įsigyjant prekes ir paslaugas.

15.4. Ieškovės manymu, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ jau būtų sudariusi pirkimo sutartį ir gavusi dalį prekių, šalių grąžinimas į iki ginčo buvusią padėtį būtų pakankamai sudėtingas tiek teisine, tiek praktine prasme. Byloje taip pat nėra duomenų, kad laikinai atidėjus pirkimo objekto įsigijimą, būtų pažeistas visos ar kokios nors socialiai jautrios visuomenės grupės interesai.

15.5. Ieškovė taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, kad neva pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ypatingai neproporcingos ir ekonomiškai nelogiškos, kadangi dėl jų UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ patirs 6 420 000 Eur nuostolių. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kurie pagrįstų tokius apeliantės teiginius, vienintelis tariamos žalos įrodymas yra skunde išdėstytas teiginys, kad laikinosios apsaugos priemonės ypatingai žalingos atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė atsakovės UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ vykdomo pirkimo procedūras.

18. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos ne tik Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, bet ir kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

19. Pagal Civilinio proceso kodekso 423⁷ straipsnio 2 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose, be Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (Civilinio proceso kodekso 423⁷ straipsnio 1 dalis).

20. Atsakovė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visų pirma grindžia tuo, kad byloje pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas, kadangi ieškovė ieškinį iš esmės grindžia Tikrinimo ataskaita, kuria UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ buvo pripažinta perkančiąja organizacija, tvirtindama, kad pirkimas turi būti vykdomas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, tačiau, jų manymu, šia Tikrinimo ataskaita remtis negalima, kadangi dėl jos panaikinimo, pateiktas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

21. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimo ir taikymo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne nagrinėja bylą iš esmės.

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje suformulavo savo reikalavimus, dėl jų pateikė faktinius bei teisinius argumentus, kartu su ieškiniu pateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Ieškovei pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, reikšmingo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui spręsti, todėl ieškinys teismo pagrįstai vertintas kaip preliminariai pagrįstas, o apeliančių skunde nurodytos aplinkybės šios išvados nepaneigia. Taip pat ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo aspektu, svarbi ir ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas visiškai ir nors sprendimas nėra įsiteisėjęs, apeliacinis skundas dėl jo neišnagrinėtas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis), tačiau tai pagrindžia pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo – egzistavimą.

24. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo nevykdymo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei nepaskelbus viešojo pirkimo konkurso prekėms įsigyti nėra pagrindo konstatuoti, jog yra užtikrinamas racionalus valstybės lėšų panaudojimas, todėl laikė, kad nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų konkurencingą viešųjų pirkimų procesą, ypač byloje nenustačius būtinybę įsigyti pirkimo objektą neatidėliotinai. Be to, teismo vertinimu, nesustabdžius pirkimo procedūros ir sudarius pirkimo sutartį, ieškovei būtų užkirstas kelias dalyvauti viešame pirkime, o galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo reikšmė iš esmės būtų sumenkinta, nes jo vykdymas taptų ženkliai apsunkintas ar neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir pažymi, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, kadangi žala jos atžvilgiu yra labai tikėtina, nes akivaizdu, kad ieškovės pagrindinis tikslas yra dalyvauti viešajame pirkime, jį laimėjus, vykdyti pirkimu prisiimtus įsipareigojimus. Galimybė ieškovei ginti savo teises, pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, negalėtų būti laikytina lygiaverte priemone ieškovės siekiamiems tikslams šioje byloje.

25. Nors apeliantė skunde tvirtina, kad pirkimo objektas – atsarginės dalys, skirtos vagonų remontui, yra dalus objektas, todėl net ir sudarius pirkimo sutartį, ji galėtų būti pripažinta negaliojančia ir pritaikyta restitucija natūra, bet su tokiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimų procedūros būtų tęsiamos ir su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta sutartis. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis spręsti dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog nustačius pirkėjo atitinkamų pareigų pažeidimą esant sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai, galimai siekiant kuo mažiau neigiamų padarinių, paprastai (dažniausiai) neteisėtai sudarytas sandoris išsaugomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

26. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad šiuo atveju pirkimo objektas yra ypatingos valstybinės svarbos, t. y. kad taikius laikinąsias apsaugos priemones bus sutrikdytas paslaugų teikimas visuomenei. Taip pat apeliantė nepateikė duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ji patiria ar ateityje patirs finansinius nuostolius. Nors skunde nurodoma, kad pagal jos atliktus skaičiavimus, teismui sustabdžius pirkimą, per kiekvieną dieną apeliantė patirs po 6 420 000 Eur nuostolių, tačiau, kaip jau minėta, šie apeliantės skaičiavimai yra niekuo nepagrįsti, todėl vertintini tik kaip prielaidos bei samprotavimai.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad ji dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali vykdyti pagrindinės savo veiklos – vykdyti prekių vagonų remonto darbų ir negali gauti pajamų iš pagrindinės veiklos. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – laikino pobūdžio suvaržymai, taikytini iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 ir 3 dalis). Įstatymas nustato teismams atitinkamus viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminus, dėl kurių tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos operatyviau (Civilinio proceso kodekso 423(8) straipsnio 4 dalis, 423(9) straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ginčo pirkimų procedūrų sustabdymas neturėtų užsitęsti. Atsakovė neįrodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus sutrikdyta jos veikla. Patenkinus ieškinį, konkursui įvykus ir sudarius sutartį, akivaizdu, kad palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ar neįmanomas įvykdyti. Be to, atsakovė dėl to (patenkinus ieškinį ir šalis grąžinus į konkrečią pirkimų stadiją, ar išsaugojus sutartį ir pritaikius atitinkama sankcijas) taip pat patirtų papildomų nuostolių, o tai jau sietina su viešųjų pirkimų tikslo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, pažeidimu (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnis). Priešingai, nei teigia atsakovė, ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tik ieškovės interesams ginti, bet siekiant užtikrinti viešąjį interesą: pirkimo procedūrų teisėtumą, lygiateisiškumą, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą (Civilinio proceso kodekso 423(7) straipsnis).

28. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje prioritetą suteikė viešajam interesui užtikrinti viešojo pirkimo teisėtumą. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad susiklosčiusi situacija reikalauja skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl skubaus pirkimo objekto įsigijimo. Kaip minėta, viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso 423⁷ straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės.

29. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamo klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o atsakovių atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.