Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant Dovilei Dambrauskaitei, Ritai Grišiūtei, Kristinai Stankevičiūtei, Irenai Janutienei, Giedrei Narmontaitei, Gintautei Narmontaitei, Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovui T. A., jo atstovei adv. V. Š., atsakovo atstovams adv. H. M., adv. padėjėjai V. V., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovui VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

byloje buvo nagrinėjami ieškovo reikalavimai: panaikinti drausmines nuobaudas – pastabą, paskirtą atsakovo 2010-03-30 įsakymu Nr. 15, papeikimą – paskirtą atsakovo 2010-03-30 įsakymu Nr. 16, pripažinti atleidimą iš darbo pagal atsakovo 2010-03-30 direktoriaus įsakymą Nr. 17 neteisėtu, priteisti iš atsakovo keturių mėnesinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2010-03-31 iki 2010-05-03, 5000,00 Lt dydžio neturtinę žalą.

Ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių esmė: dėl drausminės nuobaudos – pastabos - nuo 2010 m. kovo 08 d. iki 2010 m. kovo 20 d. buvo nedarbingas. 2010-03-08 Klaipėdos apskrities ligoninėje buvo išduota medicininė pažyma Nr. 21. „Dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją". Gydymas tęsiamas Jūrininkų priežiūros sveikatos centre iki 2010-03-20. Kadangi per kalendorinius metus buvo išnaudotos visos (153 dienos) laikinam nedarbingumui skirtos ligos dienos, nedarbingumas buvo fiksuojamas medicininėje pažymoje Nr. 21. Pasibaigus nedarbingumui, 2010 m. kovo 22 d. atvykęs į darbą pateikė raštišką pranešimą, kad per dvi darbo dienas (kaip numatyta įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklėse) medicininės pažymos dėl nedarbingumo už laikotarpį 2010-03-08 - 2010-03-20 pateikti negalės, nes „Sodroje" sprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo. Neatsižvelgdama į šį pranešimą, 2010-03-25 kontrolės skyriaus viršininkė, pavaduojanti direktorių, A. G., įteikė raštą (Nr. S5-173) apie pradėtą tyrimą dėl darbo drausmės pažeidimo (neatvykimo į darbą nuo 2010-03-09 iki 2010-03-19) ir drausminės nuobaudos skyrimo pagal LR DK 235 str. 2 d. 9 punktą, pagal įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklių 41 p. (darbuotojas, neatvykęs į darbą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, per dvi dienas privalo apie tai pranešti tiesioginiam vadovui, kuris apie tai informuoja vyriausiąją buhalterę bei sekretorę. Pasibaigus aplinkybėms, dėl kurių darbuotojas buvo laikinai nedarbingu, darbuotojas per dvi dienas privalo pateikti nedarbingumo pažymėjimą užpildyti vyriausiajai buhalterei bei sekretorei, kad atžymėtų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje) ir kt. punktus. Atsakydamas į raštą Nr. S5-173 ieškovas dar kartą paaiškino, kad pažymos dėl darbingumo pateikti negali, nes ji yra „Sodroje". Darbdavio prašė kreiptis į „Sodrą", kad būtų patvirtintas šis faktas, tačiau VšĮ „KKT" direktorius to nepadarė, žodžiu pareiškęs, kad įstaiga neprivalo to daryti. Tačiau neatsižvelgdamas į visas aplinkybes ir tinkamai jų neįvertinęs, VšĮ „KKT" direktorius 2010-03-30 išleido įsakymą (Nr.P-15) skirti man drausminę nuobaudą pastabą.

Dėl drausminės nuobaudos papeikimo: 2010 m. kovo 30 d. Įsakymu Nr.P-16 paskirta dar viena nuobauda - papeikimas. 2010 m. kovo 03 d. 9.00 val. pradėjo darbą Klaipėdos geležinkelio stotyje (pagal kontrolės skyriaus viršininkės A. G. sudarytą patikrinimų planą). Iki 11.00 val. tikrinti privalėjo 8-to maršruto maršrutinių taksi apipavidalinimą. Apie 9.01 val. tikrindamas maršrutinio taksi (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) apipavidalinimą, pastebėjau pažeidimą ir remiantis kontrolės skyriaus lauko kontrolieriaus pareigybės aprašu, turėjo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą. Protokolo surašymui iš vairuotojo A. B. paėmė vairuotojo pažymėjimą ir licencijos kortelę. Išlipęs iš maršrutinio taksi nuėjo rašyti protokolo. Rašydamas protokolą, pastebėjo, kad maršrutinis taksi išvažiuoja iš savo stovėjimo vietos. Apie susidariusią situaciją nedelsiant telefonu informavo kontrolės skyriaus viršininkę A. G.. Po l val. į Geležinkelio stotelę sugrįžo maršrutinis taksi, o kartu su juo ir kontrolės skyriaus viršininkė A. G. bei įmonės juristas J. P.. A. G. ir J. P. pradėjo man priekaištauti, kodėl iš vairuotojo aš paėmiau jo vairuotojo pažymėjimą ir išleidau jį dirbti be dokumentų, tuo keldamas grėsmę keleivių gyvybei. Klausė manęs ar aš pranešiau apie įvykį ir kam. Išklausęs šių priekaištų, nuėjo pas vairuotoją, supažindinti su surašytu protokolu, įteikti jam protokolo kopiją ir grąžinti dokumentų. Vairuotojas A. B. taip pat išreiškė savo nepasitenkinimą, kad specialiai į „Vingio" stotelės galą atsiunčiau jam dar vieną patikrinimą, žinodamas, kokių konkrečiai dokumentų vairuotojas patikrinimo metu negalės pateikti. Vairuotojas nurodė, kad „Vingio" stotelėje jį dar kartą tikrino A. G. ir J. P.. Baigus patikrinimus, A. G. nurodymu, nedelsiant privalėjo vykti į įstaigą, kur gavo kontrolės skyriaus viršininkės A. G. raštišką nurodymą pasiaiškinti dėl maršrutinio taksi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimo aplinkybių: kokie dokumentai patikrinimo metu buvo paimti iš vairuotojo; kada dokumentai vairuotojui buvo grąžinti; ar apie susiklosčiusią situaciją aš raštu informavau įstaigos darbuotojus. Atsakydamas į šį nurodymą parašiau, kad paaiškinimą pateiksiu per tris darbo dienas. 2010 m. kovo 8 d. registruotu laišku išsiuntė prašymą „Dėl A. G. 2010 m. kovo 3 d. nurodymo patikslinimo". Nebesuvokdamas susiklosčiusių aplinkybių ir įtardamas galimą kontrolės skyriaus viršininkės A. G. savivaldžiavimą (apie visą situaciją ji buvo informuota telefonu), prašė įmonės direktoriaus G. N. paaiškinti ar A. G. surašytas nurodymas priskiriamas prie oficialių įmonės dokumentų, ar aš privalo reaguoti į viršininkės nurodymus. 2010 m. kovo 10 d. apie 16.33 val. gavo registruotą laišką iš VšĮ „KKT" „Dėl darbo drausmės pažeidimo" (Nr. S5-128). Rašte informuojama, kad remiantis kontrolės skyriaus viršininkės A. G., juristo J. P. tarnybiniais pranešimais ir UAB „Aštuoniukė" vairuotojo-kasininko A. B. paaiškinimu, mano atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl darbo drausmės pažeidimo ir drausminės nuobaudos skyrimo. Pasiaiškinimą privalėjau pateikti iki 2010-03-10 09.30 val. Kadangi nuo 2010-03-08 iki 2010-03-20 buvo nedarbingas dėl ligos, atsakymą į raštą Nr.S5-128 išsiuntė elektroniniu paštu 2010 m. kovo 19 d. Prašyme paaiškino, kad laiku pateikti paaiškinimo negalės, nes prasilenkia laiško gavimo ir paaiškinimo laikai, be to paaiškinimą pateiks po ligos, kai bus suteikta galimybė susipažinti su A. G. ir J. P. tarnybiniais pranešimai, Įstaigos kontrolės skyriaus lauko kontrolieriaus pareigybės aprašymu ir Įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, LR Kelių transporto kodeksu, nes rašte Nr. S5-128 išvardinti tik šių dokumentų galimai pažeisti punktai. 2010-03-20 iš VšĮ „KKT" gavo dar vieną registruotą laišką (Nr.S5-151) „Dėl priminimo pasiaiškinti" į raštus S5-112, S5-113 ir S5-128. 2010-03-22 atsakydamas į raštą Nr.S5-151 įstaigai nurodė, kad negali pateikti išsamių paaiškinimų dėl raštuose S5-112, S5-113 ir S5-128 nurodytų aplinkybių, nes iki šiol dar nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su A. G., J. P. tarnybiniais pranešimais. Įstaiga nesudarė galimybių išsiaiškinti ką nurodo konkretūs Įstaigos kontrolės skyriaus lauko kontrolieriaus pareigybės punktai, Vidaus darbo tvarkos taisyklių punktai. 2010-03-22 iš įstaigos gavo Vidaus darbo taisyklių kopiją, Kontrolės skyriaus lauko kontrolieriaus pareigybių aprašą. 2010-03-23 pasitikrinęs savo el. paštą, rado A. G. ir J. P. tarnybinio pranešimo kopiją. 2010-03-25 registruotame laiške išsiuntė dar vieną prašymą patikslinti maršrutinio taksi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimo aplinkybes. Nesulaukęs galutinio atsakymo, 2010 m. kovo 30 d. gavo direktoriaus įsakymą Nr. P-16 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo T.A.". Atkreiptinas dėmesys, kad apie visas patikrinimo metu susidariusias aplinkybes A. G. buvo informuota telefonu. Nuo 2010-03-08 iki 2010-03-20 buvau nedarbingas dėl ligos ir įstaigos administracija neatsižvelgė į laikotarpį, per kurį asmuo turi teisę pateikti paaiškinimus. Tik 2010-03-22 (antrą kartą pareikalavus) iš įstaigos pagaliau gavo Vidaus darbo taisyklių kopiją, Kontrolės skyriaus lauko kontrolieriaus pareigybių aprašą. Su tarnybiniais pranešimais susipažino tik 2010-03-23. Visuose savo prašymuose dėl šio įvykio rašydavau, kad neatsisakau paaiškinti patikrinimo metu susidariusių aplinkybių. Mano, kad VšĮ „KKT" direktorius neatsižvelgdamas į visas aplinkybes ir tinkamai jų neįvertinęs 2010-03-30 išleido įsakymą (Nr.P-16) skirti drausminę nuobaudą - papeikimą.

Dėl atleidimo iš darbo. 2010 m. kovo 03 d. iš VšĮ „KKT' gavo raštą Nr. S5-112 „Dėl darbo drausmės" pažeidimo", kuriame teigiama, kad remiantis kontrolės skyriaus viršininkės A. G. tarnybiniu pranešimu, pradėtas tyrimas dėl darbo drausmės pažeidimo ir drausminės nuobaudos skyrimo, kad 2010-02-28 nuo 7.00 vai. iki 16.00 val. neatvyko į darbą. Pasiaiškinimą privalėjo pateikti per 3 darbo dienas, t.y. 2010-03-08. 2010-03-08 registruotu laišku į įmonę išsiuntė prašymą patikslinti rašte Nr. S5-112 nurodytas aplinkybes, leisti susipažinti su A. G. tarnybiniu pranešimu, Įstaigos kontrolės skyriaus lauko kontrolieriaus pareigybės aprašymu ir Įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Nesulaukęs atsakymo į prašymą, 2010-03-20 iš VšĮ „KKT" gavo priminimą (Nr.S5-151), kad baigiasi atsakymui pateikti numatyti terminai. 2010-03-22 atsakydamas į raštą Nr.S5-l51 įstaigai priminė, kad negali pateikti išsamaus paaiškinimo, nes nesupažindintas su A. G. tarnybiniu pranešimu. Įstaiga nesudarė galimybių išsiaiškinti , ką nurodo konkretūs Įstaigos kontrolės skyriaus lauko kontrolieriaus pareigybės punktai, Vidaus darbo tvarkos taisyklių punktai, kuriuos jis galimai pažeidė. 2010-03-25 registruotu laišku į VšĮ „KKT" išsiuntė išsamų paaiškinimą dėl rašte Nr. S5-l 12 nurodytų aplinkybių. Su 2010 m. vasario mėn. darbo grafiku aš nebuvo supažindintas, tai patvirtina parašo (apie supažindinimą su grafiku) nebuvimas šiame grafike. 2010 m. vasario 28 d., A. G. ir ieškovo žodiniu susitarimu, jam buvo nurodyta pradėti dirbti (po laikinojo nedarbingumo) 2010-03-03d., tuo kompensuojant 8 val., o likusios perdirbtos valandos bus atlygintos kovo mėn. pagal pageidavimą. Žodiniai darbuotojų bei tiesioginės viršininkės A. G. susitarimai ir nurodymai dėl darbo buvo tikrai ne kartą, todėl jokio pagrindo netikėti, kad 2010 m. vasario 28 d.jo ir A. G. žodiniu susitarimu buvo nustatyta poilsio diena, nebuvo. Aplinkybę, kad patvirtinti darbo grafikai buvo keičiami žodiniais darbuotojų ir kontrolės skyriaus viršininkės A. G. susitarimai ,patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai: darbo grafikai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose yra nesutapimai nustatyto dirbti laiko ir faktiškai dirbto laiko. Kadangi normalus bendravimas tarp darbdavio ir ieškovo buvo neįmanomas dėl susidariusios psichologinės įtampos ir man daromo spaudimo, 2010-03-25 išsiuntė paaiškinimą registruotu laišku. Drausminė nuobauda buvo paskirta, neįvertinus paaiškinime nurodytų aplinkybių.

Visos drausminės nuobaudos realiai buvo paskirtos tą pačią dieną, viena po kitos, nors padarytos esant konfliktinei situacijai, atsakovas nesudarė galimybių nuobaudų apskųsti, iki tol nuobaudų neturėjo, šios aplinkybės turi būti vertinamos. Dėl konfliktinės situacijos į darbą grįžti galimybės nėra. Todėl turi būti taikomos DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatos ir priteista pagal DK 140 straipsnio l dalies 4 punktą keturių mėnesinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, priverstinė pravaikšta truko iki 2010-05-03.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala man buvo padaryta neteisėtais darbdavio veiksmais - neteisingai paskiriant man drausmines nuobaudas ir neteisėtai atleidus iš darbo, o taip pat kitais darbdavio veiksmais, kuriais buvo daromas didžiulis spaudimas. Drausminės nuobaudos man buvo paskirtos neobjektyviai, esant aštriai konfliktinei situacijai, ypač su tiesiogine vadove A. G.. Darbe susidarė didelė įtampa, vyko ieškovo ir darbdavio susirašinėjimas. 2010 m. kovo mėnesį man buvo pateikti net keli pranešimai, nurodymai ir priminimai į kuriuos darbdavio nustatytais terminais aš turėjau pateikti pasiaiškinimus, vykdomi tarnybiniai patikrinimai. Psichologinė pusiausvyra dėl darbdavio neteisėtų veiksmų ir daromo spaudimo buvo sutrikdyta, jautėsi nesaugus ir pažeidžiamas (b.l. 37-48, 2 tomas).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formuojama teismų praktika, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

Pagal DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu. Įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas 2010-03-03 vykdydamas savo kaip lauko kontrolieriaus darbo pareigas, nustatė, Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo taisyklių 63 punkto pažeidimą, tai yra, kad A. B., dirbančio UAB „Aštuoniukė“ vairuotoju maršrutinis taksi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), maršrutas Nr. 8, neturėjo būtino šios transporto priemonės apipavidalinimo, tai yra išilgai visos transporto priemonės geltonos atpažinimo juostos. Ieškovas dėl šio pažeidimo surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 142² straipsnio 1 dalį (b.l. 99-100, 1 tomas). Ieškovas tikslu surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą iš vairuotojo A. B. buvo paėmęs vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą, licencijos kortelę, leidimą maršrutui (b.l. 93-95, 144, 2 tomas). Įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovas šiuos dokumentus iš vairuotojo A. B. buvo paėmęs panaudoti kitu tikslu, byloje nėra.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovas vairuotojo dokumentus paėmė tikslu surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi norminiuose aktuose nebuvo konkrečiai reglamentuota, kaip turi būti surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kokiais konkrečiais dokumentais pasinaudojant, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad ieškovas paimdamas A. B. dokumentus protokolui surašyti pažeidė norminių aktų reikalavimus, todėl tokie ieškovo veiksmai yra neteisėti.

Liudytojų A. G., M.K., dirbančių pas atsakovą lauko kontrolieriais pagrindžia aplinkybes, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo naudojamasi dokumentais, kuriuos protokolo surašymui ieškovas buvo paėmęs iš vairuotojo A. B., kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ieškovas savo pareigą atliko pagal pas darbdavį susiformavusią tvarką (b.l. 57-58, 3 tomas). Vertinant administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes (b.l. 99-100, 1 tomas), yra pagrindas išvadai padaryti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyti duomenys, kuriuos patvirtina dokumentai, kuriuos surašant protokolą buvo paėmęs ieškovas, tai yra duomenys apie vairuotojo asmenį yra vairuotojo pažymėjime, valstybinis numeris yra nurodytas transporto priemonės registracijos liudijime, maršruto numeris – leidime maršrutui ir kt. Teismo nuomone, lauko kontrolierius stropiai ir rūpestingai atliekantis savo pareigą užtikrinti teisingą dokumentų pildymą duomenis administracinio teisės pažeidimo protokole turi nurodyti, remdamasis tik dokumentais, kurie šiuos duomenis patvirtina, o ne kitokiu būdu (pvz. iš vairuotojo žodžių ar apžiūrėjus automobilį).

Norminiuose aktuose, kurių reikalavimus nurodyta įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo pažeidė ieškovas, nėra numatyta lauko kontrolieriaus teisė, pareiga tuo metu, kai surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas arba kitokiomis aplinkybėmis uždrausti tikrinamam asmeniui išvykti ar leisti tikrinamam asmeniui išvykti.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punktas, 14 straipsnio 2 punktas, Kelių eismo taisyklių (patvirtintos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950) 16 punktas, 30 punktas, Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklių (patvirtintos susisiekimo ministro įsakymu 199210-29 Nr. 453) 3.4. punktas, nustato pareigą vairuotojui, kuris verčiasi keleivių vežimu, su savimi turėti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo dokumentą, Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždamas keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais, – ir nustatyta tvarka išduotą galiojantį leidimą.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, bet kokiomis aplinkybėmis vairuotojas, išvykdamas be dokumentų pažeidė jam norminiais aktais nustatytą pareigą vairuoti transporto priemonę, vežti keleivius tik turint nustatytos formos dokumentus. Be to, teismo nuomone, yra pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog vairuotojas A. B. išvyko be dokumentų savo iniciatyva, nei priešingą, jog ieškovas leido ar liepė važiuoti be dokumentų. Šią išvadą, teismas daro remdamasis sekančiais argumentais. Tarnybiniame pranešime 2010-03-03, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas nurodyta, kad ieškovas paėmęs dokumentus protokolo surašymui, vairuotojui pasakė, kad gali važiuoti dirbti (b.l. 32, 1 tomas). Tačiau vairuotojo A. B. paaiškinime surašytame tą pačią dieną – 2010-03-03 nurodytos aplinkybės neatitinkančios tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, tai yra, jog paėmus dokumentus vairuotojui teko išvažiuoti į reisą pagal grafiką be dokumentų (b.l. 101, 1 tomas). Liudytoja A. G. negalėjo konkrečiai paaiškinti ką sakė vairuotojas A. B. (b.l. 136, 2 tomas).

Todėl teismo nuomone, vairuotojas pažeidė savo pareigą važiuoti be dokumentų, esant bet kokioms aplinkybėms, vairuotojas įvykdydamas savo pareigą vairuoti tik su dokumentais, negalėjo išvažiuoti. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog vairuotojas A. B. prašė grąžinti ieškovą grąžinti dokumentus, ėmėsi priemonių, kad šie dokumentai būtų grąžinti, tačiau ieškovas jų negrąžino.

Norminiuose aktuose vieninteliu atveju yra numatyta lauko kontrolieriaus teisė paimti vairuotojo pažymėjimą ir uždrausti toliau važiuoti (kelių eismo įstatymas) kol bus pašalinti pažeidimai. Teismo nuomone, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ieškovas patikrinimo metu realizavo jam įstatymu suteiktą teisę – nustačius pažeidimą, kol bus pašalinti pažeidimai, paimti vairuotojo pažymėjimą ir uždrausti važiuoti, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, kad jo elgesys prieštaravo šios teisės norminiuose aktuose nustatytoms vykdymo taisyklėms.

Kadangi teismo nuomone, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovas vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą, licencijos kortelę, leidimą maršrutui, buvo paėmęs administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, šiuose dokumentuose esantys duomenys administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyti, nesant priimtų tikslių ir konkrečių taisyklių kaip, kokiais dokumentais remiantis jis turi teisę, pareigą surašyti protokolą, nesant numatytai lauko kontrolieriaus teisei, pareigai tuo metu, kai surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas arba kitokiomis aplinkybėmis uždrausti tikrinamam asmeniui išvykti ar leisti tikrinamam asmeniui išvykti, nėra pagrindo ieškovo veiksmus pripažinti neteisėtais, esant ieškovo kaltei. Byloje taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovo veiksmais buvo pažeista atsakovo subjektyvioji teisė, pakenkta jo tam tikram interesui, tai, yra įrodymų, jog dėl ieškovo veiksmų buvo faktiškai pažeisti tam tikri atsakovo interesai.

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 2 punktus teisėtumo.

DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagrindas. Formuojama teismų praktika, kad darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje L. S. v. UAB „ Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje R. V. v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; kt.).

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ieškovui per paskutinius dvylika mėnesių iki 2010-02-28, buvo paskirta drausminė nuobauda. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad ieškovas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą buvo atleistas neteisėtai, todėl yra pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą šiuo pagrindu neteisėtu.

Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 2 punkte numatytu pagrindu yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Lietuvos Respublikos DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. Formuojamoje teismų aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad nustačius darbuotojo pravaikštą reikia nustatyti ir priežastis, dėl kurių padaryta pravaikšta. Lietuvos Respublikos DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).

Byloje ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas neatvyko į darbą 2010-02-28 visą darbo dieną, ginčo nėra. Byloje iškilo ginčas dėl neatvykimo į darbą priežasčių buvimo fakto ir jų svarbos. Remiantis formuojama teismų praktika, šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Ieškovas įrodinėjo, kad priežastys dėl kurių jis neatvyko į darbą 2010-02-28 buvo aplinkybės, jog jis 2010-02-24 atvykęs į darbą susipažinti ir gauti 2010 m. kovo mėn. darbo grafiką, su savo viršininke A. G. žodžiu susitarė, kad jis pagal darbo grafiką 2010-02-28 dirbti neturės, kadangi skaičiuojant suminį darbo laiką už sausio mėnesį buvo viršytas darbo valandų skaičius, tokio pobūdžio žodiniai susitarimai buvo ne kartą, todėl netikėti tokio pobūdžio susitarimu ieškovas neturėjo pagrindo. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovo nurodyto susitarimo nebuvo ir negalėjo būti, nes pas atsakovą nebuvo tokios susiformavusios tvarkos, kad buvo dirbama ne pagal grafiką, nesant darbuotojų rašytinių prašymų dirbti ne pagal darbo grafiką, įsakymų skirti papildomas poilsio dienas, tokiu būdu kompensuojant už viršytą darbo trukmę.

Remiantis nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, pripažįstama, kad ieškovas turėdamas pareigą įrodyti neatvykimo į darbo priežastis, jų svarbą, tokių aplinkybių neįrodė. Vertinant byloje esančių įrodymų visetą, vadovaujantis nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, teismo nuomone, yra pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovo įrodinėjamų aplinkybių nebuvo, nei priešingai. Vienintelis įrodymas, pagrindžiantis, kad atsakovas 2010-02-24 buvo atvykęs į darbą, tai yra 2010 m. kovo mėnesio darbo grafikas, kuriame yra padaryta ieškovo atžyma apie tai, jog jis 2010-02-24 susipažino su šiuo darbo grafiku (b.l. 93-94, 1 tomas). Kitų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, byloje nėra (b.l. 103 - 104, 2 tomas). Byloje yra rašytinis įrodymas apie 2010-02-24 laikotarpiu nuo 10.00 iki 11.00 val. vykusį ieškovo ir liudytojos A. G. pokalbį elektroniniu būdu (b.l. 66, 2 tomas). Ginčo, kad toks pokalbis buvo, dėl pokalbio aplinkybių byloje nėra. Iš šio pokalbio matyti, kad ieškovas pokalbio metu žinojo, jog dirbti jis pradės tik kovo mėnesį, tai yra nežinojo, jog paskutinė nedarbingumo diena jam yra 2010-02-26. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę kokiu būdu ieškovui tapo žinoma tą pačią dieną apie 14.00 val. (b.l. 104, 2 tomas), kad jam paskutinė nedarbingumo diena yra 2010-02-26, todėl atsirado būtinumas susitarti dėl darbo 2010-02-28. Iš pokalbio matyti, kad pokalbio metu, ieškovui buvo persiųstas 2010 metų kovo mėnesio darbo grafikas, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog būtinumo vykti į darbą 2010-02-24 apie 14.00 val., kad gauti, susipažinti su 2010 metų kovo mėnesio grafiku, kai 2010-02-24 apie 11.00 val. toks grafikas jam buvo persiųstas elektroniniu būdu, nebuvo. Rašytinis įrodymas apie pokalbį elektroniniu būdu buvo pateiktas pradėjus nagrinėti bylą 2010-09-30 posėdžio metu. 2010-10-21 posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad 2010-02-24 jis atvyko į darbą, norėdamas sužinoti apie nelaimingo atsitikimo tyrimo aplinkybes. Įrodymų, objektyviai, pagrindžiančių, kad buvo būtina nedarbingumo laikotarpiu, tai yra 2010-02-24 vykti į darbą, kad sužinoti apie nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nėra. Ieškovo atžyma 2010 metų kovo mėnesio darbo grafike apie tai, jog jis 2010-02-24 susipažino su šiuo darbo grafiku yra padaryta paskutinė po kito darbuotojo M. K. atžymos apie tai, kad jis susipažino su šiuo darbo grafiku 2010-02-25, tai yra vėliau nei ieškovas. Vertinant visumą byloje esančių rašytinių įrodymų, pateiktų atsakovo, juose esantys darbuotojų atžymėjimai buvo daromi kaip paprastai eilės tvarka, atitinkamai pagal jų padarymo datą. Būtent visų šių aplinkybių, loginė analizė, sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai padaryti, kad atsakovui 2010-02-24 apie 14.00 val. nebuvo būtinumo atvykti į darbą ir jis atvykęs nebuvo ir abejoti šiuo atveju ieškovo sąžiningumu.

Ieškovas įrodinėjo, jog jis nebuvo supažindintas su 2010 metų vasario mėnesio darbo grafiku, 2009-12-21 – 2010-01-14 ir 2010-01-25 – 2010-02-26 jis sirgo. Byloje yra 2010 metų vasario mėnesio darbo grafikas, kuriame yra atžyma liudytojų A. G. ir V. S. apie tai, kad ieškovas su darbo grafiku supažindintas ir grafikas jam įteiktas, šias aplinkybes liudytojos patvirtino jas apklausiant teisme (b.l. 92, 1 tomas, b.l. 134, 155, 2 tomas). Įrodymų, sudarančių pagrindą teismui abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu, byloje nėra. Be to, įstatymas nenustato pareigos darbdaviui supažindinti darbuotoją su darbo grafiku pasirašytinai, darbo grafikai turi būti skelbiami viešai (DK 147 straipsnio 3 dalis). Teismo nuomone, esant aplinkybėms, jog ieškovas 2010 metų beveik visą sausio mėnesį ir vasario mėnesį sirgo, žinant, jog jo darbas yra pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką, nepastovaus pobūdžio, vykdydamas jam įstatymu nustatytas pareigas, įgyvendinant savo darbo teises elgtis sąžiningai ir protingai, imtis priemonių sužinoti kada yra sekanti jo darbo diena pasibaigus nedarbingumui. Byloje įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nėra.

Ieškovas aplinkybę, kad pas atsakovą buvo susiformavusi tvarka, jog esant žodiniam susitarimui, buvo dirbama ne pagal darbo grafiką, tokiu būdu kompensuojant už viršytą darbo trukmę, įrodinėjo jo darbo grafikuose ir jo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančiais skirtumais, tai yra, jog darbo grafike numatyta dirbti vienokį valandų skaičių, o faktiškai pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį buvo dirbtas kitoks valandų skaičius. Remiantis byloje pateiktais darbo grafikais ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b.l. 89-94, 151, 1 tomas, 27-29, 49, 2 tomas), nenustatytos aplinkybės, jog darbo grafike, esant nustatyta, kad turi būti dirbama, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius nebuvo dirbama visą darbo dieną ir priešingai. Byloje šalių ir teismo iniciatyva apklausti liudytojai (atsakovo darbuotojai) parodė, kad iš esmės dirbant ne darbo grafike nustatytu laiku buvo būtinas rašytinis sutikimas, prašymas, viršyta darbo laiko trukmė buvo kompensuojama suteikiant papildomas poilsio dienas, sutrumpinant darbo dieną, papildomai apmokant, pas atsakovą buvo vedama suminė darbo laiko apskaita (b.l. 148-149, 2 tomas (A. G.), b.l. 154-155, tomas (V. S.), b.l. 158, 2 tomas (J. P.), b.l. 55-56, 3 tomas (K. G.), b.l. 58, 3 tomas (M. K.)). Liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje yra darbuotojų prašymai raštu leisti dirbti ne darbo grafike nustatytą dieną (b.l. 63-65, 2 tomas). Byloje yra rašytiniai įrodymai – 2009-04-15 įsakymas Nr. VI-28 „Dėl darbo laiko apskaitos kontrolieriams, įsakymų registras, įsakymai, kurie pagrindžia liudytojų nurodytas aplinkybes, jog dirbant ne darbo grafike nustatytu laiku, buvo būtinas rašytinis sutikimas, prašymas, buvo priimami įsakymai dėl papildomų poilsio dienų suteikimo, buvo vedama suminė darbo laiko apskaita (b.l. 82, 1 tomas, 2-9, 3 tomas), todėl objektyviai abejoti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, byloje esančių rašytinių įrodymų visuma pagrindžia aplinkybę, jog visi klausimai su ieškovu buvo sprendžiami rašytine forma, ieškovo visi prašymai, paaiškinimai atsakovui buvo įteikiami pasirašytinai arba registruotu paštu, kas sudaro pagrindą abejoti, jog sprendžiant, teismo nuomone, itin reikšmingą klausimą pagal savo pobūdį, tai yra dėl neatvykimo į darbą, ieškovas galėjo pasitikėti darbdaviu ir esant žodiniam susitarimui neatvykti į darbą. Be to, darbdavio duotas darbuotojui žodinis susitarimas neatvykti į darbą, esant jo darbo dienai, esant tam tikroms aplinkybėms, galėjo sukelti itin neigiamų pasekmių darbdaviui, pavyzdžiui įvykus nelaimingam atsitikimui, kas taip teismo nuomone, leidžia pagrįstai abejoti tokio žodinio susitarimo buvimu.

Pripažįstama, kad nenustatytos aplinkybės, jog atsakovas pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, tai yra Lietuvos Respublikos DK 240 straipsnio, 241 straipsnio, 238 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas raštu pareikalavo pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, ieškovas pateikė paaiškinimą (b.l. 38, 49, 107, 1 tomas, 106, 2 tomas). Drausminė nuobauda skirta įstatymo nustatytu terminu. Teismo nuomone, paskirta drausminė nuobauda adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui. Šią išvadą teismas daro remiantis sekančiais argumentais. Atsakovas yra Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji įstaiga, įsteigta tikslu savivaldybei vykdyti jai įstatymais nustatytą pareigą - viešojo transporto valdymą (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktas, Kelių transporto kodekso 4 straipsnio 3 punktas). Vykdant šią pareigą atsakovui be kitų funkcijų yra perduota funkcija vykdyti keleivinio kelių transporto (miesto ir priemiesčio autobusų, maršrutinių taksi, lengvųjų automobilių taksi) kontrolę (Klapėdos miesto tarybos 2005-01-20 sprendimas Nr. 1-09). Ieškovui buvo žinoma, kad jo darbas yra vykdomas pagal grafiką, tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, pagal darbo grafiką ieškovas 2010-02-28 turėjo dirbti vienas (b.l. 91, 1 tomas), jam neatvykus į darbą, faktiškai tiek savivaldybės, tiek atsakovo veiklos funcijos nebuvo vykdomos, kas, teismo nuomonė, iš esmės pažeidė atsakovo interesus. Darbo laikotarpiu ieškovas drausminių nuobaudų neturėjo, tačiau darbo rezultatai nebuvo geri (b.l. 61, 3 tomas).

Dėl neturtinės žalos. Pripažįstama, kad atsakovas padarė ieškovui neturtinę žalą ir ieškovas turi teisę reikalauti jos atlyginimo (Lietuvos Respublikos DK 250 straipsnis, Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis).

Ieškovas neturtinės žalos reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad dėl drausminių paskyrimo, atsakovo daromo spaudimo, individuliai jam nustatant darbo planus, inicijuojant nepagrįstus tarnybinius patikrinimus, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją bei reputacijos pablogėjimą.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, tai yra kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.

Teismo nuomone, sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad šiandien asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos.

Formuojama teismų praktika, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys (LAT 2010-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010, 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009, 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ).

Kadangi teismas pripažino, jog atsakovas ieškovui drausmines nuobaudas – pastabą ir papeikimą paskyrė neteisėtai, todėl yra pagrindas atsakovo veiksmus skiriant šias drausmines nuobaudas laikyti neteisėtais. Atsižvelgiant į nurodytą darbo teisinių santykių specifiką, pripažįstama, kad atsakovo neteisėti veiksmai – drausminių nuobaudų - pastabos ir papeikimo paskyrimas neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Esant trims paskirtoms drausminėms nuobaudoms, ieškovas turėjo pagrindą pagrįstai abejoti, kad jo įsidarbinimo galimybės, esant tuometiniai ekonominei situacijai, darbo rinkai yra pačios minimaliausios. Ieškovo sutuoktinė tuo metu buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, kas akivaizdžiai buvo susiję su didesnėmis kaip paprastai šeimos išlaidomis. Teismo nuomone, šias drausmines nuobaudas buvo siekiama paskirti tendencingai. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, jog drausminių nuobaudų paskyrimas sukėlė pakankamai didelio pobūdžio išgyvenimus.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, įvertinant, kad kitų neigiamų pasekmių išskyrus dvasinius išgyvenimus nenustatyta, atsakovo turtinę padėtį, duomenų apie sunkią turtinę padėtį nėra, kaltę, duomenų apie padarytą turinę žalą šių drausminių nuobaudų paskyrimu nenustatyta, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl nustatomas neturtinės žalos dydis 1500,00 Lt (Lietuvos Respublikos DK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismo nuomone, kitų atsakovo veiksmų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais. Atsakovas turi teisę priemonių, kurios yra nedraudžiamos, darbui organizuoti, atlikti tarnybinius patikrinimus, esant duomenų apie galimai padarytą darbo drausmės pažeidimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Pripažįstama, kad ieškovo reikalavimų patenkinta dalis sudaro 70 procentų, vertinant, kad ieškovas reiškė 5 reikalavimus (3 dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir du dėl išmokų priteisimo), iš kurių du patenkinti ir patenkinta dalis reikalavimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neturtinės žalos atlyginimo. Todėl iš atsakovo priteistina ieškovui 70 procentų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo priteistina atsakovei 30 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Byloje yra įrodymai apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2000,00 Lt (išlaidos advokato pagalbai apmokėti), apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas - 3025,00 Lt (išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

Iš atsakovo priteistina 70 procentų bylinėjimosi išlaidų valstybei (žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu). Byloje turėjo būti sumokėtas 805,00 Lt dydžio žyminis mokestis. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 4,10 Lt.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, Lietuvos Respublikos DK 417 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbo sutarties su T. A. nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu, laikant, kad darbo sutartis su T. A. nutraukta pagal Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Panaikinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus 2010-03-30 įsakymu Nr. P-15 T. A. paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą.

Panaikinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus 2010-03-30 įsakymu Nr. P-16 T. A. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą.

Priteisti iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ T. A. naudai neturtinės žalos atlyginimui 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus Lt).

Priteisti iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ T. A. naudai 1400,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

Priteisti iš T. A. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai 907,50 Lt (devynis šimtus septynis Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

Priteisti iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ valstybei 566,40 (penki šimtai šešiasdešimt šeši Lt 40 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.