Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-997-123/2011

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-12-01
Bylos Nr.: 2A-997-123/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04588-2010-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
Atsakovas: VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“
Ieškovas: T. A.

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-997-123/2011

Teisėja E. Kazlauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-04588-2010-9)

Procesinio sprendimo kategorijos 121.21; 11.9.10.8; 11.9.10.7; 15.5; 16.2.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gruodžio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovei VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti drausmines nuobaudas – pastabą, paskirtą atsakovės 2010-03-30 įsakymu Nr. 15, papeikimą, paskirtą atsakovės 2010-03-30 įsakymu Nr. 16, pripažinti atleidimą iš darbo pagal atsakovės 2010-03-30 direktoriaus įsakymą Nr. 17 neteisėtu, priteisti iš atsakovės keturių mėnesinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2010-03-31 iki 2010-05-03, 5 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Dėl drausminės nuobaudos – pastabos – paaiškino, kad nuo 2010-03-08 iki 2010-03-20 buvo nedarbingas. 2010-03-08 Klaipėdos apskrities ligoninėje buvo išduota medicininė pažyma Nr. 21 „Dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją“. Pasibaigus nedarbingumui, 2010-03-22 atvykęs į darbą pateikė raštišką pranešimą, kad per dvi darbo dienas (kaip numatyta įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklėse) medicininės pažymos dėl nedarbingumo už laikotarpį 2010-03-08–2010-03-20 pateikti negalės, nes „Sodroje“ sprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo. Neatsižvelgdamas į tai, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius 2010-03-30 išleido įsakymą (Nr. P-15) skirti ieškovui drausminę nuobaudą – pastabą. Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – paaiškino, kad 2010-03-30 įsakymu Nr. P-16 nuobauda paskirta neatsižvelgiant į visas aplinkybes. Paaiškino, kad vykdydamas tarnybines pareigas protokolo surašymui iš vairuotojo A. B. paėmė vairuotojo pažymėjimą ir licencijos kortelę. Išlipęs iš maršrutinio taksi nuėjo rašyti protokolo, rašydamas protokolą, pastebėjo, kad maršrutinis taksi išvažiuoja iš savo stovėjimo vietos. Apie susidariusią situaciją nedelsiant telefonu informavo kontrolės skyriaus viršininkę A. G. Tačiau atvykusi A. G. ir įmonės juristas J. P. pradėjo ieškovui priekaištauti, dėl to, kad iš vairuotojo paėmė jo vairuotojo pažymėjimą ir išleido jį dirbti be dokumentų, tuo sukeliant grėsmę keleivių gyvybei. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, kuri paskirta už tai, kad 2010-02-28 nuo 7.00 val. iki 16.00 val. neatvyko į darbą – paaiškino, kad drausminė nuobauda buvo paskirta, neįvertinus paaiškinime nurodytų aplinkybių. Nurodo, kad su 2010 m. vasario mėn. darbo grafiku ieškovas nebuvo supažindintas, tai patvirtina parašo nebuvimas šiame grafike. A. G. ir ieškovo žodiniu susitarimu jam buvo nurodyta pradėti dirbti (po laikinojo nedarbingumo) 2010-03-03, tuo kompensuojant 8 val., o likusios perdirbtos valandos turėjo būti atlygintos kovo mėn. pagal pageidavimą. Neturtinė žala, ieškovo paaiškinimu, jam buvo padaryta neteisėtais darbdavio veiksmais – neteisingai paskiriant drausmines nuobaudas ir neteisėtai atleidus iš darbo, taip pat kitais darbdavio veiksmais, kuriais buvo daromas didžiulis spaudimas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbo sutarties su T. A. nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu, laikant, kad darbo sutartis su T. A. nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Panaikino VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus 2010-03-30 įsakymu Nr. P-15 T. A. paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą ir 2010-03-30 įsakymu Nr. P-16 paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Priteisė iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ T. A. naudai neturtinės žalos atlyginimui 1 500 Lt. Priteisė iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ T. A. 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokato pagalbai apmokėti), priteisė iš T. A. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai 907,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Priteisė iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ valstybei 566,40 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu). Dėl drausminės nuobaudos – pastabos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog nedarbingumo pažymėjimas ieškovui buvo išduotas tik 2010-04-23, sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad ieškovas objektyviai negalėjo šios pareigos įvykdyti, todėl pripažino, kad ši drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta, atsakovei nenustačius subjektyviojo darbo drausmės pažeidimo elemento, tai yra ieškovo kaltės dėl nedarbingumo pažymėjimo nepateikimo. Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo teismas nurodė, kad nėra aiškiai reglamentuota, kaip turi būti atliekamas patikrinimas, ieškovui vykdant savo, kaip lauko kontrolieriaus, darbo pareigas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai padaryti, kad ieškovas paimdamas A. B. dokumentus protokolui surašyti pažeidė norminių aktų reikalavimus. Teismo nuomone, yra pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog vairuotojas A. B. išvyko be dokumentų savo iniciatyva, nei priešingą, jog ieškovas leido ar liepė važiuoti be dokumentų. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo ieškovo veiksmus pripažinti neteisėtais. Dėl ieškovo atleidimo iš darbo teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ieškovui per paskutinius dvylika mėnesių iki 2010-02-28, buvo paskirta drausminė nuobauda. Esant tokioms aplinkybėms, pripažino, kad ieškovas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą buvo atleistas neteisėtai. Tačiau teismas nustatė, kad ieškovas 2010-02-28 turėjo dirbti vienas, todėl jam 2010-02-28 neatvykus į darbą, faktiškai tiek savivaldybės, tiek atsakovo veiklos funkcijos nebuvo vykdomos, o tai, teismo nuomone, iš esmės pažeidė atsakovės interesus, todėl sprendė, jog atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra teisėtas. Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad teismui pripažinus, jog atsakovė ieškovui drausmines nuobaudas – pastabą ir papeikimą paskyrė neteisėtai, yra pagrindas atsakovo veiksmus skiriant šias drausmines nuobaudas laikyti neteisėtais. Drausminių nuobaudų – pastabos ir papeikimo paskyrimas neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Esant trims paskirtoms drausminėms nuobaudoms, ieškovas turėjo pagrindą pagrįstai abejoti, kad jo įsidarbinimo galimybės, esant tuometinei ekonominei situacijai, darbo rinkai yra pačios minimaliausios. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimų patenkinta dalis sudaro 70 procentų, todėl iš atsakovės priteisė ieškovui 70 procentų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo priteisė atsakovei 30 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės priteisė 70 procentų bylinėjimosi išlaidų valstybei (žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-09 sprendimo dalį dėl drausminių nuobaudų – pastabos ir papeikimo – panaikinimo ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimą dėl šių nuobaudų panaikinimo, pripažinti, kad šios nuobaudos ieškovui paskirtos pagrįstai; panaikinti sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir atmesti šį ieškovo reikalavimą; priteisti iš ieškovo atsakovei visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nepateikė atsakovei nedarbingumo pažymėjimo, išduoto už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas – 2010-03-08–2010-03-09, kaip to reikalaujama pagal Įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklės. 2010-03-21 grįžęs į darbą ieškovas turėjo bei privalėjo pateikti darbdaviui medicininį dokumentą, pateisinantį jo neatvykimą į darbą. Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo nurodė, kad ieškovas turėjo žinoti jo darbą reglamentuojančius teisės norminius aktus ar bent jau būti su jais susipažinęs, o esant neaiškumų kreiptis į atsakovę dėl jam pavestų darbo pareigų išaiškinimo. Darbdaviui nėra privaloma detaliai reglamentuoti vidaus darbo tvarkos ir detaliai nurodyti, kaip kontrolierius turi atlikti patikrinimą, siekdamas nustatyti pažeidimą ir jį užfiksuoti. Kontrolierius neturi teisės paimti vairuotojo pažymėjimo ir leisti vairuotojui vykti be jo, o vairuotojui tai darant savavališkai, kontrolierius privalo pranešti apie tai tiesioginiam viršininkui – skyriaus vadovei A. G. Pateikus telefoninių pokalbių išklotines paaiškėjo, kad ieškovas su A. G. tarnybiniu telefonu nebendravo. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Drausminių nuobaudų paskyrimas ieškovui negalėjo sukelti nestabilumo darbo santykiuose jausmo ir neužtikrintumo savo ateitimi, nes visos trys nuobaudos paskirtos tą pačią dieną – 2010-03-30, ir šią dieną ieškovas jau žinojo, kad jo darbo santykiai su atsakove nutraukti. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog buvo patenkinta 70 proc. ieškovo reikalavimų. Teismo sprendimu visiškai patenkinti du ieškovo reikalavimai sudaro 40 proc. ieškovo pareikštų reikalavimų, iš dalies patenkinti du reikalavimai sudaro dar 16 proc. visų reikalavimų (10 proc. už iš dalies patenkintą reikalavimą dėl atleidimo iš darbo ir 6 proc. už iš dalies patenkintą reikalavimą dėl dalies neturtinės žalos priteisimo), iš viso 56 proc., o ne 70 proc., kaip nurodė teismas. Iš viso turėjo būti sumokėtas 660 Lt, o ne 805 Lt žyminis mokestis, todėl teismas valstybės naudai galėjo priteisti 335,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovės – 1 120 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo – 1 331 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas T. A. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-09 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo veiksmai, t. y. darbdavio informavimas apie nedarbingumą, o vėliau apie negalėjimą pateikti dokumentą, kurio ieškovas neturėjo dėl objektyvių priežasčių, rodo tinkamą Vidaus darbo tvarkos taisyklių 41 p. numatytos darbuotojo pareigos vykdymą. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė nurodė pateikti kitokį, nei nedarbingumo pažymėjimas, dokumentą. Nurodo, kad nepažeidė savo pareigų ir įstaigoje egzistavusios protokolų surašymo tvarkos, transporto priemonės ir vairuotojo dokumentų nesulaikė, nes tam nebuvo pagrindo, dokumentai buvo reikalingi tik protokolui surašyti. Norminiuose aktuose nėra numatyta lauko kontrolieriaus teisė ar pareiga, kai yra surašomas protokolas, uždrausti tikrinamam asmeniui išvykti. Nurodo, kad norėdamas pranešti apie išvykusį be dokumentų vairuotoją, tiesioginei vadovei skambino iš savo asmeninio telefono. Drausminė nuobauda už nepranešimą apie įvykį tiesioginei vadovei nėra paskirta, pareigos ją informuoti nenumato pareiginė instrukcija, įstaigos vidaus aktai. Atsakovės veiksmai tiesiogiai ir neigiamai atsiliepė ieškovo sveikatos būklei, 2010-03-08 ieškovas atsidūrė Klaipėdos apskrities ligoninės priėmimo skyriuje, kai 2010-03-08 ieškovui buvo įteikti net 5 atsakovės raštai dėl pradėtų tarnybinių patikrinimų ir reikalavimų pasiaiškinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl drausminių nuobaudų – pastabos ir papeikimo skyrimo teisėtumo, neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį.

Dėl drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo teisėtumo.

Drausminė nuobauda – pastaba, ieškovui buvo paskirta už tai, kad jis nuo 2010-03-09 iki 2010-03-19 neatvykęs į darbą ir nedirbęs pagal patvirtintą darbo grafiką, elektroniniu paštu nurodęs, jog yra gydomas, per Įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatytą dviejų dienų terminą nepateikė neatvykimą pateisinančių dokumentų ir šiais veiksmais, atsakovės manymu, pažeidė Įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklių 41 punktą ir tokiu būdu padarė drausmės pažeidimą.

Atsakovės vidaus darbo tvarkos taisyklių 41 punktas nustato, kad pasibaigus aplinkybėms, dėl kurių darbuotojas buvo tapęs laikinai nedarbingu, darbuotojas per dvi dienas privalo pateikti nedarbingumo pažymėjimą užpildyti vyriausiajai buhalterei bei sekretorei, kad atžymėtų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nedarbingumo pažymėjimas ieškovui buvo išduotas tik 2010-04-23 (t. 2, b. l. 33), todėl ieškovas objektyviai negalėjo įvykdyti pareigos, nustatytos Vidaus darbo tvarkos taisyklių 41 p. DK 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojo kaltė yra esminis darbo drausmės pažeidimo elementas, jį turi įrodyti darbdavys, jo nenustačius, drausminė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti ieškovo kaltę, nes Vidaus darbo tvarkos taisyklių 41 punkto reikalavimų ieškovas negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, t. y. trečiojo asmens VSDFV veiksmų iki 2010-04-23 sprendžiant klausimą dėl pašalpos mokėjimo ieškovo nedarbingumo metu. 2010-03-22 pranešimu ieškovas šias aplinkybės išdėstė atsakovei pranešime „Dėl nedarbingumo pažymos“ (t. 1, b. l. 16). Medicininės pažymos dėl neatvykimo į darbą 2010-03-08–2010-03-09 nepateikimo faktas nesudaro pagrindo preziumuoti ieškovo kaltę dėl netinkamo Vidaus darbo tvarkos taisyklių 41 punkto vykdymo, nes nurodytas punktas imperatyviai nurodo darbuotojui pateikti nedarbingumo pažymėjimą, kurio ieškovas pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui neturėjo, o ne kitus, nedarbingumą pateisinančius dokumentus, be to, medicininė pažyma, patvirtinanti neatvykimo laikotarpį į darbą nuo 2010-03-08 iki 2010-03-09 nepagrindžia ieškovo neatvykimo į darbą visą jo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-03-08 iki 2010-03-20.

Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo teisėtumo.

Byloje ieškovui drausminė nuobauda – papeikimas – buvo skirta už tai, kad jis 2010-03-03 maršrutiniame taksi (duomenys neskelbtini) nustatęs pažeidimą, paėmė iš vairuotojo A. B. dokumentus, kurių neturėjo teisės paimti ir neuždraudė transporto priemonei toliau važiuoti be šių dokumentų, apie tai, kad vairuotojas išvažiavo dirbti be dokumentų niekam nepranešė, taip padarė drausmės pažeidimą ir savo veiksmais pažeidė įstaigos kontrolės skyriaus lauko kontrolieriaus pareigybės aprašymo 4 punktą, Įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklių 60.8. punktą, taip pat Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalyje numatytus kelių transporto kontrolieriaus įgaliojimus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra aiškiai reglamentuota, kaip turi būti atliekamas vienas iš pagrindinių veiksmų, ieškovui vykdant savo, kaip lauko kontrolieriaus, darbo pareigas, t. y., kaip konkrečiai turi būti atliekamas patikrinimas siekiant nustatyti pažeidimą, jį užfiksuoti, kaip konkrečiai turi būti surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai, kokius dokumentus kontrolierius turi teisę turėti, surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą, kur jis turi surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaip turi būti patikrinami vairuotojo dokumentai, kaip konkrečiai turi būti realizuojama kontrolieriui Kelių transporto kodekse (14 straipsnio 4 dalis) numatyta teisė nustačius pažeidimą, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat, kad apie bet kokius arba tam tikrus pažeidimus privaloma pranešti vadovui. Nesant detalaus reglamentavimo, kaip turėjo būti vykdomas patikrinimas ir jo fiksavimas, pagrindo nustatyti ieškovo kaltę, kaip esminį darbo drausmės pažeidimo elementą, nėra. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, jog vairuotojas A. B. išvyko be dokumentų savo iniciatyva, nei priešingą, jog ieškovas leido ar liepė važiuoti be dokumentų. Aplinkybė, kad ieškovas nepranešė tiesioginei vadovei A. G. apie be dokumentų išvažiavusį į maršrutą vairuotoją tarnybiniu telefonu, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas neinformavo apie įvykį tiesioginės vadovės asmeniniu telefonu. Bylos duomenimis nustatyta, kad vairuotoją A. B., vairuojantį maršrutinį taksi (duomenys neskelbtini), kontrolės skyriaus viršininkė A. G. ir juristas J. P. patikrino nepraėjus valandai po T. A. patikrinimo (t. 1, b. l. 32), o tai sudaro pagrindo manyti, kad jie žinojo apie įvykį.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su didžiule nepagarba darbuotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011).

Apeliantės motyvas, kad drausminių nuobaudų paskyrimas ieškovui negalėjo sukelti nestabilumo darbo santykiuose jausmo ir neužtikrintumo savo ateitimi, nes visos trys nuobaudos paskirtos tą pačią dieną – 2010-03-30 ir šią dieną ieškovas jau žinojo, kad jo darbo santykiai su atsakove nutraukti, nelaikytinas pagrindu atmesti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas įsigilino į specifinius nagrinėjamų santykių ypatumus, tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir, esant šioje byloje nustatytoms išvardytoms aplinkybėms, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, priteisus ieškovui iš atsakovės 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, nebuvo pažeisti CK 1.5 straipsnyje nustatyti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuos teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti drausmines nuobaudas – pastabą, papeikimą, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti iš atsakovės keturių mėnesinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir 5 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad teismui tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, buvo patenkinta 56 proc. ieškinio reikalavimų – visiškai patenkinti du reikalavimai dėl pastabos ir papeikimo panaikinimo (40 proc.), iš dalies patenkintas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (10 proc.) ir iš dalies (30 proc.) tenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo (6 proc.).

Byloje esant įrodymų apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2 000 Lt ir apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 3 025 Lt, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 120 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovei iš ieškovo 1 331 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus įskaitymą atsakovei iš ieškovo priteistina 211 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).

Byloje pareiškus tris neturtinius ir du turtinius reikalavimus ieškinys apmokestinamas nurodyta tvarka: 3 x 132 Lt už neturtinius reikalavimus (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.), už reikalavimą priteisti neturtinę žalą – 150 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), už reikalavimą priteisti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką (apie 2 952,68 Lt) ir reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį (apie 750 Lt) – 111 Lt žyminio mokesčio, t. y. iš viso 657 Lt žyminio mokesčio. Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies iš atsakovės valstybei turi būti priteista 396 Lt žyminio mokesčio (132 Lt (už pastabos panaikinimą) + 132 Lt (už papeikimo panaikinimą) + 66 Lt (už dalies reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu patenkinimą) + 66 Lt (už dalies neturtinės žalos priteisimą, taikant 131,8 vartotojų kainų indeksą) (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) ir 4,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 400,10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės atmestas, o sprendimo dalies patikslinimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme susijęs su procesinės teisės normų taikymu, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 3 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme ir atsakovei VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ iš ieškovo T. A. priteisti 211 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ valstybei 400,10 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui T. A. iš atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusBronius Valius