- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- 1A-295-1049/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37034-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Arūnas Paštuolis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- M. Z.
- Advokatai
- Tomas Ryzgelis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. rugsėjo 25 d. 15.02 val., veika) 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. rugsėjo 25 d. 16.27 val., veika) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir skirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
M. Z. pripažintas recidyvistu.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant įpareigojimus: tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. Z. uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 26 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš M. Z. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 15 160,00 eurų, ir automobilio „Tesla Model 3“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 200,00 eurų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – automobiliui „VW Passat“ VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti, automobilį perduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui MB „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. Z. nuteistas:
1.1. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 15.02 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0402, nustatytas 2,04 promilių neblaivumas;
1.2. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 16.27 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Tesla Model 3“, be valstybinio numerio, VIN kodas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0423, nustatytas 2,03 promilių neblaivumas.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nuosprendyje konstatavo, kad nors M. Z. posėdžio metu kaltės dėl to, kad automobilį „VW Passat“ vairavo neblaivus, nepripažino, tai laikytina jo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės, kurią paneigia visuma kitų patikimų įrodymų – tai liudytojų V. S., D. V., V. S. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kiti rašytiniai įrodymai, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojai D. V., V. S., V. S. vos išlipus M. Z. iš automobilio pastebėjo jo neadekvatų elgesį, juto alkoholio kvapą, sklindantį iš burnos, į tai, kad policija atvyko 15-20 min. bėgyje nuo M. Z. atvykimo ir jau šiuo laikotarpiu S. Z. patvirtino mačiusi, kad jos sutuoktinis neblaivus, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių patikimų įrodymų, kad M. Z. vartojo alkoholį per šias 15-20 min. iki atvykstant pareigūnams, bei įvertinus tai, kad alkoholio įsisavinimas per 15-20 min. nėra įmanomas, o M. Z. pats teigė, kad alkoholį vartojo iki 3 val. ryto, ryte dar išgėrė alaus, atvykusiems pareigūnams taip pat teigė, kad alkoholį vartojo visą dieną, teismas padarė išvadą, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog M. Z. automobiliu „VW Passat“ apie 15.00 val. atvyko jau būdamas neblaivus ir šis neblaivumas viršijo 1,51 promiles. Nuosprendyje taip pat konstatuota, kad nors automobilį „Tesla“ M. Z. vairavo labai nedidelį atstumą, ne gatvėje, o uždaroje teritorijoje, pagrindo šią veiką pripažinti mažareikšme nėra. Šios veikos pavojingumą rodo tai, kad M. Z. visiškai nepaisydamas to, jog ką tik jam buvo nustatytas didesnis nei 2 promilių neblaivumas, kad jis galimai įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, t. y. vairavęs automobilį būdamas neblaivus, liudytojų ir dar nespėjusių pasišalinti pareigūnų akivaizdoje vėl sėdo už automobilio vairo.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Šalies argumentai
- panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. rugsėjo 25 d. 15.02 val., veika), ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. Z. dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo išteisinti;
- panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. rugsėjo 25 d. 16.27 val., veika), ir priimti naują nuosprendį - M. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, bylą šioje dalyje nutraukti ir netaikyti konfiskuotino turto – automobilio „Tesla Model 3“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 200,00 eurų, išieškojimo;
- netenkinant prašymo dalies dėl M. Z. išteisinimo, pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 14 d. nuosprendį ir sumažinti išieškomo konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą;
Šalies argumentai
- netenkinant prašymo dėl M. Z. išteisinimo ir / ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 14 d. nuosprendį ir M. Z. neskirti įpareigojimų: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus bei pripažindamas nuteistąjį automobilį „VW Passat“ vairavus neblaiviam, išvadas grindė nesivadovaudamas nuteistąjį teisinančiomis aplinkybėmis, taip iš esmės paneigdamas asmens nekaltumo prezumpcijos principą.
3.2. Nuteistasis M. Z. neigia kaltę dėl automobilio „VW Passat“ vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Nurodo, kad prieš įvykį vakare ir naktį namuose vartojo alkoholį, vėlai nuėjo gulti. 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 11.00 val., jam paskambino liudytojas V. S. ir pranešė, kad jis kartu su savo advokatu D. V. atvyko prie jo įmonės ir nori pasiimti automobilį „Tesla“. Nesijausdamas neblaiviu, jis automobiliu „VW Passat“ atvažiavo prie įmonės, kur prie vartų sutiko V. S., jo sutuoktinę V. S. ir advokatą D. V.. Trumpai su jais pakalbėjęs, nuėjo į įmonės patalpas, kuriose gėrė anyžinę degtinę. Vėliau, pakviestas pareigūnų, išėjo į lauką ir alkotesteriu jam nustatytas neblaivumas. Faktas, kad jis alkoholį vartojo po automobilio vairavimo, būdamas serviso patalpose, nėra paneigtas.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad M. Z. į darbą atvažiavo 15.00 val. Pokalbis tarp jo ir liudytojų truko iki trijų minučių. Liudytojai V. S., V. S. ir D. V., kurių parodymais rėmėsi teismas, iš dalies skirtingai nurodė aplinkybes apie tai, kur buvo ir kaip elgėsi nuteistasis, atvykęs prie įmonės. Liudytojas V. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad M. Z. neišleido iš akių, kol atvyko policijos pareigūnai, pastarasis nebuvo paėmęs jokio gėrimo. Teisme V. S. jau nurodė, kad nuteistasis buvo užėjęs į įmonės patalpas, užtruko iki minutės Liudytoja V. S. nurodė, kad M. Z. nuo atvykimo momento visą laiką vaikščiojo po savo įmonės teritoriją ir tik pamatęs atvykstančius policijos pareigūnus nuėjo į ofisą. Atvykę pareigūnai, iškart pasikvietė nuteistąjį į kiemą. Teisme V. S. nurodė, kad M. Z. iki policijos atvykimo buvo užėjęs į įmonės patalpas ir užtruko ne ilgiau kaip 10 minučių. Liudytojas D. V. apklausiamas teisme nurodė, kad kaltinamasis nuo atvykimo iki policijos atvykimo beveik visą laiką buvo lauke, į savo ofisą buvo užėjęs tik kelioms sekundėms. Apelianto nuomone, spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymais turėjo nesivadovauti, kadangi dėl susiklosčiusių konfliktiškų santykių jie nėra objektyvūs. Liudytojai gali būti suinteresuoti, kad M. Z. būtų nubaustas. Liudytojas V. S. byloje prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju, kas patvirtina jo priešingą nusiteikimą nuteistojo atžvilgiu. Be to, šie liudytojai sutartinai tvirtino, kad M. Z. įmonės teritorijoje jokių gėrimų nevartojo, nors patvirtino, jog iki policijos pareigūnų atvykimo jis buvo užėjęs į įmonės patalpas, o ką jis veikė viduje, nematė. Jų pateiktuose vaizdo įrašuose M. Z. nuo atvykimo į darbą fiksuotas tik 2 minutes ir 29 sekundes, kai tuo tarpu pareigūnai atvyko po maždaug dvidešimties minučių. Šie liudytojai kartu su M. Z. į įmonės patalpas nebuvo užėję, todėl jų parodymais negalėjo būti paneigta nuteistojo pozicija, kad jis alkoholį vartojo užėjęs į ofisą.
3.4. Motyvuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas vadovautis su nuteistuoju konfliktuojančių asmenų, o ne liudytojo V. B., kuris įvykio dieną dirbo įmonės patalpose, ir patvirtino matęs M. Z. patalpose geriantį iš butelio šviesų skystį, parodymais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Liudytojo V. B. parodymus vertinant kartu su liudytojo policijos pareigūno T. G. parodymais, jog M. Z. jam paaiškino, kad atvykęs alkoholį vartojo įmonės patalpose, pasitvirtina nuteistojo paaiškinimai, kad jis iš tiesų prieš neblaivumo patikrinimą vartojo alkoholį. Nors liudytojas T. G. apklausiamas teisme, nurodė, kad į jo prašymą užeiti į įmonės patalpas ir parodyti, ką vartojo, M. Z. atsakė neigiamai, tačiau tokio įrodymo patikimumu abejotina, kadangi šią aplinkybę pareigūnas T. G. pirmą kartą nurodė tik teismo posėdyje, praėjus daugiau nei metams po įvykio, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu to neminėjo. Tuo tarpu teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas L. Č., kuris atliko pirminį neblaivumo tikrinimą alkotesteriu, nurodė, kad buvo užėjęs į įmonės patalpas, kuriose buvo kaltinamasis, tačiau neprisiminė, ką jose matė. Liudytojas policijos pareigūnas D. Š. nurodė, kad jam atvykus kaltinamasis buvo įmonės pastate. Šis liudytojas taip pat buvo užėjęs į įmonės patalpas, tačiau į klausimą, ar jose buvo alkoholio, atsakyti negalėjo, nes teigė, kad patalpų neapžiūrinėjo.
3.5. Šie bylos duomenys, apelianto vertinimu, sąlygoja faktą, jog prietaiso „Alcotest 6810“ rodmenys, užfiksuoti 15.28 val. ir 15.43 val., nėra objektyvus įrodymas, siekiant patvirtinti faktą, jog 15.02 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, M. Z. buvo ne tik neblaivus, bet minėtas neblaivumas viršijo 1,51 promiles. Apeliaciniame skunde pažymima, kad asmens neblaivumas įprastai nustatomas kraujo tyrimu arba alkotesteriu. kuris pateikia konkretų neblaivumo rodiklį promilėmis. Abstraktus neblaivumas gali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais, tačiau konkretus promilėmis nustatomas neblaivumo laipsnis negali būti pagrįstas vien tik liudytojų pasakojimais. Pagal teisės principus visos abejonės turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis įmonės patalpose galėjo būti apie 20-25 minutes, o tai yra pakankamas laiko tarpas jo nurodomo stipraus alkoholio kiekio suvartojimui. Nuteistasis pripažino vartojęs alkoholį iš vakaro, o tokiu atveju antrą dieną geriant alkoholinį gėrimą, apgirstama greičiau.
3.6. Neblaivumo patikrinimo akte padarytas nuteistojo įrašas, kad jis alkoholį vartojo nuo ryto, automobilio nevairavo, negali būti pripažįstamas kaip nuteistojo neblaivumą automobilio vairavimo metu patvirtinantis įrodymas, kadangi jis tokį įrašą padarė jau būdamas gana stipriai apsvaigęs po alkoholio vartojimo įmonės patalpose, todėl iš jo nebuvo galima tikėtis blaiviai mąstančiam žmogui būdingų paaiškinimų.
3.7. Remiantis vien tik vaizdo įrašais ir liudytojų parodymais, negalima daryti kategoriškos išvados, kad nuteistasis atvyko vairuodamas neblaivus, t. y. kad jo organizme vairavimo metu buvo tokia alkoholio koncentracija, kuri lemtų baudžiamąją atsakomybę. Dėl iš vakaro vartoto alkoholio jo organizme galėjo būti tam tikras alkoholio kiekis, tačiau ne toks, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
3.8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu dėl 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 16.27 val., įvykdytos nusikalstamos veikos – automobilio „Tesla“ vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, netaikė BK 37 straipsnio nuostatų ir jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad veika buvo kontroliuojama policijos pareigūnų, teritorija – uždara, pavažiuota tik keli metrai. Iš prie bylos prijungto vaizdo įrašo matyti, kad automobiliu „Tesla“ nebuvo bandoma išvažiuoti iš uždaros teritorijos. Juolab, kad automobilis su akivaizdžiais defektais, be valstybinio numerio. Nuteistojo teigimu, jo tikslas buvo tik patraukti automobilį nuo vartų, jis automobiliu pajudėjo atsargiai, nedideliu greičiu ir nedidelį kelių metrų atstumą, todėl tokiu vairavimo būdu net ir būdamas neblaivus nekėlė jokio realaus pavojaus eismo saugumui, kurio apsaugai ir yra skirtos BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatos. Visų šių aplinkybių visumoje darytina išvada, kad tiek pagal nusikaltimo objektyviuosius, tiek pagal subjektyviuosius kriterijus egzistuoja teisinės sąlygos šią M. Z. veiką pripažinti mažareikšme ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės bylą šioje dalyje nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad M. Z. neturėjo tyčios išvažiuoti iš aikštelės, o tik norėjo patraukti automobilį nuo vartų, buvo visą laiką stebimas policijos pareigūnų, nesukėlė jokios žalos, yra pagrindas atleidus nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, netaikyti konfiskuotino turto - automobilio „Tesla Model 3“, vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 200,00 eurų išieškojimo.
3.9. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, netinkamai individualizavo M. Z. asmenybę, taikydamas baudžiamojo poveikio priemones, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas.
3.10. Pernelyg ribojančiu pripažintinas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų, kadangi judėjimas po Lietuvos teritoriją M. Z. yra reikalingas jo darbo pareigų tinkamam vykdymui. Jis vyko individualią veiklą, susijusią su automobilių remontu, prekyba, dėl ko tenka Lietuvoje ieškoti reikalingų detalių, pargabenti transporto priemones ir pan. Nuteistajam apribojus darbinių pareigų vykdymą, gali būti padaryta neigiama įtaka jo turtinei padėčiai, juolab, kad jis privalo gauti pajamas, jog mokėtų nuomos mokestį už veiklos vykdymui reikalingas patalpas, kurias yra išsinuomojęs trejų metų laikotarpiui, ir atitinkamai jo galimybėms sumokėti teismo nurodytas pinigų sumas.
3.11. Nuteistasis nesutinka, kad jam turėtų būti taikomas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Nurodo, kad alkoholį jis vakare ir naktį gėrė būtent namuose, taigi, toks įpareigojimas nesietinas su jo elgesiu ginčo įvykio metu. Be to, dieną nuteistasis alkoholį vartojo ne namuose, o įmonės patalpose, todėl minėtas įpareigojimas neišvykti iš namų taipogi nesietinas su M. Z. elgesiu.
3.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“ vertę atitinkančią sumą, rėmėsi VšĮ „Emprekis“ pažyma ir nesivadovavo į bylą pateikta rinkos vertės apskaičiavimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), nes šioje pažymoje apskaičiuota ne automobilio, su kuriuo padaryta veika, t. y. „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, o kito automobilio – „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė. Apeliantas pažymi, kad aplinkybė apie rinkos vertės apskaičiavimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą klaidą jam tapo žinoma tik susipažinus su nuosprendžio turiniu. Iki tol, tiriant baudžiamosios bylos medžiagą, nei teismas, nei prokurorė nenurodė šios klaidos, nekėlė klausimų, kodėl pažymoje yra apskaičiuota automobilio su kitu valstybiniu numeriu vertė. Šiuo metu yra inicijuotas pažymoje esančios klaidos ištaisymas ir rinkos vertės apskaičiavimo dokumentas, kuriame bus nurodyta automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė.
4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, tačiau sutiko, kad sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, turi būti atsižvelgiama į apeliacinės instancijos teismui pateiktą automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo ataskaitą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis M. Z. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. rugsėjo 25 d. 15.02 val., veika) numatytą nusikaltimą, teigia, kad nuosprendis priimtas remiantis nepatikimais, prieštaringais įrodymais, nesivadovauta nuteistąjį teisinančiais įrodymais, M. Z. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs minėtą nusikalstamą veiką. Apeliantas taip pat yra įsitikinęs, kad antroji jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, turėtų būti pripažinta mažareikšme. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo nustatyta konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“ verte bei dalimi teismo paskirtų įpareigojimų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl šių aplinkybių pasisako atskirai.
Dėl M. Z. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (2023 m. rugsėjo 25 d. 15.02 val., veika)
6. Nagrinėjamos bylos kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl M. Z. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. Z. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) M. Z., liudytojus V. S., V. S., D. V., V. B., S. Z., T. G., L. Č., D. Š., taip pat ištyrė rašytinius byloje esančius įrodymus, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotus duomenis, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų. Teismas tyrė bei analizavo tiek M. Z. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir išsamius motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė M. Z. teisinančius įrodymus. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
8. M. Z. apklausiamas pirmosios instancijos teisme aiškino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, iki 3.00 val. nakties, atsikėlęs ryte išgėrė dar butelį alaus, nes niekur vykti neketino. Apie 11.00 val. jam paskambino liudytojas V. S. ir pranešė, kad jis kartu su savo advokatu D. V. atvyko prie jo įmonės ir nori pasiimti automobilį „Tesla“. Nesijausdamas neblaiviu, jis automobiliu „VW Passat“ atvažiavo prie įmonės, kur prie vartų sutiko V. S., jo sutuoktinę V. S. ir advokatą D. V.. Trumpai su jais pakalbėjęs, nuėjo į įmonės patalpas, kuriose gėrė anyžinę degtinę, o vėliau, pakviestas pareigūnų, išėjo į lauką ir alkotesteriu jam nustatytas neblaivumas. Nuteistasis tikina, kad 1,5 promiles viršijantis neblaivumas jam buvo nustatytas dėl po vairavimo įmonės patalpose pavartoto alkoholio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos M. Z. parodymus vertino kaip jo gynybinę versiją, kurią paneigia liudytojų V. S., D. V., V. S., D. Š., T. G. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, liudytojo D. V. darytas vaizdo ir garso įrašas ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, juolab, kad ir paties nuteistojo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs.
9. Vertinant M. Z. parodymus, pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu jis tvirtino, kad automobilį vairavo būdamas blaivus. Aiškino, kad sutikęs V. S. su žmona ir advokatą D. V. dėl tarp jų susiklosčiusių konfliktiškų santykių į pokalbį nesileido ir nuėjo į ofisą, kur dirbo kompiuteriu. Tuo pačiu ofise išgėrė apie 0,5 litro degtinės. (3 t., b. l. 137–138, 152). Tokie jo parodymai prieštarauja liudytojų V. S., V. S., D. V. parodymams, liudytojo D. V. darytame vaizdo ir garso įraše užfiksuotiems duomenims. Liudytojai V. S. ir D. V. paaiškino, kad M. Z. apie 15.00 val. atvažiavo „VW Passat“ automobiliu. Išlipęs iš automobilio, priėjo prie jų ir pradėjo bendrauti, elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. D. V. jį filmavo, klausė, ar yra neblaivus, o šis atsakė, kad yra neblaivus. Liudytoja V. S. parodė, kad automobiliu „VW Passat“ atvažiavusį M. Z. stebėjo iš toliau, tačiau matė, kaip šis skeryčiojosi, girdėjo sakant „girtas, girtas, kviesk policiją“. D. V. pateiktame jo darytame vaizdo ir garso įraše, kurio trukmė 2.29 min. ir apie kurio darymą M. Z. buvo žinoma (1 t., b. l. 169–171), matyti, kaip iš automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išlipa vyriškis, t. y., M. Z.. Užfiksuotas tarp jo ir M. Z. vykęs ginčas dėl susiklosčiusių teisinių santykių, pokalbis apie M. Z. neblaivumą. D. V. pasiteiravus M. Z., ar jis girtas, šis patvirtina šią aplinkybę – „taip ir nevairuoju“, nors kaip patvirtino liudytojai D. V., V. S. ir V. S. bei kaip matyti iš byloje esančių V. S. pateiktų lauko kameromis darytų vaizdo įrašų (1 t., b. l. 172–175) apie 15.00 val. jis automobiliu „VW Passat“ atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančių patalpų, o D. V. darytame vaizdo ir garso įraše matyti, kaip jis išlipa iš automobilio. Minėtame vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip D. V. sako „bet tai kvapas rimtas eina. Kvapas rimtas žinokit“, į ką M. Z. atsako „tai vaikštau, o kas man draudžia girtam vaikščioti?“ Tuomet D. V. klausia „O kaip ta mašina čia atsirado? (duomenys neskelbtini) V., skambinkit greičiau. Atvažiavo girtas. Girtas vairuotojas išlipo. Smirda. Skambinkit greitai, o tai išvažiuos dar...“ (1 t., b. l. 169–171).
10. Teisme, būdamas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, M. Z. jau pripažino, kad iki ofiso važiavo po iš vakaro iki nakties trukusių išgertuvių ir dar ryte būdamas išgėręs alaus, o tuo pačiu aiškino, kad degtinę gėrė ir užėjęs į ofisą iki atvažiuojant policijos pareigūnams, kas ir nulėmė, jog jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. Tuo tarpu Neblaivumo nustatymo akte M. Z. savo ranka pateikė rašytinį paaiškinimą, jog nuo ryto vartojo alkoholį, automobilio nevairavo. (1 t., b. l. 42–44). Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) duomenimis pagal gautą pranešimą apie neblaivų vairuotoją į įvykio vietą pirmiausia atvyko policijos pareigūnai D. Š. ir L. Č. (1 t., b. l. 20). 2023 m. rugsėjo 25 d. D. Š. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo“ nurodyta, kad M. Z. paaiškino, kad automobilio nevairavo, alkoholį vartojo visą dieną (1 t., b. l. 19). Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. Š. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių teisingumą. Paaiškino, kad klausė M. Z., ar šis vartojo alkoholį, pastarasis nurodė, kad vartojo ir kad ne vieną dieną, kad gėrė vakar ir šiandien. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. G. apklausiamas teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad M. Z. sakė, jog geria nuo ryto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti policijos pareigūnų D. Š., T. G. parodymais, policijos pareigūno D. Š. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, juolab, kad šie duomenys buvo vertinami kitų įrodymų kontekste ir nėra vieninteliai M. Z. kaltės įrodymai, o vieni kitus papildo. Vertinant liudytojų T. G. ir D. Š. parodymus taip pat pažymėtina, kad liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jų nurodytos įvykio aplinkybės išdėstytos nuosekliai, detaliai. Policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybos pagrindu jiems kylančias pareigas, suinteresuotumas šios baudžiamosios bylos baigtimi, taip pat siekis nepagrįstai ir neteisingai apkaltinti M. Z. nenustatytas. Jų parodymai esminėse detalėse neprieštarauja vieni kitiems, ko negalima pasakyti apie paties M. Z. viso proceso metu duotus prieštaringus parodymus.
11. Iš dalies paties nuteistojo parodymais teisme, taip pat liudytojų V. S., V. S., D. V. parodymais, vaizdo ir garso įraše užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 15.00 val., M. Z., būdamas neblaivus, automobiliu „VW Passat“ atvyko prie pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo, atlikto 15.28 val. metu, M. Z. buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo, atlikto 15.43 val. metu, jam nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. M. Z. neginčija alkotesteriu jam nustatyto neblaivumo, tačiau tvirtina, kad vairavimo metu jis buvo mažesnis ir galėjo nesiekti ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, o 15.28 val. ir vėliau nustatytą neblaivumą nulėmė jo po automobilio vairavimo nuėjus į ofisą vartotas alkoholis. Taip pat apeliantas tikina, kad aplinkybę, jog jis ofise vartojo alkoholį, patvirtino liudytojas V. B.. Tačiau teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms tokius nuteistojo ir liudytojo V. B. parodymus atmesti, kaip nepatikimus. Visų pirma pažymėtina, kad liudytojas V. B. su M. Z. buvo susijęs darbiniais santykiais, M. Z. buvo direktoriumi įmonėje, kurioje dirbo liudytojas, tad gali būti suinteresuotas duoti pastarajam palankius parodymus, siekdamas padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, duodamas parodymus teisme, liudytojas, nors ir nurodė, kad M. Z. įmonės patalpose iš butelio gėrė kažkokį skystį, bet nebuvo tikras, ar tai tikrai alkoholis. Svarbu ir tai, kad nei vienas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas nenurodė matę V. B.. Apie tai, kad šis liudytojas gali paliudyti reikšmingas bylai aplinkybes, M. Z. policijos pareigūnams nenurodė, ši nuteistojo versija paaiškėjo tik pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Iš liudytojo T. G. teisme duotų parodymų matyti, kad versiją, jog alkoholį vartojo ir įmonės patalpose, M. Z. buvo pateikęs ir po policijos pareigūnų D. Š. ir L. Č. jo atlikto neblaivumo patikrinimo, tačiau T. G. paprašius parodyti, ką gėrė, atsisakė tai padaryti ir neleido užeiti į įmonės patalpas, kas tik dar labiau sustiptina manymą, jog jo pateikta versija apie įmonės patalpose iki pirmojo policijos pareigūnų ekipažo vartotą alkoholį neatitinka tikrovės. Nors liudytojas T. G. aplinkybės apie prašymą parodyti, ką gėrė ir nuteistojo atsisakymą tai padaryti, nenurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, vien dėl šios aplinkybės netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Jau minėta, kad liudytojo T. G. suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Aplinkybių, dėl kurių jis galėtų siekti duoti nuteistajam nepalankius parodymus, nežinoma, jų nenurodė ir apeliantas. Be to, pažymėtina, kad parodymų apimčiai kiekvienos apklausos metu įtakos gali turėti paties apklausiamo asmens subjektyvus supratimas, kokias aplinkybes yra reikšminga nurodyti tiriant konkrečią nusikalstamą veiką, jį apklausančio asmens užduodamų klausimų turinys bei kiti faktoriai. Liudytojas T. G. teisme vykusios apklausos metu nurodė, kad ko tyrėja nepaklausė, to jis ir nesakė, tačiau užtikrino, kad nuteistasis jam neleido patekti į įmonės patalpas. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. Z. kaltės klausimą, pagrįstai vadovavosi liudytojo T. G. parodymais.
12. Nuteistojo parodymų apie įmonės patalpose vartotą alkoholį, kuris ir nulėmė jam alkotesteriu nustatytą neblaivumą, teisingumą paneigia ir sekančios aplinkybės. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), M. Z. automobiliu „VW Passat“ atvyko 15.02 val. Išlipęs iš automobilio, prieš įmonės vartus ilgiau nei dvi minutes konfliktavo su liudytoju D. V., o po to per vartus įėjo į uždarą įmonės teritoriją, prieš tai išgirdęs D. V. raginimus V. S. kviesti policijos pareigūnus, nes M. Z. neblaivus vairavo automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad iš vaizdo ir garso įrašo duomenų matyti, jog aplinkybę, kad yra neblaivus, M. Z. pats patvirtino atsakydamas į D. V. klausimą. PRĮR duomenimis pranešimas apie neblaivų vairuotoją gautas 15.08 val., o po dešimties minučių, t. y., 15.18 val., į įvykio vietą jau atvyko policijos pareigūnai D. Š. ir L. Č.. Jie nurodė, kad neblaivų M. Z. rado nuėję į pastatą. Apie tai, kad būtų matę, jog M. Z. vartoja alkoholį, nei vienas nenurodė. Liudytojas D. Š. nurodė, kad M. Z. paklausus, kada jis vartojo alkoholį, šis atsakė, kad vakar ir šiandien. Pirmasis neblaivumo patikrinimas, kurio metu nustatytas 2,06 neblaivumas, atliktas 15.28 val., o po penkiolikos minučių, t. y., 15.43 val. nustatytas mažesnis – 2,04 promilių neblaivumas. Nuteistasis neginčijo jam nustatyto neblaivumo, neginčijo, jog būtų pažeistos neblaivumo nustatymo procedūros, pareigūnams nenurodė, jog nuo alkoholio suvartojimo iki neblaivumo tikrinimo nebūtų praėję 15 minučių. Neblaivumo nustatymo akte savo ranka atliko įrašą, jog nuo ryto vartojo alkoholį, automobilio nevairavo, kas atitiko jo iškart po įvykio policijos pareigūnams teiktus paaiškinimus, todėl nėra pagrindo nesivadovauti Neblaivumo nustatymo akte nuteistojo nurodyta aplinkybe apie alkoholio vartojimo laiką. Be to, visiškai neįtikinami nuteistojo teiginiai, kad žinodamas apie iškviestus policijos pareigūnus, nuėjęs į įmonės patalpas, jis iškart būtų vartojęs alkoholinius gėrimus. Kaip ir neįtikinama, kad jis per tokį trumpą laiko tarpą nuo atėjimo į įmonės patalpas iki policijos pareigūnų atvykimo, būtų spėjęs ne tik, kad išgerti gana nemažą labai stipraus alkoholio kiekį, kaip kad pats nurodo 0,5 litro degtinės, bet dar ir taip smarkiai apgirsti.
13. Apeliaciniame skunde akcentuojami liudytojų V. S., V. S. ir D. V. parodymuose esantys nesutapimai dėl jų nurodytos M. Z. užtrukimo įmonės patalpose trukmės. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad liudytojai skirtingai nurodė, kiek laiko D. V. užtruko įmonės patalpose, tačiau vien dėl to visiškai nesivadovauti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi laiko suvokimas yra subjektyvus dalykas, priklausantis nuo daugelio faktorių, todėl liudytojai skirtingai nurodydami kiek laiko M. Z. užtruko įmonės patalpose, galėjo sąžiningai klysti, jau nekalbant apie tai, kad be paties apelianto tvirtinimų, jo parodymų dėl to, jog viduje galėjo gerti stiprų alkoholį daugiau nepatvirtina jokie bylos įrodymai. O dėl kitų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y., to, kad M. Z. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kad nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, kad jis konfliktavo su pagal teismo sprendimą automobilių atvykusiais atsiimti asmenimis, elgėsi nepagarbiai, kad užuodus nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, buvo kviečiami policijos pareigūnai sutapo, neprieštaravo vaizdo ir garso įraše užfiksuotiems duomenims. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, spręsdamas M. Z. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
14. Apibendrindama visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus, sulyginęs juos tarpusavyje, padarė pagrįstą išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog M. Z. 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 15.02 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl BK 37 straipsnio taikymo
15. Atmetami apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistojo M. Z. teiginiai, kad jo veiksmai dėl automobilio „Tesla“ vairavimo neblaiviam turėtų būti pripažinti mažareikšmiais.
16. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Veika mažareikšme yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat, kai ji net nesudaro galimybės tokiai žalai kilti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).
17. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio nuostatų taikymą, yra ne kartą pažymėjęs, jog atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-413-895/2016, 2K-169-689/2018
18. Apeliantas BK 37 straipsnyje nustatyto instituto taikymą grindžia tuo, kad automobilį jis vairavo automobilių stovėjimo aikštelėje vos kelis metrus, jį norėdamas patraukti nuo vartų, žala tretiesiems asmenims, jų turtui nebuvo padaryta. Šie argumentai buvo nurodyti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai konstatavo, kad M. Z. veika, kuomet jis būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Tesla“ negali būti laikoma mažareikšme.
19. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nors M. Z. automobilį „Tesla“ vairavo uždaroje teritorijoje labai nedidelį atstumą, tai jo padarytos veikos pavojingumo nemažina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad automobilį „Tesla“ M. Z. vairavo praėjus vos valandai po to, kai jam buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas dėl automobilio „VW Passat“ vairavimo. Automobilį vairavo tuo metu, kai policijos pareigūnai dar net nebuvo baigę pildyti visų procesinių dokumentų dėl M. Z. anksčiau padarytos nusikalstamos veikos – automobilio „VW Passat“ vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Automobilį, būdamas neblaivus, vairavo liudytojų ir policijos pareigūnų akivaizdoje. Jam nustatytas neblaivumas – 2,03 promilės ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą baudžiamosios atsakomybės kilimo ribą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. Z. 2021 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu jau buvo teistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Visos šios aplinkybės rodo jo polinkį vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio ir patvirtina, kad automobilio „Tesla“ vairavimas esant neblaiviam buvo ne atsitiktinis veiksmas, o nuteistojo susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų rezultatas. Nors žala tretiesiems asmenims šiuo atveju nebuvo padaryta, tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo. Be to, M. Z. pavojingai vairavo net ne jam pačiam, o liudytojui V. S. priklausantį nemažos vertės automobilį, kurį pastarasis pagal teismo sprendimą buvo atvykęs atsiimti. Sėsdamas už vairo būdamas akivaizdžiai neblaivus, kai jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, nuteistasis neabejotinai kėlė pavojų tiek sau, tiek ir svetimam turtui. Ir nors žala šiuo atveju nebuvo padaryta, tai negali būti nusikalstamos veikos mažareikšmiškumą nulemiančiu faktoriumi, tuo labiau, esant formaliai nusikaltimo sudėčiai.
20. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, tokie M. Z. veiksmai negali būti vertinami, kaip mažai pavojingi ir nesukelti teisinių padarinių. Darytina išvada, kad nei pagal nusikaltimo objektyviuosius, nei pagal subjektyviuosius kriterijus sąlygų pripažinti M. Z. veiką mažareikšme (BK 37 straipsnis) nėra. Jo padarytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas nėra aiškiai mažesnio pavojingumo nei bendras inkriminuotos veikos rūšinis pavojingumas. M. Z., būdamas neblaivus (nustatytas 2,03 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už svetimo automobilio „Tesla“ vairo ir jį vairavo, t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje
Dėl konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“ vertės nustatymo
21. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija, kad automobilis „VW Passat“, kurį vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme. Visgi apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu išieškoti iš nuteistojo 15 160,00 eurų, kaip konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą. Tvirtinama, kad šio automobilio vertė, remiantis rinkos vertės apskaičiavimo pažyma yra mažesnė. Apeliacinės instancijos teismui pateikta turto vertintojo E. L. transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės apskaičiavimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad šio automobilio rinkos vertė yra 6 380,00 eurų (5 t., b. l. 12–23). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi apeliacinės instancijos teismui pateikta turto rinkos vertės apskaičiavimo ataskaita, sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad iš jo nepagrįstai nuspręsta išieškoti 15 160,00 eurų sumą. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
22. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę vadovavosi byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę tokio modelio automobilio rinkos vertę, iš kurios matyti, kad tokio automobilio vidutinė rinkos vertė – 15 160,00 eurų. Nors byloje buvo pateikta ir rinkos vertės apskaičiavimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 39–67), tačiau pirmosios instancijos teismas ja nesivadovavo, kadangi šioje pažymoje apskaičiuota ne automobilio, su kuriuo buvo padaryta veika, t. y. „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, o kito automobilio – „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė. Tad pirmosios instancijos teismo sprendimas išieškoti iš nuteistojo M. Z. 15 160,00 eurų, kaip konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą pagal nuosprendžio priėmimo metu byloje buvusius duomenis buvo iš esmės teisingas.
23. Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad tik po nuosprendžio priėmimo pastebėjo, kad rinkos vertės apskaičiavimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta klaida nurodant automobilį, kurio rinkos vertė apskaičiuojama. Apeliacinės instancijos teismui pateikta turto vertintojo E. L. transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės apskaičiavimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad šio automobilio rinkos vertė yra 6 380,00 eurų. Kadangi VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą ir šioje duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui, o apeliacinės instancijos teismui pateikta konkrečios transporto priemonės rinkos vertės nustatymo pažyma, atsižvelgiant į individualias automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su turto vertintojo atliktu automobilio vertinimu ir konfiskuotino turto vertės nustatymu. Todėl laikytina, kad konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 6 380,00 eurų ir būtent ši suma turi būti išieškota iš nuteistojo.
Dėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskirtų įpareigojimų
24. Nuteistasis M. Z. apeliaciniame skunde neginčija jam paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam paskirtais įpareigojimais – neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, mano, kad šie įpareigojimai yra pernelyg ribojantys ir nesietini su M. Z. elgesiu, todėl turėtų būti panaikinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto prašymas nepagrįstas.
25. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad nusikaltusiam asmeniui skiriama bausme yra siekiama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje; jį nubausti; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Analogiškų tikslų yra siekiama ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą parenkant įstatyme numatytus įpareigojimus. Be to, analogiškai, kaip ir nustatant bausmės rūšį, parinkdamas nuteistajam įpareigojimų rūšis teismas privalo atsižvelgti į jo pavojingumą lemiančius asmenybės požymius, vertybinę orientaciją, elgesį nusikalstamos veikos metu ir po jos, nusikalstamos veikos priežastis, amžių, šeimyninę padėtį, darbingumą, dirbamą darbą, sveikatą ir pan.
26. Nagrinėjamu atveju parenkant nuteistajam bausmę, priimant sprendimą dėl jos vykdymo atidėjimo ir tuo pačiu skiriant įpareigojimus, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nusikalstamų veiksmų pobūdį, tiek M. Z. asmenybę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. Z. tą pačią dieną vos poros valandų bėgyje padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas – vairavo transporto priemones būdamas neblaivus. Veikas įvykdė anksčiau būdamas teistas tris kartus, iš kurių paskutinį kartą už analogišką nusikalstamą veiką. Taip pat atsižvelgė į tai, kad jis dirba, savo poelgį vertina blogai, dėl vienos veikos kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą ir paskiriant įpareigojimus: tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuteistajam turės didžiausią poveikį bei padės įgyvendinti bausmės tikslus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apylinkės teismo vertinimu sutinka. Tvirtinti, kad M. Z. paskirti įpareigojimai yra per griežti ir neproporcingi, pernelyg ribojantys, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
27. Nuteistasis pabrėžia, jog jam nesuprantama įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose sąsaja su inkriminuotomis nusikaltimų faktinėmis aplinkybėmis, kadangi jis nusikalto dienos metu. Vis tik, būtina pažymėti, jog įstatymų leidėjas nurodyto įpareigojimo su nusikalstamos veikos padarymo laiku nesieja. Įvertinus aptartas M. Z. padarytų nusikaltimų aplinkybes, pritartina, jog bausmės laikotarpiu būtina imtis priemonių užtikrinti, kad toks ciniškas elgesys nepasikartotų ne tik dienos, bet ir nakties metu. Be to, šis draudimas be apsauginės atlieka ir baudžiamąją funkciją, todėl jo neskyrimas galėtų sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, kas prieštarautų teisingumo įgyvendinimui bei visuomenės interesų užtikrinimui ir neturėtų teigiamos įtakos M. Z. elgesiui. Natūralu, jog, patraukus asmenį baudžiamojon atsakomybėn ir jam paskyrus bausmę bei atitinkamus įpareigojimus, jis patiria tam tikrus nepatogumus, vis tik, tai yra paties nuteistojo teisei priešingo elgesio pasekmė. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, jog įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose yra su išlyga – jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Atsižvelgiant į tai, šio įpareigojimo nesuderinamumo su nuteistojo darbine veikla teisėjų kolegija neįžvelgia.
28. Analogiškai pasisakytina ir apie draudimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įpareigojimai kartu su kitais nuteistajam paskirtais įpareigojimais, bus tinkama priemonė disciplinuoti nuteistąjį, priverčianti jį kiekvieną dieną numatytu laiku būti namuose, o taip pat ir neišvykti be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, taip nuolat prisimenant padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių šie įpareigojimai buvo paskirti. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis tą pačią dieną padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas, kurių vieną netgi įvykdė policijos pareigūnų akivaizdoje, šiems nespėjus užpildyti visų dokumentų dėl pirmo vairavimo neblaiviam, kad anksčiau taip pat buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, akivaizdu, jog M. Z. nesugeba tinkamai valdyti savo elgesio. Todėl jo kontrolė, kuria užtikrinamas pareigų, susijusių su siekiu pakeisti nuteistojo elgesį, užtikrinti jo paties ir aplinkos saugumą, vykdymas, privalo būti didesnė. Dėl to daroma išvada, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu įpareigojimai paskirti tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, yra teisingi, proporcingi ir tarpusavyje suderinti, nelaikytini pertekliniais. Todėl juos naikinti teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. Z. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 15 160,00 eurų, pakeisti:
vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. Z. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 380,00 (šešis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt) eurų.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.