Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimo, kuriuo S. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. paskirta 28 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nubaustas už tai, kad 2016 m. vasario 10 d., 16.49 val., prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nepranešęs nukentėjusiajam ar policijai, pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau buvo apgadintas automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat skunde pažymima, kad teismas nevertino, jog apeliantas įsitikino žalos nebuvimu, ką patvirtina ir bylos dokumentai bei liudytojų aiškinimas, kad buvo įlenktas priekinis automobilio valstybinis numeris. Apeliantas teigia, jog akivaizdu, kad buvo padarytas nežymus sugadinimas, kurio priešingai nei nurodo teismas, nematė liudytoja apklausta teisme. Pastaroji nurodė, jog girdėjo transporto priemonių kontaktą, pasak kurios buvo didelis garsas, tačiau transporto priemonių apgadinimai prieštarauja ir toms aplinkybėms (įlenktas numerio kampas).

Be to, skunde pažeidėjas teigia, kad nežymus transporto priemonės (valstybinio numerio) apgadinimas jam nebūtų sukėlęs jokių teisinių pasekmių sulaukus ir nukentėjusio ar policijos pareigūnų, todėl išvykdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės buvau įsitikinęs, jog jokio turto sugadinimo nepadarė. Apeliantas teigia, kad atvykus policijai prisipažino, jog vairavo transporto priemonę, buvo blaivus, važiavo su keleive (močiute), turėjo galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, galiojančius kitus dokumentus, todėl nei tikslo, nei motyvo šalintis iš įvykio vietos neturėjo.

Apeliantas pažymi, kad jam yra nustatytas 75 procentų kurtumas, ir dėl šios priežasties negalintis pasakyti, ar liudytoja mačiusi eismo įvykį, jam ką nors sakė. Pažymėtina, jog pati liudytoja V. P. nei paaiškinimo rašymo metu, nei teisme nenurodė, kad pati matė kokį sugadinimą, ji tvirtino, jog tik matė transporto priemonių kontaktą ir girdėjo garsą. Apeliantas įsitikinęs, kad valstybinio numerio kampo nulenkimo galėjo ir nepastebėti, kaip nepastebėjo ir liudytoja, nes buvo prieblanda, lijo. Be to pažymi, kad foto nuotraukose šis pažeidimas matyti, kai jis yra fiksuotas keliasdešimties centimetrų atstumu.

Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas formaliai pasisakė apie galimą tyčios turinį esantį S. M. veiksmuose, tačiau iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog apelianto manymu, jo veiksmai negali būti vertinti kaip tyčiniai. Šiuos veiksmus reiktų vertinti kaip sąžiningai suklydusio vairuotojo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

Pagal ATPK 284 straipsnį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnį nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė.

Susipažinus su pirmosios instancijos teismo nutarimu ir įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Nors S. M. apeliaciniame skunde teigia, kad jis iš įvykio vietos pasišalino, nes nesuvokė, jog padarė eismo įvykį sukėlusį žalą kito asmens turtui, tačiau skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog apeliantas 2016 m. vasario 10 d. 16.49 val., prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nepranešęs nukentėjusiajam ar policijai, pasišalino iš įvykio vietos.

Taigi, nors apeliantas skunde teigia, kad nustatytomis įvykio aplinkybėmis jis nesuvokė, kad buvo padarytas eismo įvykis sukėlęs žalos kito asmens turtui ir dėl šios priežasties pasišalino iš įvykio vietos, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, jog byloje surinkti, ištirti ir skundžiamame nutarime aptarti įrodymai, tarp jų betarpiškai įvykį mačiusios liudytojos V. P. parodymai, kad ji nukentėjusiajam D. V. pranešė apie tai, kad į jo automobilį trenkėsi, nurodė valstybinį numerį ir davė savo telefono numerį, kai tuo tarpu S. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino (78 b. l.), policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas ir parodymai duoti teismo posėdžio metu (5, 93-94 b. l.), eismo įvykio vietos schema (6 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktai (16-17 b. l.), fotonuotraukos (7-10, 18-19 b. l.) ir kt. – neabejotinai patvirtina S. M. kaltę jam inkriminuotų teisės pažeidimų padaryme. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai apelianto parodymus laikė siekiu išvengti atsakomybės ir suklaidinti teismą, nes jie iš esmės prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, pagrįstai rėmėsi liudytojos V. P. parodymais, kuri matė eismo įvykio faktą ir kas konkrečiai vairavo automobilį Toyota Avensis, policijos pareigūnės E. Bagdonaitės parodymais ir tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, kad automobilio apgadinimai buvo aiškiai matomi, į akis krito sulankstytas automobilio valstybinio numerio ženklas. Daryti kitokių išvadų apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantas, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33/2013, 2AT-41/2014 ir kt.). Tai, kad, pareiškėjo nuomone, niekam nėra padaryta žala, o jei tokia ir padaryta, tai tik mažareikšmė, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patrauko asmens veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį galimybės, nes sugadinto ar apgadinto turto vertė, kaip būtinas pažeidimo požymis, ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenumatyta.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens S. M. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, bei vertindamas tai, kad pažeidėjo apeliaciniame skunde pateikti iš esmės tapatūs argumentai, kokius jis deklaravo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į kuriuos, be kita ko, išsamiai ir argumentuotai atsakyta skundžiamame nutarime, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, ir pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Radviliškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. birželio 20 d. nutarimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir argumentuotą procesinį sprendimą. Dėl šių priežasčių naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. M. apeliacinį skundą atmesti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.