- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 2-15297-475/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07859-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- D. M.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas, Ričardas Lilas
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Martynui Kapčiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui D. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo neterminuotai apriboti D. M. tėvo valdžią nepilnamečių dukrų U. M. ir M. M. atžvilgiu.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu D. M. gyveno nuo 2012 metų pavasario. Susituokę nebuvo, gyveno kaip faktinė šeima. Iš pirmos santuokos turi dukrą V. S., gimusią (duomenys neskelbtini) Gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. M. ir (duomenys neskelbtini) dukra M. M.. Dukros buvo silpnos sveikatos, abi jas teko gydyti stacionare. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose teko gydytis su abiem dukrom nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015m. gegužės mėnesio. Tuo metu atsakovas namuose buvo likęs su ieškovės dukra iš pirmos santuokos V. S.. Dukra V. sunkiai susikaupia, jai sunkiau sekėsi mokslai, todėl lankėsi pas psichologę. 2015 m. rugsėjo 30 d. vizito metu dukra psichologei prasitarė apie D. M. vykdomą seksualinę prievartą jos atžvilgiu. Ieškovei apie tai nieko nebuvo sakiusi. Dėl to atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, 2016 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu atsakovui paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Atsakovo padaryta nusikalstama veika ieškovę paskatino susimąstyti apie kitų dviejų dukrų ateitį, apie jų santykius su tėvu. Jo paties požiūris į savo veiksmus ir suvokimas kaip reikia auklėti mergaites, ieškovei sukėlė abejonių dėl dukrų saugumo. Savo padarytus nusikaltimus jis vertina kaip „lytinį švietimą“, todėl, kad išvengti tokio „auklėjimo“, ieškovė siekia apriboti jo tėvystės teises dukrų U. M. ir M. M. atžvilgiu. Atsakovas padarė labai sunkų nusikaltimą. Seksualinis prievartavimas mažamečio atžvilgiu įstatymo leidėjo laikomas ypatingai pavojinga veika, už kurią numatytą labai griežta bausmė, kadangi kėsinamasi į dar fiziškai ir psichiškai nesusiformavusią asmenybe. Nusikaltimas padarytas savo šeimoje, kurioje be nukentėjusiosios dukros V., yra mažametės seserys U. ir M.. Tokioje situacijoje jos taip pat tampa nesaugios, nežiūrit to, kad atsakovas yra jų tėvas. Atsakovo santykiai su dukromis rodo, kad tėvystės kaip tokios jis nelabai vertina. Visų pirma, išlaikymą vaikams mokėjo iki tol, kol paskelbė nuosprendį. Ieškovė kreipėsi į teismą, Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi mažamečių dukrų U. ir M. M. gyvenamą vietą nustatė su ieškove, o atsakovas įsipareigojo mokėti po 125 Eur išlaikymo kiekvienai. Dukros tėvo nepasigenda ir nieko apie jį neklausinėja.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad myli savo dukras. Kadangi šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali su jomis bendrauti, tačiau atlikęs bausmę norės jas lankyti, praleisti su jomis dalį laisvalaikio, norės dalyvauti jų lavinime ir ugdyme. Atsakovas pažymi, kad niekada nėra nuskriaudęs savo dukterų, niekada nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas dėl jo netinkamo elgesio dukterų atžvilgiu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius niekada neturėjo D. M. pastabų dėl netinkamos dukterų priežiūros ar auklėjimo. Atsakovės teiginys, kad dukros U. M. ir M. M. jo nepasigenda yra nepagrįstas ir nesuprantamas, nes, kai jų tėvui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos buvo visai mažytės ir per pusantrų metų tėvą visai užmiršo. D. M. mano, kad jam atlikus bausmę, dukros bus paaugusios ir bendravimas su tėvu bus joms reikalingas. Dukroms išlaikymo atsakovas šiuo metu teikti negali, nes būdamas įkalinimo įstaigoje nedirba ir negauna pajamų, tačiau atlikęs bausmę, įsidarbins teiks dukroms išlaikymą ir ieškovei grąžins išlaikymo įsiskolinimą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovas D. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl lytinio nusikaltimo prieš mažametę savo dukterų seserį. Būtent dėl atsakovo tyčinių veiksmų, jis buvo įkalintas, šios aplinkybės apribojo jo galimybę atlikti tėvo pareigas U. ir M. M. atžvilgiu. Pažymėtina, kad šiai dienai D. M. tik deklaratyviai rūpinasi savo vaikais, melagingai pateikia duomenis, jog neturi galimybių gauti informacijos apie mažametes dukras, neteikia joms išlaikymo. Pravieniškių atviros kolonijos pataisos namų pateiktuose dokumentuose nurodoma, jog atsakovas yra dirbantis, turintis pastovias su darbiniais santykiais susijusias pajamas, jo galimybė bendrauti yra tik dalinai apribota bet neuždrausta. Skyrius sutinka, kad atsakovo gaunamos pajamos yra minimalios, negalinčios pilnai užtikrinti jo mažamečių dukterų poreikių tenkinimo, tačiau D. M. atsakingai suvokdamas savo, kaip tėvo pareigą išlaikyti vaikus, turėtų bent dalį gaunamų pajamų skirti mergaičių išlaikymui. D. M. skyriui pateiktas prašymas organizuoti jo susitikimus su mažamečiais vaikais dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams įkalinimo įstaigoje, vertintinas kaip savo, bet ne vaikų poreikių tenkinimas. Atsakovas neatsižvelgia į savo vaikų emocinę bei sveikatos būklę, galimą tėvo ir vaikų emocinio ryšio silpnumą ar nebuvimą. Pažymėtina, kad atsakovui šeimos aplinkoje įvykdžius nusikalstamą veiką, jo dukterys U. ir M. buvo labai mažo amžiaus, todėl tėvo ir mergaičių emocinių ryšių susiformavimas yra labai abejotinas. Skyrius neginčija vaikų teisės matytis su tėvu, tačiau būtina atsižvelgti į vaikų sveikatos būklę bei jų psichologinį-emocinį pasirengimą susitikimams su tėvu įkalinimo įstaigoje dalyvaujant pašaliniams asmenims. Mažametės turėtų būti tam palaipsniui rengiamos specialistų, kuriems pateikus išvadas, jog tai neprieštaraus vaikų interesams, susitikimai galėtų būti planuojami. Skyriui nėra žinoma dėl kokių aplinkybių, atsakovas nepasinaudojo galimybe bendrauti su vaikais, pvz. rašydamas jiems laiškus ar bandydamas susisiekti telefonu. Skyriaus vertinimu, atsakovas nevykdo tėvų valdžios turinį sudarančių teisių ir pareigų savo dukterų atžvilgiu, todėl D. M. tėvo valdžia apribotina neterminuotai.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas nesirūpina vaikas, išlaikymo neteikia nuo 2016 m. pradžios Mergaitės tėvo neatsimena, nieko apie jį neklausinėja. Atsakovas piktybiškai kreipiasi į įvairias įstaigas, reikalauja jas atvežti į įkalinimo įstaigą. Kai atsakovas dar nekalėjo, ieškovė buvo davusi sutikimą pasimatyti su vaikais, tačiau atsakovas susitikti nepanoro. Atsakovas savo nusikalstamus veiksmus prieš mažametę jo dukrų seserį vertina kaip lytinį švietimą, todėl ieškovė nėra garantuota, kad atsakovas nelįs prie kitų vaikų ir nesugalvos jų „lytiškai apšviesti“.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas vengia atlikti tėvo pareigas nesirūpina vaikais, todėl jo tėvo valdžia apribotina CK 3.180 straipsnio pagrindu. Atsakovas neteikia išlaikymo savo dukroms. Nors jo pajamos nėra didelės, tačiau atsakovas galėtų parodyti bent kokį norą prisidėti prie dukrų išlaikymo. Jis tik prašo, kad atvežtų į susitikimo vietą įkalinimo įstaigoje. Nepaskambino, nepaklausė, kaip jos laikosi. Gavęs ieškinį, sugebėjo paskambinti ir pagrasinti. Atsakovo požiūris nėra adekvatus į jo nusikalstamą veiką, todėl suprantamas ieškovės siekis apriboti tėvo valdžią jo dukrų atžvilgiu.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas prieš savo dukras jokios prievartos nėra panaudojęs. Atsakovas nori bendrauti su dukromis, tačiau ieškovė jų neveža į įkalinimo įstaigą. Atsakovas teigia, kad myli dukras ir nori jomis rūpintis. Mergaitės dėl mažametystės atsakovo neprisimena, bet ateityje norės su juo bendrauti. Atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, tai pagrindinis ieškovės motyvas dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje palaikė išvadą, ieškinį prašė tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – gimimo liudijimai patvirtina, kad nepilnamečių vaikų – U. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motina yra ieškovė R. S., o tėvas yra atsakovas D. M.. Ieškovė ir atsakovas taikos sutartimi, patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10976-896/2016, nustatė, kad jų dukterų U. M. ir M. M. gyvenamoji vieta yra su jų motina R. S.. Atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą savo nepilnametėms dukterims, tai yra po 125 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai. Atsakovas susidariusį 2 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą įsipareigojo išmokėti per du metus.
Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-485/2016 atsakovas D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis D. M., tenkindamas lytinę aistrą, ranka lietė nukentėjusiosios V. S. lytinius organus, kišo savo pirštus jai į makštį bei išeinamąją angą, t. y. seksualiai prievartavo V. S., pasinaudodamas jos bejėgiškumu dėl mažametystės. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis D. M. demonstravo V. S. pornografinio turinio filmą, kuriame atvirai vaizduojami apnuoginti vyro ir moters lytiniai organai bei lytinės aistros tenkinimas, tokiais savo tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti mažamečiui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, tvirkino mažametę V. S., t. y. atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Už šių nusikaltimo padarymą atsakovui D. M. paskirta laisvės atėmimo penkeriems metams bausmė. Minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-449-148/2016).
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.
Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl lytinio nusikaltimo prieš mažametę savo dukterų seserį. Atsakovas dukrų nėra matęs nuo jo sulaikymo 2015 m. gegužės 26 d. Atsakovo dukros M. M. tuomet buvo 2,5 metų amžiaus, o U. M. – pusės metų amžiaus. Taigi U. M. atsakovo neatsimena. Ieškovės teigimu, M. M. galbūt galėtų atsiminti atsakovą, tačiau niekada apie jį neklausia. Iš šių aplinkybių spręstina, kad tėvo ir mergaičių emociniai ryšiai nesusiformavę. Atsakovas neprisideda prie dukrų ugdymo, neteikia joms išlaikymo. Atsakovas teigia, kad šiuo metu neturi galimybės išlaikyti dukrų, tačiau iš byloje esančios pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. balandžio ieškovas vidutiniškai gaudavo 109,24 Eur per mėnesį. Sutiktina, kad tai labai minimalios pajamos, tačiau atsakovas galėjo skirti bent dalį lėšų savo dukroms (pvz. pasveikinti gimtadienio proga). Atsakovas su vaikais susisiekti nebandė, telefonu neskambino, laiškų nerašė. Teismas sutinka su Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad atsakovo D. M. skyriui pateiktas prašymas organizuoti jo susitikimus su mažamečiais vaikais, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams įkalinimo įstaigoje, vertintinas kaip savo, bet ne vaikų poreikių tenkinimas. Atsakovas neatsižvelgia į savo vaikų emocinę bei sveikatos būklę, galimą tėvo ir vaikų emocinio ryšio silpnumą ar nebuvimą. Neatmetama ir ieškovės R. S. posėdžio metu išreikšta nuomonė, kad atsakovas savo dukrų atžvilgiu taip pat gali pavartoti seksualinę bei psichologinę prievartą, jei jam nebus apribota tėvo valdžia jo dukrų atžvilgiu.
Teismas atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas nevykdo tėvo valdžios turinį sudarančių teisių ir pareigų savo dukterų atžvilgiu, toks jo elgesys yra sąmoningas ir valingas apsisprendimas, kuris negali būti pateisinamas jokiais objektyviais, nuo atsakovo valios nepriklausančiais veiksniais. Esant tokioms aplinkybėms reikalavimas neterminuotai apriboti tėvo valdžią yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).
Neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką pats (CK 3.181 straipsnis). Išaiškintina atsakovui, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei ir atsakovui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 402, 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Neterminuotai apriboti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į jo dukteris U. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.