Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-715-425/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
2S-715-425/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13036-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Pareiškėjas
D. S.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-715-425/2019

Teisėjas Mindaugas Plučas Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13036-2019-5.

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.26.; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 7 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-21304-615/2019 pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019-08-02 buvo gautas antstolės R. Gražienės 2019-08-01 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo D. S. skundą dėl vykdomosios bylos nutraukimo išieškotojui akcinei bendrovei (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ nesumokėjus antstolei būtinų vykdymo išlaidų ir papildomų vykdymo išlaidų. Pareiškėjas nurodė, kad, jo nuomone, AB „Šiaulių bankas“ klastoja dokumentus, sukčiauja, taip pat prašė atnaujinti terminą, jei jis būtų praleistas, prijungti rašytinius įrodymus prie vykdomosios bylos, išreikalauti papildomus dokumentus, sumažinti skolos dydį bei skirti išieškotojui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

2. Antstolė 2019-08-01 patvarkyme nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 ir 512 straipsniais, skolininkas praleido terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti bei nenurodė jokių pagrindų, kuriais vadovaujantis antstolė galėtų atnaujinti terminą. Be to, pagal išieškotojo pateiktą 2019-07-30 informaciją, D. S. skola AB „Šiaulių bankas“ sudaro 42923,17 Eur, todėl nėra pagrindo nutraukti bylą pasibaigus prievolei, juo labiau kad ir pats skolininkas yra nenuoseklus ir teigia, jog skolos likutis yra daugiau nei 17 tūkstančių eurų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019-08-09 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. S. 2019-07-24 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Rima Gražienė.

Šalies argumentai

4. Teismas sprendė, kad iš pareiškėjo 2019-07-24 skundo turinio matyti, kad jis faktiškai neskundžia jokio konkretaus antstolės veiksmo, o tik pateikia savarankiškus prašymus vykdymo procese – prašo prijungti rašytinius įrodymus, sumažinti skolos dydį, nutraukti vykdomąją bylą, skirti išieškotojui baudą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Šiuo atveju antstolė 2019-08-01 patvarkymu pareiškėjo prašymą traktavo, kaip skundą dėl antstolio veiksmų, nors tam, teismo vertinimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad ne kiekvienas vykdymo proceso dalyvių pateiktas prašymas gali būti traktuojamas, kaip skundas dėl antstolio veiksmų.

6. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas savo pareiškimu, nors ir įvardintu, kaip skundas, jokio antstolės veiksmo ar neveikimo neskundė, o tik teikė prašymus vykdymo procese. Tai, kad skolininko prašymas įvardintas, kaip skundas, dokumento turinio ir prašymo esmės nekeičia (CPK 115 straipsnio 4 dalis). CPK normos, reglamentuojančios vykdymo veiksmų atlikimą vykdomojoje byloje, nenumato būtinybės, antstoliui atmetus prašymą vykdomajame procese, vykdomąją bylą perduoti teismui. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad antstolė be teisinio pagrindo vykdomąją bylą kartu su patvarkymu perdavė teismui. Tik tuo atveju, jei pareiškėjas skųstų antstolės 2019 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą ir antstolė skundo netenkintų, skundas galėtų būti perduotas teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka, prijungti pateikiamus priedus prie bylos, nes jų pateikimo galimybė ir būtinybė atsirado vėliau, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019-08-09 nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą byloje – grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo iš esmės nagrinėti 2019-07-24 pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

8. Nurodo, kad, remiantis konstituciniu teisminės gynybos principu, dėl jo teises pažeidžiančių veiksmų ar neveikimo turi būti suteikta teisė kreiptis į teismą, nepriklausomai nuo tok, kokia forma yra padarytas jo teisių pažeidimas. Nurodo, kad įvertinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų atžvilgiu ji yra neteisėta ir nepagrįsta bei naikintina.

9. Be to, pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nenurodė, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjas turi kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą.

10. Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kad antstolė nepagrįstai perdavė pareiškėjo skundą teismui, juo labiau kad, sistemiškai aiškinant CPK nuostatas, antstolė teisingai kvalifikavo 2019-07-24 teisinius santykius ir pagrįstai pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o ypatingosios teisenos instituto nuostatos, taikytinos šioje byloje, lemia ir aktyvesnį teismo vaidmenį bei viešojo intereso gynimą.

Atsiliepimas

11. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolės R. Gražienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolės persiųstas skolininko D. S. skundas negali būti nagrinėjamas, kadangi iš esmės skolininkas pareikštu skundu jokio antstolės veiksmo ar neveikimo neskundė ir dėl to nėra pagrindo taikyti CPK 510 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi.

14. Pažymėtina, kad veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais inter alia grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teismo tvarka institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais. Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai, išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme.

15. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio veiklos buveinė. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

16. Nagrinėjamu atveju skolininkas D. S. antstolei R. Gražienei pateikė skundą, kuriame išdėstė eilę reikalavimų – nutraukti vykdomąją bylą, atnaujinti terminą, jei jis būtų praleistas, prijungti rašytinius įrodymus prie vykdomosios bylos, išreikalauti papildomus dokumentus, sumažinti skolos dydį bei skirti išieškotojui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tačiau iš skolininko 2019-07-24 skundo turinio nėra galima nustatyti konkrečių antstolio procesinių veiksmų ar priimtų patvarkymų (CPK 510, 512 straipsniai), dėl ko yra pagrindas vertinti, kad 2019-07-24 skolininko pateiktas procesinis dokumentas, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, labiau atitinka prašymo, bet ne skundo turiniui keliamus reikalavimus, t.y. formuluojami konkretūs prašymai dėl antstolės veiksmų atlikimo vykdomojoje byloje.

17. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog antstolės patvarkyme išdėstytos aplinkybės dėl termino skundui paduoti praleidimo ir svarbių priežasčių jo atnaujinimui nebuvimo nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog antstolės 2019-08-01 patvarkymas yra priimtas išnagrinėjus skolininko skundą dėl CPK 510 numatytų pagrindų, juo labiau, kad pati antstolė nenurodė jokio savo procesinio veiksmo ar jo neatlikimo, nuo kurio skaičiuoja nurodomus terminus skundui pateikti.

18. Taigi skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolė neturėjo pagrindo 2019-08-01 patvarkymo persiųsti pirmosios instancijos teismui, tačiau turėjo pagrindą aiškiai nurodyti antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką, kuria vadovaudamasis ir nesutikdamas su 2019-08-01 patvarkymu, pareiškėjas turėtų teisę pateikti skundą tiesiogiai antstolei ir tik tuo atveju, jeigu antstolis būtų neišnagrinėjęs skundo per nustatytą terminą ir skundo su vykdomąja byla neperdavęs teismui, pareiškėjas dėl antstolio neveikimo galėtų kreiptis tiesiogiai į apylinkės teismą.

19. Įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl neva nepagrįstų pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytų motyvų bei kartu pažymi, jog tokia situacija, priešingai nei tvirtina apeliantas, nerodo jo teisės į teisminę gynybą pažeidimų ar ribojimo, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nurodė, kokios aplinkybės sudaro pagrindą antstolės 2019-08-01 patvarkymo apskundimui.

20. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007); konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002); teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas.

21. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

22. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

23. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

24. Pateiktame atskirajame skunde pareiškėjas prašo prijungti naujus įrodymus – duomens, susijusius su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamu pareiškėjo pateiktu atskiruoju skundu bei Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktu prašymu dėl duomenų ir informacijos pateikimo. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs prašomų prijungti dokumentų turinį, apelianto paaiškinimus bei tai, kad nagrinėjamu atveju iš esmės yra sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl CPK 510 straipsnio nuostatų egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo išvadai, jog naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau ar kad šie dokumentai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Be to, prašomi prijungti procesiniai dokumentai teismui yra prieinami CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu, t.y. teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Dėl šių priežasčių pateiktus dokumentus, kurie teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.

25. Pateiktame atskirajame skunde pareiškėjas prašo jo skundą nagrinėti skubos tvarka. Tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi CPK nėra įtvirtina galimybė atskirąjį skundą nagrinėti kitokia, nei CPK 336 straipsnyje numatyta tvarka, kuria, atsižvelgiant į CPK 513 straipsnio nuostatas, vadovaujantis šiuo atveju yra nagrinėjamas D. S. pateiktas atskirasis skundas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas