Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Plastinės chirurgijos centras“, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Patirtą žalą ieškovas kildina iš 1999 metais, 2000 metais ir 2002 metais atliktų plastinių operacijų, koreguojant nosies pavidalą, kai iš visiškai sveikos nosies buvo išimta kremzlinė pertvara ir įdėtas implantas. Ieškovas teigė, kad, nors jo veide iki plastinių operacijų atlikimo nebuvo jokios traumos ar nelaimingo atsitikimo sukeltų defektų, tačiau vedamas smalsumo ir neapibrėžtų vidinių psichinių veiksnių, jis nusprendė pasinaudoti atsakovo teikiamomis paslaugomis ir atlikti nosies korekcijos operacijas. Ieškinyje nurodė, kad dėl operacijas atlikusio chirurgo darbo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija neturi jokių priekaištų, tačiau atsakovas pažeidė jo teises, suteikdamas medicinines paslaugas, iš esmės nežinant tikrojo paciento pasirinkimo. Po kiekvienos operacijos ieškovas ėmė vis labiau nebepasitikėti savo jėgomis, paūmėjo jo psichinė liga, atsirado nepagrįsta baimė išeiti į gatvę, bendrauti su žmonėmis. Ieškovas įsitikinęs, kad dėl atliktų plastinių operacijų jo veidas įgavo atstumiančiai nenatūralią išvaizdą ir dėl to bendraamžiai nebenorės su juo bendrauti, jis niekuomet nesusiras darbo ir nesukurs šeimos. Dėl patirtų išgyvenimų ieškovas mano, kad patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Turtinę žalą ieškovas prilygina nebūtinų atlikti padarytų trijų plastinių operacijų kainai, reabilitacijos laikotarpio kainai, negautų darbo pajamų, bei kelionių į plastinės chirurgijos centrą patirtoms išlaidoms.

Ieškovui ir jo atstovui neatvykus į 2012 m. gegužės 29 d. parengiamąjį teismo posėdį, atsakovo prašymu, Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalies pagrindu, pritaikęs sutrumpintą trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą, ieškinį atmetė. Nors ieškovo atstovas buvo pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitoje byloje, tačiau pirmos instancijos teismas nurodytą priežastį nepripažino svarbia (CPK 246 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovo atstovas, gavęs savo atstovaujamojo sutikimą, 2012 m. gegužės 17 d. pateikė teismui prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį dėl sutampančios darbotvarkės. Papildomų savo užimtumą patvirtinančių įrodymų nepridėjo, kadangi teismas šiuos duomenis gali patikrinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Dėl nurodytos priežasties ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad pirmos instancijos teismas atidės bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje.Advokato V. Ž. kontoroje dirba du asmenys - advokatas V. Ž. ir jo padėjėjas S. G.. Šioje kontoroje advokato padėjėjas S. G. neturi jokių sau pavaldžių asmenų ir advokato V. Ž. pavedimu nuo 2011 m. gruodžio 29 d. visais klausimais, susijusiais su pažeistomis teisėmis dėl atliktų plastinių operacijų R. T., visa apimtimi atstovauja S. G.. Advokato padėjėjas negalėjo pažeisti subordinacijos reikalavimų ir neturėjo teisės savo praktikos vadovui duoti nurodymus ir skirti advokatą V. Ž. pavaduojančiu R. T. atstovu 2012 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apygardos teisme paskirtame parengiamajame teismo posėdyje.Pirmos instancijos teismas ignoravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje numatytą teisę ieškovui ginti savo teises teisme, ir nors Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu už akių byla buvo išnagrinėta greitai, operatyviai ir koncentruotai, tačiau teismas neišsprendė pačios pažeistos teisės klausimo. Ieškinio senatis nėra praleista ir jokių teisinių veiksmų, dėl ieškinio senaties atnaujinimo, atlikti nereikia. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai planuojant dar vieną nosies plastinę operaciją, šį kartą panaikinti nosies implantą ir atgauti priešoperacinį nosies būvį, konsultacijų medicinos įstaigose metu, jam buvo paaiškinta, kad tokia operacija nebegalima. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas pasijuto apgaule įtrauktas į geresnio nosies pavidalo paieškas ir eilę metų plastikos chirurgo įtakotas galvoti bei elgtis prieš savo valią. Tai supratęs R. T. iš karto kreipėsi teisinės pagalbos, todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo atstovavimo sutarties sudarymo dienos.Nors ieškovui plastinės nosies operacijos buvo atliktos kokybiškai, jis, turėdamas psichikos sutrikimų, buvo paveiktas plastikos chirurgų įtaigos ir eilę metų darėsi visiškai nebūtinas nosies plastines operacijas bei klaidingai tikėjo jų būtinumu. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nustatyta, kad į 2012 m. gegužės 29 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvykus ieškovui ir jo atstovui, esant atsakovo prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.). Atlikęs formalų įrodymų įvertinimą, teismas nustatė, kad ieškovas, praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmetė.

Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos, turi teisę jį priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas tokį sprendimą panaikina ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) įtvirtintų aplinkybių – kad 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui 2) kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turėjo vertinti ar ištyrus apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus, būtų pagrindas išvadoms, kad teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas.

Pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas įrodinėjo, kad jo atstovas 2012 m. gegužės 29 d. parengiamajame teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl sutampančio darbo grafiko Kauno miesto apylinkės teisme ir apie tai teismą informavo raštu, taip pat su atskiruoju skundu pateikė tai patvirtinančius įrodymus (2011 m. gruodžio 29 d. atstovavimo sutartį tarp advokato padėjėjo S. G. ir G. M. bei Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos G.Jakštienės 2012 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą apie tai, jog ieškovo atstovas 2012 m. gegužės 29 d., 13.10 valandą dalyvavo teismo posėdyje ieškovo G. M. civilinėje byloje, kurio data buvo suderinta 2012 m. balandžio 19 d. parengiamajame posėdyje). Ieškovas teigė, kad apie 2012 m. gegužės 29 d. parengiamąjį posėdį šioje byloje jo atstovui buvo pranešta 2012 m. gegužės 17 d., t.y. iki teismo posėdžio likus dvylikai dienų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį, į tai, kad paskirtas pirmas parengiamasis posėdis, dvylika dienų yra pakankamas laiko tarpas sąžiningai proceso šaliai pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, o advokato padėjėjui S. G. negalint atstovauti ieškovo interesus, jis turėjo galimybę susirasti kitą atstovą. Be to, būdamas rūpestinga ir sąžininga proceso šalis, R. T. galėjo pats dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, tačiau to nepadarė ir jokių savo nedalyvavimą pateisinančių priežasčių nenurodė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas ir jo atstovas į parengiamąjį posėdį neatvyko be jokių svarbių priežasčių, kas yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas priimti teismo sprendimą už akių (CPK 230 str. 2 d., 285 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų, nustatydamas, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, taip pat nenurodė naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo reikalavimams pareikšti ieškovas praleido trejų metų senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino eigos pradžią įstatymas sieja su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą jis sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676, bylos Nr. 3K-3-447/2008).

Ginčo, kad ieškovas neturėjo pretenzijų atsakovui dėl atliktų plastinių operacijų kokybės nėra. Tai, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos UAB „Plastinės chirurgijos centras“ ieškovui buvo atliktos tinkamai bei kokybiškai, patvirtino ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2011 m. sausio 20 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl R. T. pareiškimo (b. l. 11-12), tačiau ieškovas savo patirtą turtinę ir neturtinę (operacijų sukeltas dvasios kančias, baimę išeiti į gatvę, bendrauti su žmonėmis, įsitikinimą, kad jo išvaizda yra atstumiančiai nenatūrali dėl ko bendraamžiai nenorės su juo bendrauti, jis nesusiras darbo ir nesukurs šeimos) žalą kildina iš atsakovo veiksmų, pasinaudojant jo (ieškovo) negalia ir įtakojant jį darytis eilę plastinių operacijų taip pat apribojant jo galimybę rinktis darytis nosies korekcijos operacijas ar ne.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipdamasis tik 2012 m. balandžio 2 d., praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi ieškinio senaties termino eigos pradžia reikalavimui priteisti turtinę ir neturtinę žalą skaičiuotina nuo paskutiniosios UAB „Plastinės chirurgijos centre“ jam atliktos plastinės operacijos - 2002 metais. Ieškovas teigė, kad jis po kiekvienos 1999-2002 metais atliktos nosies koregavimo operacijos psichologiškai nebepriimdavo savo išvaizdos ir jautė dėl to begalinį diskomfortą, atsirado nepilnavertiškumo jausmas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jau tuo metu jis turėjo suvokti savo teisių pažeidimą ir nuspręsti dėl kitų nosies korekcijos operacijų tikslingumo. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais ieškovo argumentus, kad dėl savo psichinės negalios jis tik 2011 m. suvokė savo teisių pažeidimą. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad R. T. yra neveiksnus, nuo 2002 m. lapkričio 12 d. jis yra gydomas Klaipėdos psichikos sveikatos centre (b. l. 145), vartoja vaistus, tačiau byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad ieškovas nesuvokia savo veiksmų esmės, negali įgyti civilinių teisių ir pareigų (CK 2.5). Faktą, kad jis supranta savo priimtų sprendimų pasekmes, patvirtina ir tai, kad jis kreipėsi teisinės gynybos, sudarydamas su advokatu atstovavimo sutartį, inicijavo tavo teisių gynimo procesą teisme, siekdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai, delsė ginti savo teises laiku, priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą nenurodė, todėl jo tariamai pažeista teisė ar teisėtas interesas neginamas (CK 1.131 str. 1 d,; CPK 5 str. 1 d. 7 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių dėl kurių šioje byloje negalėtų būti priimtas teismo sprendimas už akių, su atskiruoju skundu ieškovas nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujinamas ir neprašė šio termino atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti nurodytus ieškinio reikalavimus (CK 1.125 str. 8 d., 1.131 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo kas išdėstyta, sprendžia, kad dėl atskirojo skundo argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.