Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovo G. M. atstovui Sauliui Gabniui, atsakovei G. M., jos atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, trečiajam asmeniui R. M., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei dėl išlaikymo dukrai nutraukimo ir patirtų nuostolių atlyginimo, bei atsakovės G. M. priešieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys atmestinas.

Nustatyta, jog ieškovas yra atsakovės tėvas, kuriam 2009 09 16 Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu (b.l.7), priteistas išlaikymas dukters G. M. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 (tris šimtus) litų iki jai sueis 24 metai. Byloje esanti pažyma (b.l.8) patvirtina, jog ieškovas tokį išlaikymą teikė. Byloje pateikta VU Kauno humanitarinio fakulteto 2012 01 04 dienos pažyma (b.l. 9, 10), patvirtina, jog atsakovė yra studentė, priimta į valstybės finansuojamą vietą. Pažymoje pažymėta, jog atsakovė nuo 2011 01 24 dienos jos pačios prašymu buvo susitabdžiusi studijas. Byloje pateikta Kauno rajono savivaldybės administracijos Akademijos seniūnijos pažyma (b.l.22) patvirtina, jog tretysis asmuo, t.y. atsakovės mama R. M. yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Byloje pateikta 2012 02 22 dienos pažyma apie studijas (b.l.24) patvirtina, jog atsakovė akademinių įsiskolinimų neturi. Byloje atsakovė pateikė savo paskaitų tvarkaraštį 2011/2012 metų pavasario sesijos (b.l.25). Byloje pateikta atsakovės mamos gaunamų pajamų pažyma (b.l.26,27). Byloje pateiktos pažymos apie ieškovo darbovietę ir gaunamas pajamas (b.l.41-44). Byloje pateikta ištuokos liudijimas tarp ieškovo ir trečiojo asmens, kuris patvirtina, jog atsakovės tėvų santuoka nutraukta 2003 12 06 (b.l.69). Byloje pateikta santuokos liudijimas (b.l.70), patvirtinantis, jog ieškovas 2008 05 21 sudarė naują santuoką. Byloje pateiktos pažymos apie ieškovo gaunamas pajams (b.l.72-74), ieškovo ir jo žmonos turtą (b.l.75-78). Byloje esanti 2012 04 24 dienos pažyma (b.l.79), patvirtina, apie ieškovo atliktus priteisto išlaikymo pavedimus atsakovei pagal priimtą 2009 09 16 dienos teismo įsakymą. Ieškovas byloje pateikė 2011 10 25 dienos nelaimingo atsitikimo darbe aktą (b.l.80-83) , bei jo sveikatos būklę ir išlaidas vaistams bei sveikatos procedūroms(b.l.84-94).

LR Konstitucinis Teismas 2007 06 07 nutarime dėl LR CK 3.194 str. 3 d. atitikties LR Konstitucijai pažymėjo kad ši teisės norma prieštarauja LR Konstitucijos 109 str.1 d., konstituciniam valstybės principui. Konstitucinis teismas nurodė, jog aiškinat Konstitucijos 38 str. 6 d. nuostatas, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reguliuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tampa pilnamečiai. Kartu teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią paramą galima pagrįsti. Tačiau CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, nes visiškai skirtingi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Išlaikymas pilnamečiams vaikams negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pilnametystės sulaukusiu laikomas asmuo, kuriam yra suėję 18 metų ir kuris turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilinės teises ir sukurti civilines pareigas. Tačiau pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 str. 1 d.). Dėl to sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiui vaikui būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės CK 3.194 str. 3 d. taikymo sąlygos yra :

Paramos pilnamečiui vaikui būtinumas ir pačio vaiko pažangus ir sąžiningas mokymasisTėvų galimybės teikti paramą.

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia įvertinęs surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas. Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė savo vardu neturi jokio registruotino turto, niekur nedirba, mokosi universiteto antrame kurse dieninėje programoje. Iš universiteto pažymos matyti, kad atsakovė yra minėto universiteto studento, studijuoja valstybės finansuojamose studijose, įsiskolinimų neturi, kaip nurodė atsakovė jos egzaminų vidurkis geras. Tačiau įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, negalima nepaisyti tėvų galimybių. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Atsakovė yra universiteto dieninės formos valstybės finansuojamos vietos studentė, todėl suprantama, kad būdama studentu visas jėgas ir laiką skiria geriems mokslo rezultatams pasiekti, tikslu išsilaikyti nemokamojoje studijų vietoje, todėl neturi galimybių susirasti nuolatinį pilnos darbo dienos darbą ir taip užsidirbti sau pragyvenimui. Šias aplinkybes byloje patvirtina atsakovės pateiktas paskaitų tvarkaraštis. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovė yra rūpestinga vykdydama savo pareigą mokytis, todėl turi teisę į išlaikymą. Ji, besimokydama universitete, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, studijų lankymui. Atsakovei, besimokančiai universitete, neabejotinai reikalingos lėšos mokymosi priemonių įsigijimui bei maistui ir aprangai, neabejotinai reikalingas kompiuteris, internetas rašant darbus ir kitaip ruošiantis mokslams. Užtikrinant atsakės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant aukštojoje mokykloje jam būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės. Nors ieškovas savo vardu neturi jokio registruotino turto, tačiau jo gaunamų pajamų dydį bylos nagrinėjimo dienai patvirtina pateiktos pažymos, iš kurių matyti, jog ieškovo pajamos yra pakankamos, kad galėtų mokėti išlaikymą dukrai pagal 2009 09 16 dienos Kauno miesto apylinkės teismo įsakymą. Pažymėtina tai, jog atsakovės mama gauna tik pensiją , su ja gyvena ieškovo ir jos dukra , tretysis asmuo nuomojasi butą , kurį reikia išlaikyti, mokėti mokesčius, pirkti kurą.

Ieškovas yra darbingo amžiaus žmogus. Nors ieškovas pateikė teismui duomenis apie nelaimingą atsitikimą darbe, tačiau nėra byloje pateikta įrodymų, jog ieškovas yra nedarbingas, jo pajamos bylos nagrinėjimo dienai per mėnesį sudaro nuo3000 iki 4000 litų. Teismui nėra žinoma ar jis turi kitų išlaikytinių. Teismas laiko, jog ieškovas turi visas galimybes teikti paramą bestudijuojančiai savo dukrai. Pažymėtina tai, jog atsakovės mama , byloje tretysis asmuo, būdama pati bedarbė, gaunanti mažas išmokas , vykdo pareigas savo dukrai - užtikrina pilnavertę mitybą, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą ir sveikatą. Realizuodama šią vaiko teisę tretysis asmuo gyvena bute, kurio išlaikymui moka mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, pasirūpina kad bute būtų tinkamos sąlygos dukrai mokytis.Tačiau jau buvo minėta, vaikui tapus pilnamečiu taikytinas ne išlaikymo, o paramos vaikui institutas. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog atsakovei tokia parama besąlygiškai reikalinga , todėl atmestinas ieškovo ieškinio reikalvimas dėl išlaikymo teikimo nutraukimo atsakovei G. M. kaip neįrodytas ir nepagrįstas – LR CPK 176 str., 177 str., 178 str., 183 str., 185 str.

Ieškovas ieškinio reikalavimu prašo priteisti iš atsakovės , kaip pareigą pažeidusios priešpriešinės prievolės šalies ieškovo patirtus nuostolius, sumokėtą išlaikymą laikotarpyje nuo 2011 01 24 iki 2012 02 04 dienos, kas sudaro 3410 litų. Kaip matyti iš byloje esančio 2009 09 16 dienos Kauno miesto apylinkės teismo įsakymo, ieškovui pareiga teikti paramą savo pilnametei dukrai atsirado teismo procesinio sprendimu pagrindu, kuris priimtas remiantis įstatymu. Atmestinas ieškovo argumentas, jos atsakovė laikytina prievolės šalimi ir pažeidusią prievolę. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuos teismas ištyrė teismo posėdžio metu, atsakovė net ir esant sunkiai materialinei padėčiai stengiasi mokytis, siekia išlikti valstybės finansuojamoje vietoje. Atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu neginčijamai patvirtina, jog esant sunkiai jos ir mamos finansinei padėčiai, ji išvyko dirbti į Italiją, tam kad galėtų padengti susidariusias skolas už nuomojamą butą. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais, ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog atsakovė į užsienį buvo išvykusi kitais tikslais. Protingumo, teisingumoo ir sąžiningumo principai, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė į užsienį išvyko uždirbti pinigų, jos studijos buvo tik sustabdytos, atsakovė nebuvo išbraukta iš studentų sąrašų dėl blogo mokymosi ar kitų neigiamų veiksnių, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išmokėto išlaikymo grąžinimo nuo 2011 01 24 iki 2012 02 04 , kas sudaro 3410 litų atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagįstas - LR CPK 176 str., 177 str., 178 str., 183 str., 185 str.

Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo padidinti išlaikymo dydį nuo 300 litų iki 700 litų per mėnesį. Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita. Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsakovė, kaip pagrindinį motyvą, nurodo jos poreikių išaugimą, papildomas išlaidas sveikatos priežiūrai bei pablogėjusią mamos turtinę padėtį. Šiems argumentams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, nuo priimto teismo įsakymo praėjo apie trys metai, atsakovės turtinė padėtis nėra pakitusi, ji ir toliau mokosi dieniniame skyriuje , valstybės finansuojamoje vietoje. Byloje vertinant tėvų turtinę padėtį ji turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui . Iš aukščiau pateiktų ir teismo ištirtų įrodymų , teismas daro išvadą, jog byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog po 2009 09 16 dienos priimto Kauno miesto apylinkės teismo įsakymo , atsakovės tėvų turtinė padėtis yra ženkliai pakitusi, kas sudarytų pagrindą padidinti atsakovei išlaikymą. Byloje atsakovei neįrodžius, jog atsakovės poreikiai po priimto 2009 09 16 dienos Kauno miesto apylinkės teismo įsakymo dėl išlaikymo priteisimo dėl objektyvių priežasčių yra smarkiai pakitę, atsakovė yra patyrusi papildomas išlaidas bei nesant byloje duomenų apie ženkliai pakitusią tėvų turtinę padėtį, atsakovės priešieškinys atmestinas , kaip nepagrįstas ir neįrodytas – LR CPK 176 str., 177 str., 178 str., 183 str., 185 str.

Ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalims jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos – LR CPK 98 str.

Ieškinį ir priešieškinį atmetus iš ieškovo ir atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 29,28 litai, lygiomis dalimis (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 259, 260, 263-270 str.

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 29,28 Lt ( dvidešimt devynis litus 28 cnt.) pašto išlaidų, iš kiekvieno po 14,64 lt. (keturiolika litų 64 cnt.) valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.