- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- T-1073-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-62172-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Nuteistasis
- R. Ž.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 59-181 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Ž. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 9 metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo priteista nukentėjusiesiems – 56 000 Eur; Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 1 965,24 Eur, Valstybės naudai už nukentėjusiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 682,18 Eur. Laikinai apribotos nuosavybės teisės R. Ž. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.
Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 10 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 10 d., ½ bausmės atliks – 2020 m. gegužės 10 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugpjūčio 22 d. – 5 metai 2 mėnesiai ir 19 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 59-181 (toliau – Nutarimas), remdamasi Komisijos posėdžio 2019 m. rugpjūčio 22 d. protokolu Nr. 58-38, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nuteistajam sutinkant su intensyvia priežiūra. Nutarime nurodė, kad nuteitasis svarstomas pirmą kartą, anksčiau teistas du kartus, amžius pirmojo teistumo metu 20 metų. Paskutinė padaryta nusikalstama veika yra sunkesnė už dvi ankstesnes, nėra nusikaltimų modelio. Nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas – sąlygų nepažeidė. Atsižvelgiant į nuteistojo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 33 balus, nepažeistas taikyto lygtinio paleidimo sąlygas, pripažįstamą kaltę, gyvenimo stilių ir draugus – atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti: praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, tačiau šiuo metu aiškūs permainų įrodymai, atsisakė ankstesnių vadinamų „draugų“, kurie turėjo įtakos jo nusikalstamai veiklai, pakeitė gyvenimo būdą, narkotinių medžiagų vartojimo patirties neturėjimą, emocinę gerovę – nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime svarbūs yra kiti žmonės, geba adaptuoti savo bendravimą prie įvairių socialinių situacijų, mąstymą ir elgesį – socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas stengiasi išlaikyti taktą ir savitvardą, geriau atpažįsta ir analizuoja savo gyvenime kylančias problemas, turi realius ir įgyvendinamus ateities ilgalaikius planus, socialines situacijas vertina teisingai ir skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų; atrodo dėmesingas artimiesiems, nuostatas – neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų, pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos ir jis supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų; jis supranta ir gerbia įstatymo normas, bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį skatintas 6 kartus, dalyvavimą elgesio korekcijos ir socialinės reabilitacijos programose, Pusiaukelės namų organizuojamuose renginiuose, atliekamus aplinkotvarkos darbus, turimą nepilnametį sūnų (11 metų), įgytą suvirintojo elektra kvalifikaciją, turimą darbo patirtį ir darbo vietą (pagalbinis statybos darbuotojas), turimus socialinius ryšius, nuolatinę gyvenamąją vietą bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad R. Ž. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroras A. Vainauskas skundu prašo atsisakyti patvirtinti Komisijos Nutarimą taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, Komisijos Nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau jame nebuvo tinkamai įvertinti visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniai. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privaloma vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei socialinius ryšius, tačiau būtina įvertinti nuteistojo asmenybės bruožus, jo elgesį prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, kitas svarbias aplinkybes bei atsižvelgti į bausmės paskirtį. Tik įvertinus minėtas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Iš Komisijos pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. Ž. anksčiau teistas du kartus. Nuteistajam nepavyksta laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų, kas savaime įrodo didesnį jo pavojingumą bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis R. Ž. įvykdė labai sunkų nusikaltimą ir už jį paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 5 metai 2 mėnesiai ir 19 dienų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis R. Ž. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, o būtent: nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai manyti, jog ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Kitaip tariant, nepakanka nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Prokuroro manymu, lygtinai paleidus nuteistąjį R. Ž. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama R. Ž. charakteristika, patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, nėra baustas, skatintas. Šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio neatstatomas pasekmes – žmogaus gyvybės atėmimą, padarymą, todėl taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas – kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Būtina įvertinti ir tai, kad Komisija nebuvo vieningos nuomonės, net trys nariai buvo „prieš“ lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam R. Ž., pateikė atskirąsias motyvuotas nuomones, kad neatlikta didelė bausmės dalis; minimaliai dengiami nemaži finansiniai įsipareigojimai; paskutinė nusikalstama veika yra sunkesnė už ankstesnes, nuteistasis lengvai pasiduodavo kitų įtakai, anksčiau teistas du kartus.
Motyvuojamoji dalis
Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali pateikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas. Nuteistasis R. Ž. svarstomas pirmą kartą. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti R. Ž. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas, atsižvelgė į tai, jog R. Ž. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje – ½ dalį bausmės nuteistasis atliks 2020 m. gegužės 10 d., o 2019 m. rugsėjo 10 d. yra atlikęs 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir iki ½ bausmės atlikimo yra likę 8 mėnesiai, t. y. nuteistasis yra atlikęs laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią, kaip būtiną sąlygą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra nustatęs įstatymų leidėjas, todėl laikytina, kad nuteistasis atliko pakankamą bausmės dalį, kad nebūtų pažeisti bausmės teisingumo ir jos įgyvendinimo principai. Šio svarstymo metu Komisija nebuvo vieninga, trys Komisijos nariai buvo „prieš“, siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos nuteistajam atsižvelgus į nemažą neatliktos bausmės dalį, minimaliai dengiamus nemažus finansinius įsipareigojimus, ankstesnių teistumų skaičių, į tai, kad paskutinė nusikalstama veika yra sunkesnė už dvi ankstesnes, anksčiau lengvai pasiduodavo kitų įtakai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis R. Ž. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir intensyvaus nuteistojo parengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos planus – dalyvavo elgesio korekcijos ir socialinėse programose tiek pataisos namuose, tiek ir Pusiaukelės namuose, baigė psichoedukacinę programą, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimų problemų turintiems asmenims, lankė AA užsiėmimus, kuriuos nustojo lankyti dėl darbo, tęstinai dalyvauja užsiėmimuose, skirtuose žalingiems įpročiams įveikti, atliko aplinkotvarkos darbus, dirba, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja ir šiuo metu yra žema – 33 balai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro – 20 balų, dinaminiai veiksniai sudaro – 13 balų (2017-05-11 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė – 47 balai (statiniai – 20, dinaminiai – 27), 2019-02-12 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė – 43 balai (statiniai – 20, dinaminiai – 23 balai)), t. y. bausmės atlikimo metu sumažėjo 14 balų. Kaip yra pažymėjęs Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartyje Nr. 1S-265-654/2017, žemas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kartu su kitomis lygtinio paleidimo sąlygomis, yra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Galimybė sumažinti šią riziką keliais balais neturėtų tapti išskirtinai lemiamu veiksniu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, o turėtų būti vertinama visumoje su kitomis aplinkybėmis. Įstatymas nereikalauja, kad nusikalstamo elgesio rizika būtų lygi nuliui.
Taip pat nustatyta, kad nuteistojo R. Ž. amžius pirmojo teistumo metu 20 metų. Anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumai išnykę, nėra nusikaltimų modelio. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, jam vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas – sąlygų nepažeidė, tačiau praėjus 6 metams padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo metu atlieka bausmę už smurtinį nusikaltimą – sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Šį nusikaltimą padarė išnykus teistumui, kaltės forma – netiesioginė tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl nusikaltimo savo kaltę pripažino ir gailėjosi, savo noru iš dalies atlygino žalą vienai iš nukentėjusiųjų. Bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas 6 kartus. Nuo 2018 m. sausio 31 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2019 m. kovo 29 d. jam suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos ir be palydos, nuo 2019 m. balandžio 3 d. perkeltas į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, nuo 2019 m. gegužės 10 d. kiekvieną savaitę suteikiama trumpalaikė dviejų parų išvyka į namus, nefiksuota pažeidimų. Bausmės atlikimo metu nefiksuota narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimo faktų. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Patikrinus gyvenamąją vietą nustatyta, jog intensyvi priežiūra nuteistojo gyvenamojoje vietoje yra galima. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, įgijęs finansų konsultanto kompetencijų kvalifikaciją, turi apie 10 metų darbo stažą laisvėje. Bausmės atlikimo metu dirbo – Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tvarkiniu, Vilniaus pataisos namuose mokėsi ir įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją, dirbo paslaugų baro darbininku, autošaltkalviu, iki šiol dirba pagalbiniu statybos darbuotoju, kas rodo didelę nuteistojo motyvaciją darbui ir gebėjimą susirasti darbą laivėje. R. Ž. turi didelius finansinius įsipareigojimus, kuriuos pripažįsta ir nori sumokėti, dengia pagal galimybes iš darbo užmokesčio bei padedant šeimos nariams (seseriai). Atkreiptinas dėmesys, kad R. Ž. priklausantis nekilnojamas turtas buvo parduotas, o gautos lėšos panaudotos dengti finansiniams įsipareigojimams nukentėjusiesiems. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais – motina, seserim, buvusia gyvenimo drauge ir judviejų sūnumi (šiuo metu gyvena užsienyje), žmona ir drauge. Nuteistasis pripažįsta, jog praeities laisvalaikio būdas ir draugai, buvo netinkami, sutinka, kad anksčiau lengvai pasiduodavo kitų įtakai, piktnaudžiavo alkoholiu. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, šiuo metu yra aiškūs permainų įrodymai: atsisakė ankstesnių vadinamų „draugų“, pakeitė gyvenimo būdą (prioritetas blaivus gyvenimo būdas), išvykų metu padeda motinai atlikti žemės ūkio darbus. Supranta savo emocinės gerovė problemas – jausmų slopinimą, galios jausmo palaikymą alkoholio vartojimu, kurios galimai siejamos su nusikalstamu elgesiu, šiuo metu stengiasi šias problemas spręsti. Nuteistasis išsako didelį norą daugiau nebenusikalsti, geriau atpažįsta ir analizuoja savo gyvenime kylančias problemas, džiaugiasi darbo su savimi rezultatais – išmoko susivaldyti, turi realius ir įgyvendinamus trumpalaikius (perlaikyti egzaminą ir atgauti teisę vairuoti (lanko užsiėmimus savaitgaliais), įsigyti automobilį, atlikti remontą namuose, susirasti patinkantį ir geriau apmokamą darbą) ir ilgalaikius (sukurti gražią šeimą, vengti konfliktų, kilusias problemas aptarti su šeima, kartu ieškoti būdų joms spręsti, nori ir stengsis tęsti anksčiau pradėtą verslo veiklą ir dar papildomas veiklas, kad turėtų pajamų sūnaus išlaikymui, mokėti nukentėjusiesiems ir pačiam liktų pragyvenimui) tikslus. Nuteistasis nepalaiko ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Iš esmės nuteistojo pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos, supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų, pats gerbia įstatymo normas, tačiau kartais sumenkina informaciją kalbėdamas apie savo nusikaltimą. Nuteistojo mama N. Ž. ir draugė V. M. pateikė teismui prašymus, kuriais prašo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos R. Ž.. Nurodo, kad R. Ž. iš esmės pakeitė gyvenimo būdą – gyvena absoliučioje blaivybėje, pasikeitė požiūris į gyvenimą, yra atsakingas, pareigingas, motyvuotas, rūpinasi visais šeimos nariais, padeda žemės ūkio darbuose, pradėjo namo remontą. Labai pergyvena dėl žalos atlyginimo, turi tikslą didesnėmis sumomis ir greičiau atlyginti padarytą žalą. Tiek mama, tiek draugė pasižada padėti R. Ž. socializuotis visuomenėje, suteikti jam visokeriopą pagalbą, padėti įgyvendinti turimus tikslus. Prašo suteikti R. Ž. galimybę ištaisyti praeities klaidas, tolimesnę bausmę atliekant su šeima. Nuteistasis supranta poreikį varžyti savo elgesį ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Nuolat mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri šiuo metu yra maža, turimi apsauginiai veiksniai – motyvuotas požiūris į darbinę veiklą, pastangos pagal galimybes atlyginti žalą nukentėjusiesiems, kritiškas praeities nusikalstamo elgesio vertinimas, gebėjimas prisiimti atsakomybę, glaudūs ryšiai su artimaisiais, pastovi gyvenamoji vieta. Stebima ne tik nuteistojo motyvacija keisti savo elgesį, bet ir realūs elgesio pasikeitimai, turimi realūs trumpalaikiai ir ilgalaikiai planai, konkretūs tikslai, susiję su darbine veikla, finansinių įsipareigojimų mažinimu, vaiko išlaikymu, alkoholio atsisakymas.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atliekamos bausmės metu stebimi teigiami nuteistojo elgesio ir asmenybės pokyčiai liudija, jog nuteistasis R. Ž. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 59-181 tvirtintinas ir taikytinas nuteistajam R. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, iki 2024 m. lapkričio 10 d. nustatytini nuteistajam R. Ž. įpareigojimai, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
Pažymėtina, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, kad jis atleidžiamas nuo likusios paskirtos bausmės. Nuteistajam pažeidus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, būtų svarstomas klausimas dėl jo grąžinimo atlikti likusią bausmės dalį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, teismas
nutaria:
Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 59-181 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Ž..
Nustatyti nuteistajam R. Ž. intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nustatyti R. Ž. intensyvios priežiūros laikotarpiu šiuos įpareigojimus – per vieną mėnesį nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dengti finansinius įsipareigojimus nukentėjusiesiems; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Pasibaigus intensyvios priežiūros terminui, vadovaujantis BK 75 straipsniu, nustatyti nuteistajam R. Ž. iki 2024 m. lapkričio 10 d. šiuos įpareigojimus – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dengti finansinius įsiskolinimus nukentėjusiesiems; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo R. Ž. faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.