Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vitalijos Norkūnaitės, Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės ir Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. D. skundą dėl 2017 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti 2017 m. gegužės 19 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo 1-180 redakciją) – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 mėnesiams. 2014 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme paskirtas 5 (penkerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Bausmės terminas: 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2014 m. birželio 30 d.

Bausmės pabaiga: 2019 m. gruodžio 30 d.

1/2 bausmės dalį atliks 2017 m. kovo 30 d.

Neatliktos bausmės dalis 2017 m. gegužės 18 d. – 2 metai 7 mėnesiai 12 dienų.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pirmos instancijos teismas rėmėsi apkaltinamaisiais nuosprendžiais, atsisakydamas lygtinai paleisti nuteistąjį ir susidarė nuomonę, kad A. D. nepripažįsta savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo. Teismas netinkamai interpretavo aplinkybes, nes įsiteisėjus teismo nuosprendžiams nuteistasis juos pripažino ir vykdė, dėl nusikaltimo kaltę pripažino ir gailėjosi bei niekada neneigė padaręs nusikaltimą. Po nusikaltimo pats atvyko į policiją, viso ikiteisminio tyrimo ir teismo metu davė išsamius parodymus, niekada nevilkino proceso. Aukštesnės instancijos teismams skundė tik nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jų vertinimą. Byla tęsėsi beveik 12 metų. Prokuratūra 8 kartus ikiteisminį tyrimą buvo nutraukusi, A. D. veiksmuose neradusi nusikaltimo sudėties. Po įvykio nuteistasis dar 10 metų dirbo policijoje ir sėkmingai vykdė jam pavestas užduotis. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, atlikusi tarnybinį veiklos patikrinimą, taip pat neįžvelgė jo veiksmuose nusikaltimo sudėties ir jis nebuvo nušalintas nuo tarnybos. Nuteistasis kaltę pripažino, išgyveno dėl sukeltų padarinių, sąžiningai atlieka paskirtą bausmę. Teismo vertinimas, jog nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas, nes jis nepripažįsta kaltės yra perteklinis ir nepagrįstas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, ankstesni teistumai, padaryto nusikaltimo pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su nuteistojo žema rizika pakartotinai nusikalsti, iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis iki šiol išlieka pavojingas visuomenei.

Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą šia riziką mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, iš visų šių aplinkybių teismas išsamiai vertino tik nusikaltimo pasekmes ir žalą, kurių pareiškėjas neginčija, tačiau šias aplinkybes jau įvertino teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. skundas tenkintinas

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinusi formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, daro išvadą, kad skirtingai nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, jog lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos A. D. laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 158 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Tuo pačiu teismas pažymi, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija A. D. lygtinio paleidimo klausimą sprendė trečią kartą. Komisija vienbalsiai nusprendė taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą. Priimdama sprendimą Komisija atsižvelgė į žemą nusikalstamo elgesio riziką – 8 balai, žemą smurtinio elgesio riziką, į pirmąjį asmens teistumą, nepriekaištingą jo elgesį bausmės atlikimo metu, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai, kad jis nuobaudų ir baustumų neturėjo, buvo 4 kartus (šiuo metu yra skatintas 5 kartus) skatintas, bausmę atlieka lengvoje grupėje, laisvėje yra išlikę socialiniai ryšiai. Nuteistasis turi realius planus dirbti, jo psichologinė būsena yra gera. Teismo vertinimu, Komisijos išvada taikyti A. D. lygtinį paleidimą yra pagrįsta ir tinkamai motyvuota. Komisija įvertino visas reikšmingas lygtinio paleidimo taikymo aplinkybes rodančias, jog nuteistasis pakeitė savo elgesį, o bausmės tikslai bus pasiekti jį taisant neizoliavus nuo visuomenės.

Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam ir savo sprendimą motyvavo tuo, kad A. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nenusikals. Šį apylinkės teismo argumentą teisėjų kolegija vertina kaip formalų ir nepagrįstą. Kaip minėta, nuteistojo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika yra 8 balai. 6 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai, o dinaminiai (kintantys) sudaro 2 balus. Nuo paskutinio vertinimo nusikalstamo elgesio rizika nepakito, todėl apylinkės teismas konstatavo, jog A. D. pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama. Tačiau tokiu atveju būtų užkertamas kelias įgyvendinti lygtinio paleidimo taikymą net ir esant visoms būtinosioms bei papildomoms lygtinio paleidimo sąlygoms. A. D. nusikalstamo elgesio rizika yra labai žema, nors egzistuoja teorinė galimybė šią riziką sumažinti dviem dinaminiais balais, tačiau toks nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimas nebūtų svarbus ir situacijos iš esmės nekeistų. Žemas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kartu su kitomis lygtinio paleidimo sąlygomis, yra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, o galimybė sumažinti šią riziką keliais balais neturėtų tapti išskirtinai lemiamu veiksniu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, o turėtų būti vertinama visumoje su kitomis aplinkybėmis. Įstatymas nereikalauja, kad nusikalstamo elgesio rizika būtų lygi nuliui.

Savo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo apylinkės teismas motyvavo ir tuo, kad A. D. nepripažino savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų, taip pat kad tokiu sprendimu būtų pažeistas teisingumo principas. Tačiau kaltės nepripažinimas nepriskirtinas prie kriminogeninių veiksnių ir didžiąja dalimi tik šis motyvas negali lemti sprendimo netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo. Nuteistasis pasinaudojo savo teise skųsti jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius aukštesnei instancijai ir pasinaudodamas šia teise skundė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jų vertinimą. Komisijos nutarime nurodyta, jog nuteistasis prisiima kaltę už padarytus nusikaltimus, tai savo skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas. Apylinkės teismo akcentuotas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris susijęs ne tik su nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės vertinimu, bet ir nukentėjusiųjų teisėtais interesais ir siekiu juos apsaugoti, kolegijos vertinimu yra susijęs su bausmės paskyrimu. Be to, priimdamas sprendimą teismas nesiaiškino, koks yra nuteistųjų interesas, ar iš ties jie nori, kad nuteistasis būtų laikomas pataisos namuose. Aplinkybės svarbios skiriant bausmę, negali būti vertinamos analogiškai, jomis grindžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Žala nukentėjusiesiems ir nusikalstamos veikos padariniai buvo įvertinti skiriant bausmę A. D., todėl apylinkės teismo argumentas yra nepagrįstas ir perteklinis. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tiek bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti. Lygtinio paleidimo netaikymas dėl aplinkybės, kad padarytas sunkus nusikaltimas, už kurį jau yra paskirta adekvačiai griežta bausmė, prieštarauja baudžiamosios teisės principams bei tikslams. Kadangi A. D. atlikdamas bausmę elgėsi nepriekaištingai, jo nusikalstamo elgesio rizika yra itin žema, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo atžvilgiu, teisingumo principas įgyvendintas, o bausmės tikslai pasiekti.

Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai yra atleidžiamas nuo jam paskirtos bausmės. Nuteistajam pažeidus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas būtų svarstomas jo grąžinimo atlikti likusią bausmės dalį pataisos namuose klausimas.

2017 m. gegužės 19 d. Komisijos nutarime rekomenduojamos probacijos sąlygos – dirbti nuolatinį darbą ir dengti civilinį ieškinį, yra tinkamos priemonės nuteistajam, kurios padės mažinti nusikalstamo elgesio riziką, greičiau integruotis į visuomenę bei atitiks nukentėjusiųjų interesus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti 2017 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą.

Patvirtinti 2017 m. gegužės 19 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. D. a. k. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 5 dalimi bei BK 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu įpareigoti A. D. pradėti dirbti ir tęsti darbą visą lygtinio atidėjimo laikotarpį bei dengti civilinį ieškinį.

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.