Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1294-984/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-09
Bylos Nr.
1-1294-984/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11381-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1294-984/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11381-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 9 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam E. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo saugumo bei transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2019 m. kovo 19 d., apie 20.27 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, neblaivus (2,14 prom.), neturėdamas teisės, vairavo automobilį VW Vento, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 18 bei 127 punktus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų asmenų, jų turto saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, pasirinkdamas greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, dėl ko įvyko eismo įvykis, t. y. žvyrkelyje tamsiu paros metu nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir išvažiavęs už kelio ribų apvirto, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta keleivio A. G. sveikata (jam padaryti kaklinės stuburo dalies C3, C4, C5, C6 ir C7 slankstelių lūžiai, galvos smegenų sumušimo židinys kaktinėje pamatinėje skiltyje, dešinės ausies ir veido kirstinė žaizda). Šiais veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 112-113), kaltu prisipažino visiškai, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad aptariamą dieną su A. G. bei T. Z. vartojo alkoholį, prie Neries, kur nuvažiavo jo automobiliu VW Vento, kurį pats ir vairavo. Sutemus važiavo namo, nesuvaldė automobilio ir įvyko eismo įvykis. Pats iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, nes A. G. kraujavo. Nurodė, kad patyrė stresą po sutuoktinės mirties, vienas augina (duomenys neskelbtini) amžiaus vaiką. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Nupirko automobilį sau ir važinėjo. Mano, kad neturi priklausomybės alkoholiui. Pažadėjo atlyginti žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, su kuria sutarė dėl mokėjimo dalimis, po 70 Eur per mėnesį. Nurodė, kad sužalotas asmuo pasveiko ir jam pretenzijų neturi. Parengęs vaiką mokyklai (vaikas eis į (duomenys neskelbtini) klasę), atlygins ir žalą dėl automobilio priverstinio transportavimo ir saugojimo. Nurodė, kad sumokės paskirtą baudą. Prašė neskirti laisvės atėmimo, nes vienas augina vaiką. Nurodė, kad nuo 2019 m. liepos mėn. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Mėgins įsidarbinti. Žadėjo daugiau niekada nevairuoti.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

4. Nukentėjusysis A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 19 d., vakare buvo namuose. Savo automobiliu VW Vento atvažiavo gerai pažįstamas E. B., kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė nedaug. Nežino, ar E. B. iki tol vartojo alkoholį. Sutemus kartu kažkur važiavo. Pats sėdėjo ant galinės sėdynės. Automobilį vairavo E. B.. Važiuojant automobilį „užmetė“ ir automobilis vertėsi. Viskas įvyko labai greitai. Įvykio metu jam buvo sužalota galva, kaklo slanksteliai, padaryti kiti daugybiniai kūno sužalojimai. Dėl eismo įvykio E. B. pretenzijų neturi. Nepamena, ar įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržą (b. l. 42-44).

5. Liudytojas T. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. kovo 19 d. su A. G. bei E. B. vartojo alkoholį, prie (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo E. B.. Prie upės išgėrė daug alaus, 7,5 laipsn. stiprumo. Po 20 val. važiavo namo. Automobilį vairavo E. B.. Pats sėdėjo priekyje, o A. G. – gale. Važiuojant žvyrkeliu nuo (duomenys neskelbtini), apsivertė. Nežino, kodėl įvyko avarija, ne viską pamena. Mano, kad buvo didelis greitis. Pats avarijos metu nenukentėjo. Susižalojo E. B. ir A. G.(b. l. 84-85).

6. 2019 m. kovo 19 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), nubraižyta schema (b. l. 9-18).

7. 2019 m. kovo 19 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis VW Vento, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas saugojimui į uždarosios akcinės bendrovės „Dovydo transportas“ saugojimo aikštelę (b. l. 19). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2019 m. balandžio 8 d. nutarimu minėtas automobilis perduotas saugojimui policijos komisariatui (b. l. 21).

8. 2019 m. balandžio 25 d. daiktų (automobilio) apžiūros protokole fiksuota automobilio VW Vento, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 23-26).

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad E. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 prom. etilo alkoholio (b. l. 106).

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. G. padaryti kaklinės stuburo dalies C3, C4, C5, C6 ir C7 slankstelių lūžiai, galvos smegenų sumušimo židinys kaktinėje pamatinėje skiltyje, dešinės ausies ir veido kirstinė žaizda. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 61-62).

11. 2019 m. liepos 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad kaltinamasis pateikė 2019 m. vasario 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 118). Joje nurodyta, kad kaltinamasis nusipirko aptariamą automobilį iš N. T. (b. l. 120).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

12. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalis (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) numato atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

13. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) (toliau – KET) 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

14. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

15. KET 18 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.

16. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

17. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei pažeidė kelių eismo saugumo bei transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo neteisėti veiksmai (KET 9, 14, 18 ir 127 punktų pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms – nukentėjusiojo A. G. nesunkiam sveikatos sutrikdymui atsirasti.

18. Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis kaltu prisipažino. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai (b. l. 112-113), nukentėjusiojo A. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 42-44), liudytojo T. Z. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 84-85), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9-18), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 19), daiktų (automobilio) apžiūros protokolas (b. l. 23-26), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada (b. l. 106), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada (b. l. 61-62), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 120). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), kadangi jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo saugumo bei transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2019 m. kovo 19 d., apie 20.27 val., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, neblaivus (2,14 prom.), neturėdamas teisės, vairavo automobilį VW Vento, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), ir pažeisdamas KET 9, 18 bei 127 punktus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų asmenų, jų turto saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, pasirinkdamas greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, dėl ko įvyko eismo įvykis, t. y. žvyrkelyje tamsiu paros metu nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir išvažiavęs už kelio ribų apvirto, dėl ko nesunkiai sutrikdyta keleivio A. G. sveikata (jam padaryti kaklinės stuburo dalies C3, C4, C5, C6 ir C7 slankstelių lūžiai, galvos smegenų sumušimo židinys kaktinėje pamatinėje skiltyje, dešinės ausies ir veido kirstinė žaizda).

Dėl bausmės skyrimo

19. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

20. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

21. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, padarytas nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad jis neteistas (b. l. 95), baustas administracine tvarka, taip pat už vairavimą esant neblaiviam, paskutinį kartą 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimu, priimtu administracinių nusižengimų byloje Nr. A15.-1487-984/2018, baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 97, 98-99), tačiau tinkamų išvadų nepadarė ir vėl vairavo automobilį, neblaivus, neturėdamas tam teisės, savo elgesiu sukėlęs neigiamas pasekmes žmogaus sveikatai, taip pat į tai, kad asmuo nedirba (b. l. 100), 2019 m. liepos 12 d. duomenimis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 101), nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra ten registruotas. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus 60 MGL dydžio baudą (BK 47 straipsnis), kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, mažintina vienu trečdaliu, ir atsižvelgiant į baudos dydį, tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, įpareigoja kaltinamąjį paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

22. Pagal BK 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

23. Nagrinėjamoje byloje kelių transporto priemonė – automobilis VW Vento, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino daikto požymius, nes yra turtas, kurį kaltininkas naudojo tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Be to, BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

24. Šios bylos duomenys (kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu), byloje pateikta 2019 m. vasario 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtina, kad aptariamas automobilis priklauso kaltinamajam. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir BK 72 straipsnio nuostatas, minėta transporto priemonė konfiskuotina.

25. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).

26. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas net 2,14 prom. neblaivumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis buvo baustas ir administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti, tačiau tinkamų išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, kaltinamajam kartu su bausme, turi būti skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, nors jis šiuo metu šios teisės ir neturi, taip užtikrinant šios teisės neatsiradimą nurodytu laikotarpiu.

Dėl civilinio ieškinio

27. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa, pripažinta civiliniu ieškovu, pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 408,11 Eur turtinės žalos, susijusios su A. G. gydymo išlaidomis, atlyginimo (b. l. 71-73). Vėliau į bylą buvo pateikta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 2677, sudaryta 2019 m. liepos 16 d., su prašymu ją patvirtinti, kurioje šalių susitarimu numatyta savanoriška aukščiau minėtos žalos atlyginimo tvarka ir terminai (b. l. 79, 81-82).

28. Kadangi pateikta taikos sutartis yra su trūkumais ir jos nuostatos prieštarauja vienos kitoms (pavyzdžiui, nors teismo patvirtinta taikos sutartis turi teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau tuo pačiu sutarties nuostatose numatyta ir galimybė šalims keisti sutartį), teismas šios taikos sutarties netvirtina, o civiliniam ieškovui iš civilinio atsakovo priteisia prašomą 1 408,11 Eur turtinę žalą, paliekant galimybę šalims sudaryti taikos sutartį vykdymo proceso metu, jeigu civilinis atsakovas nesumokės priteistos žalos geranoriškai.

29. Nukentėjusysis A. G. civilinio ieškinio nepareiškė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neturi pretenzijų kaltinamajam ir žalos atlyginimo nereikalaus (b. l. 42-44, 51).

Dėl proceso išlaidų priteisimo

30. Prokuroras prašė priteisti iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 113,98 Eur išlaidas, už automobilio VW Vento, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą (b. l. 29-39). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BPK 105 straipsniu, minėtos 113,98 Eur išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Dėl kardomosios priemonės

31. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) 2019 m. liepos 16 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115-116).

32. Kaltinamajam paskirtą minėtą kardomąją priemonę palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301 – 302, 304 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, E. B. nustatyti 12 mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti E. B., kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

E. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti E. B. priklausantį automobilį VW Vento, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (juridinio asmens kodas 191688326) iš E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 113,98 Eur išlaidas už automobilio VW Vento, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą aikštelėje.

Priteisti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo E. B. 1 408,11 Eur turtinę žalą.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Asta Katinienė