Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinė linija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dauda“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 116,74 Eur skolos, 17,23 Eur palūkanų ir šešių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilpostus“ ir atsakovo buvo susiklostę pašto paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu BUAB „Vilpostus“ suteikė atsakovui paslaugas, tačiau atsakovas už jas nevisiškai apmokėjo ir liko skolingas 116,74 Eur (403,08 Lt) sumą. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. liepos 3 d. jis ir BUAB „Vilpostus“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovui perleisti BUAB „Vilpostus“ kreditoriniai reikalavimai ir su tuo susiję papildomi reikalavimai į atsakovą. Anot ieškovo, jis 2015 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu informavo atsakovą apie perleistą reikalavimą, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo. Ieškovo nuomone, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki bankroto bylos iškėlimo jis atliko įskaitymą ir apie tai tinkamai informavo BUAB „Vilpostus“, todėl įstatyme nustatytos įskaitymo tvarkos nesilaikymas, t. y. įskaitymo teise pasinaudojusios šalies nepranešimas apie tai kitai šaliai, įskaitymą daro neįvykusiu.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimo teisę. Atsakovo teigimu, pateiktoje ieškovo ir BUAB „Vilpostus“ 2015 m. liepos 3 d. sudarytoje reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nenurodyta, kad ieškovas perima reikalavimo teises į atsakovo skolas. Atsakovas pažymėjo, kad jis neskolingas nei ieškovui, nei BUAB „Vilpostus“, priešingai, BUAB „Vilpostus“ bankroto byloje patvirtintas atsakovo 40,61 Eur kreditorinis reikalavimas. Anot atsakovo, jo 2014 m. rugpjūčio 8 d. kreditoriniame reikalavime nurodyta, kad prašomas patvirtinti 40,61 Eur (140,23 Lt) dydžio reikalavimas grindžiamas UAB „Dauda technology“ 2013 m. gegužės 20 d. atliktu 653,35 Lt mokėjimu ir keturiomis BUAB „Vilpostus“ sąskaitomis, iš kurių dvi yra šios bylos ginčo objektas. Atsakovo teigimu, 2013 m. birželio 20 d. prie atsakovo bendrovės reorganizavimo būdu prijungta UAB „Dauda technology“, reorganizavimo metu atsakovas perėmė UAB „Dauda technology“ turėtą 173,77 Eur (600 Lt) išankstinį mokėjimą BUAB „Vilpostus“; atsakovo 2013 m. birželio 26 d. ir 2013 m. birželio 28 d. pranešimais BUAB „Vilpostus“ informuotas apie UAB „Dauda technology“ reorganizavimą ir jo teisių bei pareigų perėjimą atsakovui. BUAB „Vilpostus“ negrąžino atsakovui nurodyto išankstinio mokėjimo, tačiau toliau teikė jam paslaugas. BUAB „Vilpostus“ buhalterija informavo atsakovą, kad išankstinis mokėjimas bus užskaitytas išrašytoms sąskaitoms padengti, todėl atsakovo buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotas BUAB „Vilpostus“ išrašytų 2013 m. liepos 19 d. ir 2013 m. birželio 28 d. PVM sąskaitų-faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas ir išankstinio apmokėjimo (permokos) sumažėjimas. Atsakovo nuomone, tarp šalių susiklosčius paslaugų teikimo santykiams, iš anksto paslaugų teikėjui pervestos lėšos be jokių papildomų pareiškimų (pavyzdžiui, apie įskaitymą) turėjo būti paskirstytos vėliau išrašytoms sąskaitoms padengti. Net ir tuo atveju, jeigu būtų taikytinos įskaitymą reglamentuojančios teisės normos, apie įskaitymą atsakovas pranešė (žodžiu) BUAB „Vilpostus“ dar iki jo bankroto bylos iškėlimo. Be to, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos įskaitymą reglamentuojančios teisės normos, nes nėra vienos iš būtinų įskaitymo sąlygų – šalys neturėjo priešpriešinių reikalavimų. Anot atsakovo, reikalavimo teisė atsirado tik UAB „Dauda technology“ (po reorganizavimo – atsakovui), nes avanso suma buvo didesnė už BUAB „Vilpostus“ suteiktas paslaugas. Atsakovas nesutiko ir su ieškovo nurodytų palūkanų skaičiavimu, nes 2010 m. lapkričio 9 d. BUAB „Vilpostus“ ir UAB „Dauda technology“ sudarytos paslaugų teikimo sutarties 4.3 punkte šalys susitarė, kad laiku neatsiskaičius, užsakovas mokės vykdytojui 0,02 procento dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, šalims susitarus dėl delspinigių mokėjimo, kompensuojamosios palūkanos netaikomos. Atsakovas taip pat prašė paskirti ieškovui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį.

Tarp BUAB „Vilpostus“ ir atsakovo UAB „Dauda“ buvo susiklostę pašto paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu BUAB „Vilpostus“ 2013 m. birželio 28 d. ir 2013 m. liepos 19 d. išrašė atsakovui ginčo PVM sąskaitas-faktūras iš viso už 116,74 Eur (403,08 Lt) (elektroninės bylos apyrašo p. 10-11). Iš BUAB „Vilpostus“ apyvartos žurnalo (p. 7-9) matyti, kad nurodytos sąskaitos BUAB „Vilpostus“ buhalterinėje apskaitoje nurodytos kaip neapmokėtos. 2013 m. birželio 20 d. prie atsakovo bendrovės reorganizavimo būdu prijungta UAB „Dauda technology“; reorganizavimo metu atsakovas perėmė UAB „Dauda technology“ teises ir pareigas (p. 42-47). BUAB „Vilpostus“ apie tai informuotas 2013 m. birželio 26 d. ir 2013 m. birželio 28 d. pranešimais (p. 34-39, 51). UAB „Dauda technology“, iki šios bendrovės reorganizavimo, pagal 2010 m. lapkričio 9 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. JGR 10 11 2997 (p. 53-54) turėjo 173,77 Eur (600 Lt) dydžio permoką BUAB „Vilpostus“ (p. 68-70). 2015 m. liepos 3 d. BUAB „Vilpostus“ ir ieškovas sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį (p. 18-19), pagal kurią BUAB „Vilpostus“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į skolininkų, nurodytų sutarties priede Nr. 1, skolas. Ieškovas informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir reikalavo skolos apmokėjimo (p. 4-6), tačiau atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko motyvuodamas tuo, kad BUAB „Vilpostus“ ginčo PVM sąskaitas-faktūras turėjo padengti iš UAB „Dauda technology“, kurio teises ir pareigas perėmė atsakovas, buvusios permokos (išankstinio mokėjimo) (p. 33,44).

Dėl ieškovo reikalavimo teisės

Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą informuotas ieškovo 2015 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu, prie kurio pridėta ir 2015 m. liepos 3 d. reikalavimo perleidimo sutartis (p. 4). Viena vertus, iš 2015 m. liepos 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkto matyti, kad BUAB „Vilpostus“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į skolininkų, nurodytų sutarties priede Nr. 1, skolas. Ieškovas šioje byloje nurodytos sutarties priedo Nr. 1 (viso) į bylą nepateikė. Kita vertus, ieškovas į bylą pateikė lentelės išrašą (p. 12), kuriame nurodyti atsakovo duomenys ir „116,74“ bei „403,08“ sumos, kurios atitinka ieškovo reikalaujamos pagrindinės skolos sumą – 116,74 Eur (403,08 Lt). Atsižvelgdamas į tai, teismas šį rašytinį įrodymą vertina kaip išrašą iš nurodytos 2015 m. liepos 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1 (CPK 178, 185 straipsniai) ir sprendžia, kad ieškovas pakankamai įrodė savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą, kurią perėmė iš BUAB „Vilpostus“.

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Nustatyta, kad 2013 m. birželio 20 d. prie atsakovo reorganizavimo būdu prijungta UAB „Dauda technology“. Šio reorganizavimo metu atsakovas perėmė UAB „Dauda technology“ teises ir pareigas, be kita ko, ir UAB „Dauda technology“ turėtą 173,77 Eur (600 Lt) dydžio permoką BUAB „Vilpostus“. Ieškovas nurodytų aplinkybių iš esmės neginčijo. Iš atsakovo 2013 m. birželio 28 d. rašto (p. 40) matyti, kad atsakovas reikalavo BUAB „Vilpostus“ grąžinti nurodytą 600 Lt dydžio permoką, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad BUAB „Vilpostus“ nurodytą sumą grąžino. Priešingai, iš atsakovo 2014 m. rugpjūčio 8 d. pareikšto kreditorinio reikalavimo BUAB „Vilpostus“ bankroto byloje matyti, kad BUAB „Vilpostus“ nurodytos permokos atsakovui negrąžino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, reikšdamas nurodytą kreditorinį reikalavimą, rėmėsi ir nurodytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, kurių pagrindu sumažino permokos dydį (tuo pačiu ir savo kreditorinį reikalavimą) iki 140,23 Lt (40,61 Eur). Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2516-467/2015, patvirtino atsakovo 40,61 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilpostus“ bankroto byloje (p. 71-78). Be to, byloje nėra įrodymų apie tai, kad pradinis kreditorius BUAB „Vilpostus“ reikštų atsakovui pretenzijas dėl ginčo PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo. Teismo vertinimu, vien tik tai, kad ginčo sąskaitos BUAB „Vilpostus“ buhalterinėje apskaitoje pažymėtos kaip neapmokėtos, nepaneigia atsakovo argumentų, jog nurodyta skola (dar iki BUAB „Vilpostus“ bankroto bylos iškėlimo 2013 m. rugsėjo 16 d.) buvo padengta iš turėtos (perimtos) permokos. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas įrodė, jog ieškovo reikalaujama priteisti skola, kurią ieškovas perėmė iš pradinio kreditoriaus BUAB „Vilpostus“, jau buvo padengta atsakovo perimta iš UAB „Dauda technology“ permoka BUAB „Vilpostus“ (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Remiantis nurodytais motyvais, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus reikalavimą dėl pagrindinės skolos priteisimo, atmestinas ir ieškovo išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetant ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 363 Eur (242 + 121) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (p. 80,124; CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš ieškovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos (kol kas) mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl baudos paskyrimo

Atsakovas taip pat prašė skirti ieškovui 300 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nesąžiningai pareiškus nepagrįstą ieškinį). Teismo vertinimu, šiuo atveju nepakanka duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškinys pareikštas nesąžiningai (aiškiai nepagrįstai), todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Remiantis nurodytais motyvais, atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dauda“, j. a. k. 123904684, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinė linija“, j. a. k. 302418962, 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.