Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo UAB „Ekologinė linija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ekologinė linija“ ieškinį atsakovui UAB „Dauda“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 116,74 Eur skolą, 17,23 Eur palūkanas, šešių procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas teigė, jog tarp bankrutavusios UAB „Vilpostus“ ir atsakovo buvo susiklostę pašto paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu UAB „Vilpostus“ suteikė atsakovui paslaugas, tačiau atsakovas už jas nevisiškai apmokėjo ir liko skolingas 116,74 Eur (403,08 Lt) sumą. 2015 m. liepos 3 d. ieškovas ir BUAB „Vilpostus“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovui perleisti BUAB „Vilpostus“ kreditoriniai reikalavimai ir su tuo susiję papildomi reikalavimai į atsakovą. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu informavo atsakovą apie perleistą reikalavimą, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki bankroto bylos iškėlimo jis atliko įskaitymą ir apie tai tinkamai informavo BUAB „Vilpostus“, todėl įstatyme nustatytos įskaitymo tvarkos nesilaikymas, t. y. įskaitymo teise pasinaudojusios šalies nepranešimas apie tai kitai šaliai, įskaitymą daro neįvykusiu.Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimo teisę. Atsakovas neskolingas nei ieškovui, nei BUAB „Vilpostus“, priešingai, BUAB „Vilpostus“ bankroto byloje patvirtintas atsakovo 40,61 Eur kreditorinis reikalavimas. Anot atsakovo, jo 2014 m. rugpjūčio 8 d. kreditoriniame reikalavime nurodyta, kad prašomas patvirtinti 40,61 Eur (140,23 Lt) dydžio reikalavimas grindžiamas UAB „Dauda technology“ 2013 m. gegužės 20 d. atliktu 653,35 Lt mokėjimu ir keturiomis BUAB „Vilpostus“ sąskaitomis, iš kurių dvi yra šios bylos ginčo objektas. Atsakovo teigimu, 2013 m. birželio 20 d. prie atsakovo bendrovės reorganizavimo būdu prijungta UAB „Dauda technology“, reorganizavimo metu atsakovas perėmė UAB „Dauda technology“ turėtą 173,77 Eur (600 Lt) išankstinį mokėjimą BUAB „Vilpostus“; atsakovo 2013 m. birželio 26 d. ir 2013 m. birželio 28 d. pranešimais BUAB „Vilpostus“ informuotas apie UAB „Dauda technology“ reorganizavimą ir jo teisių bei pareigų perėjimą atsakovui. BUAB „Vilpostus“ negrąžino atsakovui nurodyto išankstinio mokėjimo ir toliau teikė jam paslaugas. BUAB „Vilpostus“ buhalterija informavo atsakovą, kad išankstinis mokėjimas bus užskaitytas išrašytoms sąskaitoms padengti, todėl atsakovo buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotas BUAB „Vilpostus“ išrašytų 2013 m. liepos 19 d. ir 2013 m. birželio 28 d. PVM sąskaitų-faktūrų Nr. 8213863 ir Nr. 8213549 apmokėjimas ir išankstinio apmokėjimo (permokos) sumažėjimas. Atsakovo nuomone, tarp šalių susiklosčius paslaugų teikimo santykiams, iš anksto paslaugų teikėjui pervestos lėšos be jokių papildomų pareiškimų (pavyzdžiui, apie įskaitymą) turėjo būti paskirstytos vėliau išrašytoms sąskaitoms padengti. Net ir tuo atveju, jeigu būtų taikytinos įskaitymą reglamentuojančios teisės normos, apie įskaitymą atsakovas pranešė (žodžiu) BUAB „Vilpostus“ dar iki jo bankroto bylos iškėlimo. Be to, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos įskaitymą reglamentuojančios teisės normos, nes nėra vienos iš būtinų įskaitymo sąlygų – šalys neturėjo priešpriešinių reikalavimų. Anot atsakovo, reikalavimo teisė atsirado tik UAB „Dauda technology“ (po reorganizavimo – atsakovui), nes avanso suma buvo didesnė už BUAB „Vilpostus“ suteiktas paslaugas. Atsakovas nesutiko ir su ieškovo nurodytų palūkanų skaičiavimu, nes 2010 m. lapkričio 9 d. BUAB „Vilpostus“ ir UAB „Dauda technology“ sudarytos paslaugų teikimo sutarties 4.3 punkte šalys susitarė, kad laiku neatsiskaičius, užsakovas mokės vykdytojui 0,02 procento dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, šalims susitarus dėl delspinigių mokėjimo, kompensuojamosios palūkanos netaikomos. Atsakovas taip pat prašė paskirti ieškovui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. sprendimu ieškovo UAB „Ekologinė linija“ ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp BUAB „Vilpostus“ ir atsakovo UAB „Dauda“ buvo susiklostę pašto paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu BUAB „Vilpostus“ 2013 m. birželio 28 d. ir 2013 m. liepos 19 d. išrašė atsakovui ginčo PVM sąskaitas-faktūras iš viso už 116,74 Eur (403,08 Lt). Nurodytos sąskaitos BUAB „Vilpostus“ buhalterinėje apskaitoje nurodytos kaip neapmokėtos. Iki minėtų sąskaitų-faktūrų išrašymo, 2013 m. birželio 20 d. prie atsakovo bendrovės reorganizavimo būdu prijungta UAB „Dauda technology“; reorganizavimo metu atsakovas perėmė UAB „Dauda technology“ teises ir pareigas. BUAB „Vilpostus“ apie tai informuotas 2013 m. birželio 26 d. ir 2013 m. birželio 28 d. pranešimais. UAB „Dauda technology“ iki šios bendrovės reorganizavimo pagal 2010 m. lapkričio 9 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. JGR 10 11 299 turėjo 173,77 Eur (600 Lt) dydžio permoką BUAB „Vilpostus“. 2015 m. liepos 3 d. BUAB „Vilpostus“ ir ieškovas sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią BUAB „Vilpostus“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į skolininkų, nurodytų sutarties priede Nr. 1, skolas. Ieškovas informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir reikalavo skolos apmokėjimo (p. 4-6), tačiau atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko motyvuodamas tuo, kad BUAB „Vilpostus“ ginčo PVM sąskaitas-faktūras turėjo padengti iš UAB „Dauda technology“, kurio teises ir pareigas perėmė atsakovas, buvusios permokos (išankstinio mokėjimo).Teismas sprendė, jog ieškovas pakankamai įrodė savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą, kurią perėmė iš BUAB „Vilpostus“, tačiau atsakovas įrodė, kad ieškovo reikalaujama priteisti skola, kurią ieškovas perėmė iš pradinio kreditoriaus BUAB „Vilpostus“, jau buvo padengta atsakovo perimta iš UAB „Dauda technology“ permoka BUAB „Vilpostus“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (ieškovas UAB „Ekologinė linija“) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog atsakovas 2013 m. birželio 28 d. reikalavo BUAB „Vilpostus“ grąžinti 173,77 Eur (600 Lt) dydžio permoką, kurią iki reorganizavimo turėjo UAB „Dauda technology“, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog iki bankroto bylos iškėlimo (2013 m. rugsėjo 16 d.) uždarajai akcinei bendrovei „Vilpostus“ jis atliko įskaitymą ir apie tai tinkamai informavo BUAB „Vilpostus“ ir kad atliktas įskaitymas atitinka LR Civilinio kodekso 6.130 str., 6.131 str. nustatytus reikalavimus. Apie įskaitymą privalo būti pranešta ne žodžiu, bet raštu, tuo labiau, jog šalys viena kitai siuntė rašytinius pranešimus, visas bendradarbiavimas vyko susirašinėjant raštu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog bent telefonu buvo informuota apie atliktą įskaitymą, taigi negalima numatyti, nei kada atliktas įskaitymas, nei prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma.Atsakovas pareiškė kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilpostus“ bankroto administratoriui 2014-08-08. Tai, kad kreditorinis reikalavimas pareikštas mažesnis, nei buvęs įsiskolinimas, nereiškia, jog tokiu būdu buvo patvirtintas įskaitymo teisėtumas, kreditoriniame reikalavime nėra užsiminta apie įskaitymą, užskaitas. Jei kreditorinis reikalavimas būtų vertintinas kartu ir kaip pranešimas apie atliktą įskaitymą, tai reikštų, jog atsakovas neteisėtai, po bankroto bylos iškėlimo sumažino savo reikalavimą permokos suma ir patenkino savo finansinį reikalavimą be eilės, suteikė prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu.Kai atsakovas pateikė prašymą dėl permokos grąžinimo, BUAB „Vilpostus“ buvo jau nemoki ir buvo rengiamasi bankroto bylos iškėlimui – darbuotojai buvo atleidžiami, bendrovė nebedirbo visu pajėgumu, todėl ir pareikši pretenzijų, prieš iškeliant bankroto bylą nebuvo įmanoma. Teismas nevisapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.Taip pat, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas su skundu nesutiko. Nurodė, jog UAB „Dauda Technology“ 2013-05-20 pervestas išankstinis mokėjimas padengė vėliau išrašytas UAB „Vilpostus“ sąskaitas, kuriomis ieškovas bando pagrįsti savo ieškininį reikalavimą ir šiuo atveju negali būti taikomos įskaitymą reglamentuojančios teisės normos, nes nėra vienos iš būtinų įskaitymo sąlygų - šalys neturėjo priešpriešinių reikalavimų. Taigi, pirmos instancijos teismo sprendimu teisingai konstatuota, jog reikalaujama skola, kurią ieškovas perėmė iš pradinio kreditoriaus BUAB „Vilpostus“, jau buvo padengta iš permokos.Apeliantas (ieškovas) nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimo teisę – ieškovo su ieškiniu pateiktoje 2015-07-03 Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Ekologinė linija“ ir UAB „Vilpostus“, nenurodyta, kad UAB „Ekologinė linija“ perima reikalavimo teises UAB „Dauda“ atžvilgiu.Priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra palyginti nedidelė atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčas iš esmės kilo dėl to, ar ieškovo UAB „Ekologinė linija“ prašoma priteisti skola atsakovo UAB „Dauda“ buvo padengta pastarojo turėtomis permokomis BUAB „Vilpostus“, kurio reikalavimą į atsakovą buvo perėmęs ieškovas.Tarp šalių nėra ginčo, kad 2013 m. birželio 20 d. prie atsakovo UAB „Dauda“ reorganizavimo būdu prijungta UAB „Dauda technology“, kuri iki reorganizavimo pagal 2010 m. lapkričio 9 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. JGR 10 11 2997 ir PVM sąskaitą-faktūrą POST 8208586 dok. Nr. 825 turėjo 173,77 Eur (600 Lt) dydžio permoką UAB „Vilpostus“. Byloje nėra duomenų ir tarp šalių nėra ginčo nei dėl permokos buvimo fakto, nei dėl fakto, kad ši permoka nebuvo atsakovui grąžinta. Toliau vykdant tarp UAB „Vilpostus“ ir UAB „Dauda technology“ pasirašytą paslaugų teikimo sutartį, 2013 m. birželio 28 d. ir 2013 m. liepos 19 d. UAB „Vilpostus“ išrašė atsakovui UAB „Dauda“ PVM sąskaitas-faktūras (atitinkamai Nr. POST 8212549 186,72 LT sumai ir POST 8213853 216,35 Lt sumai) iš viso už 116,74 Eur (403,07 Lt). Minėtos sąskaitos BUAB „Vilpostus“ buhalterinėje apskaitoje nurodytos kaip neapmokėtos. UAB „Vilpostus“ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iškelta bankroto byla.2015 m. liepos 3 d. BUAB „Vilpostus“ ir ieškovas UAB „Ekologinė linija“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią, be kita ko, BUAB „Vilpostus“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į 116,74 Eur UAB „Dauda“ skolą pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras POST 8212549 ir POST 8213853. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nesivadovavo įskaitymą reglamentuojančiomis įstatymo normomis, darė išvadą, jog ieškovo reikalaujama priteisti skola, kurią ieškovas perėmė iš pradinio kreditoriaus BUAB „Vilpostus“, jau buvo padengta atsakovo perimta iš UAB „Dauda technology“ permoka BUAB „Vilpostus“. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės tokiai išvadai pritaria, nes šiuo atveju ginčas yra susijęs su įmokų paskirstymu, o ne priešpriešinių reikalavimų, kurių nebuvo vykdant sutartį, pagal kurią BUAB „Vilpostus“ teikė pašto paslaugas atsakovui, įstatymu. Įmokų paskirstymą, turint omenyje, kad tarp šalių buvo vykdoma tęstinio pobūdžio pašto paslaugų teikimo sutartis, reglamentuoja CK 6.54 str., todėl paslaugų gavėjas, esant neginčijamam faktui, kad jis sumokėjo paslaugų tiekėjui net daugiau, nei turėjo sumokėti pagal sutartį, neturi prievolės papildomai apmokėti už jam suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad įmokų paskirstymą vykdo kreditorius, gaunantis šias įmokas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog BUAB „Vilpostus“ neturėjo pagrindo paskirstyti gautų iš atsakovo įmokų nustatyta tvarka. Vien tai, kad kreditorius galimai neatliko šios pareigos, negali būti panaudota skolininko, kuris atsiskaitė už suteiktas paslaugas, nenaudai. Taigi, vien tai, kad BUAB „Vilpostus“ buhalteriniuose dokumentuose neatsispindi, jog permoka nebuvo paskirstyta (tuo labiau, kad prašoma priteisti skola atsirado dar iki BUAB „Vilpostus“ bankroto bylos iškėlimo) nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas liko skolingas už suteiktas paslaugas pagal ieškovo nurodytas sąskaitas. Aplinkybės, susijusios su atsakovo pareikšto kreditorinio reikalavimo dydžiu BUAB „Vilpostus“ bankroto byloje, nėra susijusios su šios bylos dalyku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį tuo pagrindu, jog ieškovo reikalaujama priteisti skola jau buvo arba turėjo būti tinkamai padengta atsakovo permoka.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Įvertinus tai, kad iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma (363 Eur) yra žymiai mažesnė, nei rekomenduojama maksimali tokių išlaidų suma, įvertinus ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių gausą, su kuriomis turėjo susipažinti ir parengti atsikirtimus atsakovas, pritartina atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, jog priteista bylinėjimosi išlaidų suma šiuo atveju negali būti pripažinta kaip aiškiai per didelė. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto – ieškovo UAB „Ekologinė linija“ – atsakovo UAB „Dauda“ naudai priteistina 211,75 Eur apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Ekologinė linija“ atsakovo UAB „Dauda“ naudai 211,75 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.