Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui G. A., trečiajam asmeniui D. A. dėl paramos priteisimo pilnamečiam vaikui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas G. A. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d., (b.l. 50-51)), prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.). Atsakovas 2021-01-07 pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutinka, nurodo, kad išlaikymą moka ir toliau, pateikia sąskaitos išrašą. Siūlo ieškovei ieškinį, kaip nepagrįstą, atsiimti.

Trečiasis asmuo D. A. su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad atsakovas G. A. ir trečiasis asmuo D. A. yra ieškovės G. A. tėvai (b.l. 8). Santuoka tarp atsakovo ir trečiojo asmens nutraukta 2019-06-21 (civ. byla Nr. 2YT-4829-802/2019). Iš atsakovo teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas, kurį atsakovas mokėjo reguliariai iki teismo sprendimu nustatytos datos. Vėliau atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad išlaikymą dukrai Gintarei teikia iki šiol, mokėdamas po 200 Eur kas mėnesį. Šiuo metu ieškovė mokosi Marijampolės Marijonų gimnazijos IV klasėje (b.l. 4). Ieškovė išlaikoma motinos D. A., kurios mėnesinės pajamos siekia apie 1500 Eur. Ieškovė patiria išlaidas: maistui išleidžia – 150 Eur, mokymosi reikmėms – 50 Eur, aprangai – 50 Eur ir kt.

Trečiasis asmuo D. A. paaiškino, kad ji viena išlaiko jau pilnametę dukrą, kuri mokosi vidurinėje mokykloje ir dėl to neturi galimybės pati dirbti ir save išlaikyti. Šeimoje auga dar viena nepilnametė dukra. D. A. dirba dviejose darbovietės, darbas pamaininis. D. A. nurodė, kad atsakovas išlaikymą mokėjo tik teismui priteisus. D. A. įsitikinusi, kad atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie paramos pilnametei dukrai.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo reglamentuota CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, yra reglamentuota CK 3.192¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ str. 2 d.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ str. 3, 4 d.). (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1682-619/2016).

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos šios sąlygos: ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas bei įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Tačiau svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015 ir kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė mokosi Marijampolės Marijonų gimnazijoje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė turėtų turto ar gautų pajamų, iš kurių galėtų patenkinti savo būtinuosius poreikius. Akivaizdu, kad ieškovei mokantis gimnazijoje didžioji laiko dalis yra skiriama mokslui, todėl dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų būtų itin sudėtinga ir neatitiktų išsilavinimo siekiančio asmens interesų. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovė siektų prabangos ar ne pagal turimas tėvų pajamas naudotųsi kokiomis nors paslaugomis.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovės turtinė padėtis yra gera ir dėl to finansinė parama jai nėra reikalinga arba ji per daug didelės sumos siekia prisiteisti (LR CPK 178 str.).

Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Duomenų, kad atsakovas būtų neįgalus ar turėtų kokių nors sveikatos problemų, trukdančių susirasti geriau apmokamą darbą, į bylą nepateikta. Nėra įrodymų, jog atsakovas turėtų kokių nors kitų papildomų išlaidų – kredito, draudimo įmokos ar pan. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad mokėjo išlaikymą ieškovei ir po to, kai jai sukako pilnametystė, pateikė tai patvirtinantį rašytinį įrodymą – sąskaitos išrašą (b.l. 29, antra pusė). Šios aplinkybės nepaneigė ir ieškovė. Tokiu būdu spręstina, kad pats atsakovas, pripažindamas savo pareigą prisidėti prie pilnametės dukros išlaikymo iki 2021 m. balandžio mėn. mokėjo ieškovei išlaikymą po 200 Eur. Vėliau, ieškovės teigimu, mokėjimai nutrūko ir nuo 2021 m. balandžio mėn. atsakovas išlaikymo neteikia. Ieškovė jau suaugęs asmuo, lygiai su tokiais pat poreikiais kaip ir atsakovas, todėl nesuprantamas ir kritiškai vertintinas atsakovo teigimas, kad dukra neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti paramos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas darbingas, sveikas, turi dėti maksimalias pastangas užsidirbti ir gauti tokio dydžio pajamas, kad galėtų kiekvieną mėnesį pilnametei paramos reikalingai dukrai skirti bent minimaliai po 200 Eur. Parama priteistina nuo 2021 m. balandžio 1 d. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškinys tenkintinas (CK 3.192¹ str.).

Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 98 straipsnių nuostatos. Todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei 150 Eur už advokato paslaugas (b.l. 9), 30 Eur už mediacijos paslaugas (b.l. 5-6); valstybei: 72 Eur žyminis mokestis ir 34,69 Eur teismo pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. A., a/k (duomenys neskelbtini) materialinę paramą G. A., a/k (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-04-01 iki G. A. baigs gimnaziją ir gaus brandos atestatą, t.y. iki 2021-07-01.

Priteisti iš atsakovo G. A., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovės G. A., a/k (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) už advokato paslaugas, 30 Eur (trisdešimt eurų) už mediacijos paslaugas.

Priteisti iš atsakovo G. A., a/k (duomenys neskelbtini) 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 34,69 Eur (trisdešimt keturis eurus 69 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.