- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-253-606/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01734-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- E. Š.
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-606/2018
Teisėjas Robertas Povilaitis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01734-2018-9
2018 m. rugsėjo 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį – septynių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta dešimties mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 11 d. (dvi dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir tai sudaro dvylika viešųjų darbų valandų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. Š. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 9 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) namo kambaryje, viena ranka suėmęs tėvui Z. Š. už megztinio apykaklės, o kitoje rankoje laikydamas iškeltą kirvį, žodžiu pagrasino pastarąjį nužudyti, sakydamas „sprandą nukirsiu“, dėl to Z. Š., supratusiam kaip realų grasinimą jam, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
2. E. Š. nuteistas ir už tai, kad 2018 m. sausio 9 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), namų virtuvėje, asmeninio konflikto metu tyčia rankšluosčiu sudavė vieną smūgį tėvui Z. Š. per veidą ir tuoj pat vieną kartą įspyrė pastarajam į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajam Z. Š. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 38 straipsniu, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį bei baudžiamąją bylą nutraukti.
3.1. Apelianto teigimu, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, nurodydamas esmines įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, kritiškai vertina savo elgesį. Nuo pat proceso pradžios aktyviai stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. atsiprašė nukentėjusiojo, jis jam atleido ir jie susitaikė, nukentėjusiajam žala padaryta nebuvo, civilinio ieškinio nereiškė. Nukentėjusiojo ir jo susitaikymą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo ir jo laisva valia pateikti prašymai ikiteisminį tyrimą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu. Toks nukentėjusiojo prašymas buvo pareikštas ir bylos nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytos sąlygos.
3.2. Apelianto tvirtinimu, teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismų išvada dėl šios sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių (tiek objektyvių, tiek subjektyvių) vertinimo rezultatas. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju jis padarė dvi nusikalstamas veikas, tarp jų yra ideali sutaptis, veikos yra atsitiktinės, padarytos pirmą kartą, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, veikos nesukėlė sunkių padarinių (nukentėjusiajam nebuvo sutrikdyta sveikata). Apeliantas nurodo, kad jis neteistas, nebaustas už administracinius nusižengimus, nevengia atsakomybės, nesislapsto, kviečiamas visada atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo tyrėją ir į teismą, prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi, nuo pat įvykio pradžios atsiprašė nukentėjusiojo, jis jam atleido ir jie susitaikė, daugiau jokių ikiteisminių tyrimų jam nėra pradėta. Šios aplinkybės, priešingai teismo pozicijai, patvirtina, kad jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad jis praeityje vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, dėl nusikalstamos veikos, susijusios su viešosios tvarkos pažeidimu, nesudaro pagrindo teigti, jog jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, kadangi iki šios dienos yra praėję 7 metai, ir tai patvirtina, kad jis nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, nėra pavojingas visuomenei. Pritaikius BK 38 straipsnį, būtų tinkamai įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis.
4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. pripažįsta, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, tačiau, jo teigimu, jos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, prašo taikyti BK 38 straipsnį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.
8. Nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikaltimų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Pagal baudžiamojo įstatymo prasmę realiosios sutapties atveju keliais savarankiškais veiksmais padaromi du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose BK (specialiosios dalies) straipsniuose. Idealioji sutaptis yra tada, kai esant vieningam tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis. Atribojant realiąją ir idealiąją nusikaltimų sutaptis, turi būti remiamasi šiomis bendrosiomis nuostatomis, kurių turinį atskleidžia konkrečios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).
8.1. Šiuo atveju pažymėtina, kad nuteistasis E. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2018 m. sausio 9 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, jo teigimu, dėl to, kad tėvas nėjo kartu išgerti, jau po padarytos nusikalstamos veikos 2018 m. sausio 9 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, dėl kurios padarymo buvo iškviesta policija, tiriamos įvykio aplinkybės, išvykus policijos pareigūnams, kaip nuteistasis pats parodė, grįžęs namo vėlai vakare, kai tėvas tiesiog pasakė tai, kas nuteistajam E. Š. nepatiko. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad abejais atvejais nustatytas tas pats nukentėjusysis, negalima teigti, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos įgyvendinant vieningą sumanymą. Nuteistojo E. Š. nusikalstamos veikos padarytos aiškiai savarankiškais veiksmais, t. y. nebuvo susijusios viena ta pačia paskata (motyvu), susiformavusia viena tyčia. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo neatskiriamos – padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos skirtingose namo vietose bei skirtingu laiku, todėl baudžiamojo įstatymo prasme nuteistojo padarytų nusikaltimų sutaptis yra realioji.
9. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau akcentuotina, kad netgi ir nustačius numatytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.
9.1. Nors nuteistasis E. Š. padarė ne vieną nusikalstamą veiką, tačiau pagal teismų praktiką asmuo, padaręs ne vieną nusikalstamą veiką, taip pat gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra 2 dalyje numatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-582/2004 ir kitos). BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
10. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. Š. netaikė BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės, motyvuodamas tuo, kad kaltininkas E. Š. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, dėl jų teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, aiškindamas įvykių aplinkybes, klaidino teismą, jo išsakytas gailėjimasis buvo deklaratyvus. Minėtus nusikaltimus E. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Be to, praeityje E. Š. taip pat buvo padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su viešosios tvarkos pažeidimu, dėl to jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio 1 dalimi. Minėtos aplinkybės teismui kėlė abejonių dėl kaltininko nuoširdumo bei pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl to, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis E. Š. ne visai tiksliai parodė įvykio aplinkybes, tačiau pažymi, kad nuteistasis E. Š. esmines įvykio aplinkybes parodė. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. Š. iš pat pradžių pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Procesas buvo užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 158–160), tačiau nuteistajam manant, kad jam buvo neteisingai subendrintos bausmės, jo prašymu buvo surengtas bylos nagrinėjimas teisme ir, išnagrinėjus bylą, priimtas skundžiamas nuosprendis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis E. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu dėl girtumo neprisiminė, ar sakė tėvui, jog nukirs jam sprandą (t. 1, b. l. 112). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu E. Š. parodė, kad spyrė tėvui Z. Š. į veidą (t. 1, b. l. 112), o teisiamajame posėdyje teigė, jog tėvui į veidą nespyrė tam, kad jį sužalotų, jis spyrė į kėdę (t. 1, b. l. 192–193). Tokie nuteistojo parodymai nėra iš esmės vieni kitiems prieštaraujantys, nes teisiamajame posėdyje nuteistasis neneigė, jog jis spyrė, tačiau pažymėjo, kad jis nenorėjo tėvui įspirti į veidą. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, praėjus atitinkamam laiko tarpui, būdamas susitaikęs su tėvu, nuteistasis E. Š. buvusias įvykio aplinkybes vertino ir subjektyviai, todėl jo parodymai ir nebuvo visiškai identiški. Tačiau teisiamajame posėdyje nuteistasis patvirtino, kad jis visiškai prisipažįsta kaltu dėl to, kas jam inkriminuota kaltinime, teigė, jog dėl savo neteisėtų veiksmų gailisi. Akcentuotina, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nenumatyta sąlyga, kad turi būti nustatyta, jog nuteistasis ne tik prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, bet ir nuoširdžiai gailėjosi, t. y. šiuo atveju užtenka tik nuteistojo prisipažinimo dėl padarytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad nuteistasis E. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.
11.1. Iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis Z. Š. į medicinos įstaigas nesikreipė, civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalų atlyginimo nepateikė, nuteistasis E. Š. su nukentėjusiuoju Z. Š. susitaikė, jis nuteistajam jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 140–141), baigiamųjų kalbų metu nesuprato, dėl ko E. Š. turėtų būti nubaustas (t. 2, b. l. 6).
11.2. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. Š. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), prieš savo tėvą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, bei ši aplinkybė buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, praeityje E. Š. taip pat buvo padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su viešosios tvarkos pažeidimu, dėl to jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio 1 dalimi. Tačiau nagrinėjamu atveju, ne tik nuteistasis E. Š., bet ir nukentėjusysis Z. Š., kaip jis ir pats patvirtino, buvo neblaivūs, abu nusikaltimai padaryti tą pačią dieną, o konflikto aplinkybės ir buvo susijusios su išgertuvėmis. Nors nuteistasis E. Š. taip pat buvo padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su viešosios tvarkos pažeidimu, dėl to jis Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio 1 dalimi (t. 1, b. l. 97–98), tačiau nuo to laiko praėjo beveik septyneri metai. E. Š. iki nusikalstamų veikų padarymo, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neteistas, 2013 metais du kartus baustas administracine tvarka, tačiau už pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklėmis (t. 1, b. l. 93–94), dirbo, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo registruotas darbo biržoje, o iš 2018 m. birželio 28 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Ž. M. ir nuteistojo E. Š. sudarytos darbo sutarties nustatyta, kad E. Š. nuo 2018 m. birželio 29 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju-ekspeditoriumi (t. 2, b. l. 29–30). Byloje duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. Š. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nėra. Tiek teisiamajame, tiek ir apeliaciniame teismo posėdžiuose nuteistasis tvirtino supratęs savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi (t. 2, b. l. 7, 33). Tai, kad nuteistasis E. Š. įvertino savo neigiamo elgesio pasekmes, yra linkęs pasitaisyti, ir yra pagrindo manyti, kad jis naujų nusikalstamų veikų nedarys, parodo ir tai, jog jis įsidarbino vairuotoju-ekspeditoriumi, darbas yra susijęs su atsakomybe. Akcentuotina, kad šį manymą sustiprina ir iš darbovietės pateikta E. Š. charakteristika. 2018 m. rugsėjo 5 d. charakteristikoje UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorius E. Š. įvertino kaip komunikabilų, draugišką, visada norintį padėti ir organizacinių sugebėjimų turintį žmogų, nepriekaištingai atliekantį savo darbą, taip pat nurodė, kad jis pasitikėjimo vertas žmogus (t. 2, b. l. 31).
12. Esant aptartiems duomenims konstatuotina, kad nuteistasis E. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, žala nukentėjusiajam nepadaryta, nuteistasis su nukentėjusiuoju susitaikė, ir yra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. Š. naujų nusikalstamų veikų nedarys. Apeliacinės instancijos teismas BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių nuteistasis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nenustatė. Nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia manymą, kad bausmės tikslai, nubaudimo ir prevenciniai, esant pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, bus pasiekti taikant BK 38 straipsnyje įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Todėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendis naikintinas (BPK 327 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, kolegija
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti.
E. Š., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, remiantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą dėl šių nusikalstamų veikų nutraukti.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).
E. Š. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – kirvį, saugomą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal 2018 m. sausio 16 d. kvitą B serija BBB Nr. 065422, grąžinti nukentėjusiajam Z. Š., gim. (duomenys neskelbtini).