Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti įteikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka). Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

5. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė 2010 m. spalio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C010086880 (toliau – ir sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 1 500,00 Lt dydžio kreditą (grąžinimo terminas 2012 m. lapkričio 5 d.), o atsakovė įsipareigojo paimtą kreditą grąžinti kreditorei per kredito grąžinimo terminą mokėdamas sutartyje numatyto dydžio kredito grąžinimo įmoką ir palūkanas. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ nutraukė sutartį su atsakove, nes ji nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Pradinė kreditorė 2015 m. kovo 10 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujai kreditorei ieškovei UAB „Gelvora“. Ieškovė, kaip nauja kreditorė, 2015 m. kovo 31 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą bei paragino atsiskaityti, tačiau atsakovė negrąžino skolos ieškovei.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.872 straipsnio 2 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

8. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

9. Atsakovė, pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino kredito sumos pagal sutartį nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, todėl ieškinio reikalavimai tenkintini, priteisiant iš atsakovės ieškovei 346,25 Eur negražinto kredito sumą (CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.873, 6.886 straipsniai, 6.109 straipsnio 1 dalis).

10. Sutartyje nustatyta 15,30 procentų palūkanų norma. Kredito gavėja (atsakovė) įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti palūkanas iki dienos, kai kredito gavėjas padengs paimtą kreditą. Todėl ieškinio reikalavimai iš atsakovės ieškovei priteisti 252,25 Eur palūkanas ir 15,30 proc. dydžio metines palūkanos, skaičiuojamos nuo 346,25 Eur (negražintos kredito sumos) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo dienos (vartojimo kredito sutarties sąlygų 5 dalis, CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys, 6.872 straipsnio 2 dalis) tenkintini.

11. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 249,30 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 0,4 procentų dydį (laikotarpis nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d.).

12. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

13. Taigi, ieškovė ieškinyje apskaičiavimo delspinigius (249,30 Eur delspinigius), kurių dydis akivaizdžiai viršija imperatyvų šiuo metu galiojančio Vartojimo kredito įstatymo nustatytą 0,05 procento dydį už kiekvieną pradelstą dieną. Ir nors Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis pradėjo galioti nuo 2011 m. balandžio 1 d., t. y. vėliau nei buvo sudaryta sutartis (2009 m. birželio 7 d.), tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019).

14. Teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti delspinigių suma (249,30 Eur) palyginus su pagrindine skola (346,25 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (CK 1.2 straipsnis). Tačiau delspinigių mažinimas iki Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio, t. y. iki 18,70 Eur (346,25 Eur x 0,05 proc. x 180 d. = 18,70 Eur), teismo vertinimu, šiuo atveju neatitiktų protingumo ir teisingumo principų, galimai pažeistų kreditoriaus interesus. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma mažintina iki 70 proc., t. y. iki 174,51 Eur dydžio. Pažymėtina, kad toks delspinigių mažinimas atitinka naujausią teisminę praktiką (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1799-413/2019).

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato skolininko pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (91 proc., patenkinti ieškinio reikalavimai) ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 20,88 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

17. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos, kadangi jų dydis (tenkanti dalis atsakovei) mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 346,25 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 25 ct) skolą, 252,25 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 25 ct) palūkanas, 174,51 Eur (vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų 51 ct) delspinigius, 15,30 proc. dydžio palūkanas nuo negrąžintos skolos (346,25 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (773,01 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 20,88 Eur (dvidešimt eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.