Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas G. Dzedulionis Baudžiamoji byla Nr. 1A-480-365/2015

Teisėja J. Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02326-2013-3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Dzedulionio, teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jolantos Čepukėnienės,

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, nukentėjusiajam V. B., V. B., gynėjui adv. Vyteniui Dziegoraičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-15 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d., 1 p. b p.p., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant sumokėti 10 MGL (376 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iš A. G. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 49,83 Eur (172,04 L), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie SADM – 161,63 Eur (558,07 Lt). Nukentėjusiajam V. B. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš A. G. priteista 630,79 Eur (2178 Lt) nukentėjusiojo V. B. išlaidoms advokato paslaugoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir iš chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų, o būtent :

2013 m. gruodžio 19 d. apie 21.30 val. Vilniaus r., Nemenčinės sen., važiuodamas automobiliu „MERCEDES BENZ“, v/n (duomenys neskelbtini) sustojo kelyje „Švenčionys-Vilnius“ 21,5 km, kur viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei rodydamas rankos vidurinį pirštą, išvadino nukentėjusiąją V. B. necenzūriniais žodžiais dėl pastarosios netinkamo važiavimo vairuojant automobilį „Renault Clio“, v/n (duomenys neskelbtini) bei trukdymo jam važiuoti pagrindiniu keliu. Po to, paėmęs V. B. už rankos, pradėjo tampyti ją ir grasinti smurto panaudojimu, sakyti, kad yra buvęs boksininkas ir ,,kaip nupis, taip ją ir paguldys“, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

A. G. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 19 d. apie 21.35 val. Vilniaus r., Nemenčinės sen., viešoje vietoje, būdamas kelyje „Švenčionys-Vilnius“ 21,5 km, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išvadino, pasiruošusį užstoti V. B., V. B. „seniu“, po ko tyčia, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų 3 kartus kumščiu smogė nukentėjusiajam V. B. į žandą, ausį ir lūpas, tuo padarydamas nukentėjusiajam trauminį kairės ausies būgnelio plyšimą, paviršines muštines žaizdas viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje su odos nubrozdinimu apatinės lūpos dešinės pusės raudonio srityje bei kraujosruvą apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, kairio žando sumušimą, pasireiškusį paviršine muštine žaizda kairio žando gleivinėje su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, t. y. nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui dėl chuliganiškų paskatų, t. y. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str., įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir logikos dėsniais, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, pagal tai padaromos pagrįstos išvados.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių įvertino byloje esančius įrodymus, todėl tinkamai kvalifikavo A. G. veiksmus pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d.

Apeliantas teigė, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteisė jį pagal BK 284 straipsnio l dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jo veiksmuose nesant visų būtinųjų šių nusikalstamų veikų požymių. Apelianto manymu, nėra pagrindo jo padarytą nusikalstamą veiką papildomai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., nes BK 138 str. 2 d. 8 p. apima chuliganiškas paskatas.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis, 2013 m. gruodžio 19 d. apie 21.30 val. Vilniaus r., Nemenčinės sen., važiuodamas automobiliu „MERCEDES BENZ“, v/n (duomenys neskelbtini) sustojo kelyje „Švenčionys-Vilnius“ 21,5 km, kur viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei rodydamas rankos vidurinį pirštą, išvadino nukentėjusiąją V. B. necenzūriniais žodžiais dėl pastarosios netinkamo važiavimo vairuojant automobilį „Renault Clio“, v/n (duomenys neskelbtini) bei trukdymo jam važiuoti pagrindiniu keliu, po to, paėmęs V. B. už rankos, pradėjo tampyti ją ir grasino panaudoti smurtą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų nebuvo jokio asmeninio pobūdžio konflikto, jie iki įvykio vienas kito nepažinojo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus nuteistojo atžvilgiu. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo smūgių sudavimo nukentėjusiajam V. B. paskatos buvo chuliganiškos – tai jis padarė be jokios priežasties.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas A. G. padarė Vilniaus r., Nemenčinės sen., kelio „Švenčionys-Vilnius“ 21,5 km. Akivaizdu, kad ši vieta yra vieša, joje bet kuriuo metu gali atsirasti kitų asmenų, nes patekimas į ją nėra ribojamas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pašalinių asmenų įvykio vietoje nebuvo, neturi jokios reikšmės nustatant, ar vieta, kurioje padaryta veika, laikytina vieša.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką kyla tik tuomet, kai bent vienu iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais) sukeliami padariniai – sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi byloje turi būti nustatyta, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus kaltininkas atliko ir ar dėl šių veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-412/2009, 2K-248/2008, 2K-243/2006, Nr. 2K-397/2005). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. viešoje vietoje V. B. be jokios priežasties sudavė 3 smūgius į žandą, ausį ir lūpas ir taip jam nesunkiai sutrikdė sveikatą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Agresyvus elgesys, keikimasis necenzūriniais žodžiais, o juo labiau fizinio smurto naudojimas šiuos reikalavimus pažeidžia. Toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. G. be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš V. B. ir tokiais neteisėtais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–249/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes jo veikas teismai tinkamai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio l dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, laikytina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-15 priimtas pagrįstas nuosprendis. A. G. paskirta bausmė nebuvo aiškiai per griežta arba neteisinga ir paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kaltinamasis su nukentėjusiaisiais susitaikė ir, įvertinę LR BK 38 str. pakeitimus, prašė bylą nutraukti BK 38 str. pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo turi būti padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką; savo noru atlyginęs ar pašalinęs fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitaręs ją pašalinti arba atlyginti; susitaikęs su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; palankios kaltininkui bylos aplinkybės (paprastai apibūdinančios kaltininką ir jo padarytą veiką) leidžia manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus ir argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1–4 p. nurodytų sąlygų visuma. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis 2K-565/2012). Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) ir įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis 2K-77/2012).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. G. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme savo kaltę pripažino pilnai. Teismui pateikti 2015-07-01 ir 2015-09-07 Susitarimai dėl susitaikymo su abiem nukentėjusiaisiais: V. B. ir V. B.. Susitarimuose nurodoma, kad nukentėjusiesiems žala atlyginta, pretenzijų kaltinamajam neturi, nukentėjusieji sutinka, kad byla būtų nutraukta LR BK 38 str. pagrindu kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius. Pateikti dokumentai patvirtina, kad A. G. atlygino pirmos instancijos teismo priteistas sumas tiek Teritorinei ligonių kasai, tiek VSDFV. A. G. praeityje – prieš septynerius metus buvo teistas 2008-12-05 nuosprendžiu (2009-03-06 Vilniaus apygardos teismo pakleistas) pagal LR BK 260 str.1d., 54 str. 3d. – laisvės apribojimu dvejiems metams su 800 litų turto konfiskavimu, bausmė įvykdyta ir A. G. išbrauktas 2010-11-17 iš įskaitos Vilniaus m. ir rajono PI. Dirba, augina du vaikus.

Šiuo metu galiojanti LR BK 38 str. redakcija numato, kad ir teistas asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius. Įvertinus aukščiau nurodytus motyvus, nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), jų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, duomenų apie administracine tvarka skirtas galiojančias nuobaudas nėra, kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas manyti, jog ateityje šis asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra Lietuvos Respublikos BK 38 str. numatytų sąlygų atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, visuma.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2p.,327 str.1p.

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-15 nuosprendį dėl A. G. nuteisimo pagal LR BK 284 str.1d., 138 str.2d.8p. ir atleisti pastarąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str.1d., 138 str.2d.8p. jam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą nutraukti (LR BK 38 str.).

LR BK 67 str.2d.6p. ir 71 str. pagrindu paskirti sumokėti per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos A. G. 10 MGL (376 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą .

Išaiškinti A. G.., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti, kad, vengiant sumokėti paskirtą įmoką, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal LR BK 243 str., tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (LR BK 74 str.2d.).