Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie LR FM) atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-38-1007/2016 pagal pareiškėjos antstolės E. M. prašymą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI prie LR FM ir VĮ Turto bankas dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė E. M. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą prašydama pakeisti vykdymo procese mirusį skolininką N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką (juridinio asmens kodas 111105555). Nurodė, kad antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-09-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1285-875/2010 dėl 3,30 Lt (0,96 Eur) pašto išlaidų išieškojimo iš skolininko N. K. išieškotojo valstybės naudai. Vykdymo eigoje 2012-01-19 buvo gautas išrašas apie skolininko N. K. mirtį. VĮ Centrinės hipotekos įstaigos 2016-04-05 testamentų registro duomenimis N. K. palikimą 2015-12-03 priėmė Lietuvos Respublika (juridinio asmens kodas 111105555). Antstolė nurodė, jog nutraukti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) negali, nes liko nesumokėtos 14,87 Eur dydžio vykdymo išlaidos, todėl tikslinga vykdymo procese pakeisti mirusį skolininką į jo teisių perėmėją, kad būtų galima, prieš nutraukinat vykdomąją bylą LR CPK 629 str. 1 d. 7 p. pagrindu, išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjos antstolės E. M. prašymą tenkino. Pakeitė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese mirusį skolininką N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką (juridinio asmens kodą 111105555) vykdymo išlaidų išieškojimo dalyje.

Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-09-08 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1285-875/2010 pagrindu 2010-09-29 buvo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-1285-875/2010 dėl 3,30 Lt (0,96 Eur) pašto išlaidų išieškojimo iš skolininko N. K. valstybės naudai. Pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą antstolės E. M. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja antstolė E. M., sužinojusi apie skolininko mirtį, 2012-02-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo VMI prie LR FM apie N. K. atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas, įskaitant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat nurodė, jog mirus skolininkui, reiškia reikalavimą mirusio skolininko teisių perėmėjui dėl išvardytose vykdomosiose bylose susidariusių vykdymo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VĮ Centrinės hipotekos įstaigos 2016-04-05 testamentų registro duomenimis palikimą po N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė Lietuvos Respublika, 2015-12-03 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pagal kurį palikimą sudaro butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovaujantis LR CK 5.63 str. 1 d., terminas palikėjo kreditoriams pareikšti reikalavimus prasidėjo (duomenys neskelbtini), mirus N. K., ir baigėsi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimą vykdanti antstolė 2012-02-13 raštu kreipėsi į VMI prie LR FM, kuri paveldėjimo santykiuose atstovavo Lietuvos Respubliką, ir informavo apie N. K. atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas, įskaitant Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama išieškotinos skolos dydį, pagrindą bei išieškotoją, kurio naudai vykdomas išieškojimas, pirmosios instancijos teismas vertino, kad toks kreditoriaus reikalavimo pareiškimo būdas yra tinkamas ir pakankamas konstatuoti, jog įpėdinis per LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą buvo informuotas apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu VMI prie LR FM prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį, pakeičiant mirusio skolininko N. K. teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI prie LR FM, į mirusio skolininko teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-05-24 nutartimi buvo netinkamai išspręstos šalių procesinės padėtys. Skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje suinteresuotais asmenimis nurodytos Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR FM ir VĮ Turto bankas. LR CPK 37 str. numatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Mirusiojo skolininko palikimą priėmė VMI prie LR FM, atstovaudama valstybę, tačiau 2015-12-11 paveldėjimo teisės liudijimas buvo persiųstas VĮ Turto bankas, kuri šiuo metu administruoja valstybės paveldėtą turtą. VMI prie LR FM neturi jokio turto, priklausiusio mirusiam skolininkui, todėl nėra suinteresuota šioje byloje.

Tiek VMI prie LR FM, tiek VĮ Turto bankas savo atsiliepimuose nurodė, kad mirusiojo skolininko turtą administruoja VĮ Turto bankas, ir prašė pirmosios instancijos teismo vykdomojoje byloje skolininką N. K. pakeisti į valstybę, kaip mirusio skolininko teisių ir pareigų perėmėją vykdymo procese, atstovaujamą VĮ Turto bankas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašo VMI prie LR FM atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2015-03-13 priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) buvo pakeistos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, nuo 2015-03-20 valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas, kilnojamojo turto – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žemės sklypų (jų dalių), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Taisyklių 10⁵ p.).

Apeliantė atskirajame skunde be pagrindo teigia, kad Akmenės rajono apylinkės teismas netinkamai išsprendė šalių procesines padėtis, nurodydama, kad suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovu turi būti VĮ Turto bankas. Suinteresuotu asmeniu byloje yra tinkamai nurodyta mirusiojo N. K. įpėdinė – Lietuvos Respublika. VĮ Turto bankas ir VMI prie LR FM yra tik suinteresuoto asmens atstovai, o atstovavimo valstybei klausimas paliktinas spręsti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti,

kad pareiškėjos antstolės E. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,30 Lt (0,96 Eur) pašto išlaidų išieškojimo iš skolininko N. K. išieškotojos valstybės naudai. (duomenys neskelbtini) skolininkas N. K. mirė. Pareiškėja antstolė E. M., sužinojusi apie skolininko mirtį, 2012-02-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo VMI prie LR FM apie skolininko N. K. atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas, įskaitant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-09-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1285-875/2010 dėl 3,30 Lt (0,96 Eur) pašto išlaidų išieškojimo iš skolininko N. K. išieškotojui valstybei; taip pat nurodė, jog mirus skolininkui, reiškia reikalavimą mirusio skolininko teisių perėmėjui dėl išvardytose vykdomosiose bylose susidariusių vykdymo išlaidų. VĮ Centrinės hipotekos įstaigos 2016-04-05 testamentų registro duomenimis mirusio skolininko N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė Lietuvos Respublika (juridinio asmens kodas 111105555), atstovaujama VMI prie LR FM. Akmenės rajono 2-ajame notarų biure 2015-12-03 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pagal kurį paveldimą turtą sudaro butas/patalpa – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

LR CPK 48 str., reglamentuodamas procesinių teisių perėmimą, 1 d. numato, jog kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt.) teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galima bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (LR CPK 596 str. 1 d.).

Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Vadovaujantis LR CK 5.1 str., paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs, nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės, palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (LR CK 5.2 str. 3 d.). Taigi, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.3 str. 1 d.). LR CK 5.62 str. 3 d. numato, jog valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas (LR CK 2.36 str. 2 d.). Valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. (LR CPK 51 str., 4 d.).

Vadovaujantis LR CPK 596 str., pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese mirusį skolininką N. K. į jo teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nėra. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kuris iš valstybę atstovaujančių asmenų – VMI prie LR FM ar VĮ Turto bankas – yra tinkamas mirusio skolininko, kurio nekilnojamąjį turtą paveldėjo valstybė, teisių perėmėjas.

Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 priimti Taisyklių pakeitimai, įsigalioję 2015-03-20. Taisyklių 10⁵ punkte numatyta, kad valstybei perduotinas nekilnojamasis turtas, taip pat valstybei perduotinos akcijos į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiami, o perduodami šia tvarka: centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui; žemės sklypai (jų dalys), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti, šių Taisyklių 11, 17, 23, 45 ir 68 punktų nustatyta tvarka perduodami Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypų (jų dalių) buvimo vietą. Taisyklių 43 punkte nustatyta, jog kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, sutiktina su apeliantu, kad nuo 2015-03-20, valstybei paveldint centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą (šiuo atveju nekilnojamąjį turtą – butą), ją atstovauja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – VĮ Turto bankas (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 str.).

LR CK nedetalizuojama turto, kurį paveldi valstybė, priėmimo tvarka ir tolimesni su paveldėtu turtu atliktini veiksmai (išskyrus atsakomybė už palikėjo skolas (LR CK 5.62 str. 3 d.)) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas (LR CK 5.66 str. 2 d.)), taip pat institucijų, kurios tokiu atveju įgaliotos veikti valstybės vardu, teisės ir pareigos. Valstybei perduoto turto apskaitą, įvertinimą, realizavimą reglamentuoja Taisyklės, jose numatyta, kokia konkreti valstybės institucija atlieka skirtingų rūšių turto perėmimą, todėl sprendžiant, kokia institucija įgaliota atstovauti valstybę teisme, kai vykdomas išieškojimas iš valstybės paveldėto turto, turi būti vadovaujamasi kitų įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Manytina, kad VĮ Turto bankas argumentas, jog nagrinėjamos bylos atveju pakanka naująjį skolininką įvardinti kaip Lietuvos Respubliką, o atstovavimo valstybei klausimą palikti spręsti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, yra pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos antstolės E. M. prašymas dėl mirusio skolininko N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pakeitimo į jo teisių perėmėją Lietuvos Respubliką (juridinio asmens kodas 111105555) pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jį patenkinti (LR CPK 596 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.