Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-08-29 · Byla Nr. ATP-803-487/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.2.-2879-295/2016Nutarimas · 2016-06-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ATP-803-487/2016Nutartis · 2016-08-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-29
Bylos Nr.
ATP-803-487/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01393-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Advokatai
Vaidotas Sviderskis
Kategorijos
  • 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-803-487/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01393-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4; 3.26.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. U. atstovo advokato Vaidoto Sviderskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo T. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. 1 d. nubaustas 1448 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Enero“ vadovas T. U., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., būdamas atsakingu asmeniu už Bendrovės vykdomus atsiskaitymus, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir organizuodamas bei vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir nors UAB „Enero“ buvo skolinga valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tokiu būdu pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kaip kreditoriaus teises, ir tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. U. atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimo dalį, kuria T. U. paskirta 1448 Eur dydžio bauda, ir vadovaujantis ATPK 30¹ str., T. U. taikyti mažesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą arba administracinės nuobaudos T. U. neskirti visiškai.

Apelianto nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir visų šalių paaiškinimus, buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. 1 d., kadangi administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti,T. U. paskyrus mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismui netaikius ATPK 30¹ str. nuostatų, administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nepasiekti, nes šie tikslai buvo pasiekti, dar prieš paskiriant T. U. nuobaudą – T. U. iš karto pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, paaiškino, dėl kokių aplinkybių šis pažeidimas buvo padarytas, jo vadovaujama bendrovė operatyviai ir, pasitaikius pirmai galimybei, padengė VMI nustatytą mokestinę nepriemoką. Visa nepriemoka buvo padengta iki buvo pradėta administracinė teisena. Tai reiškia, kad T. U. neturėjo tiesioginės tyčios išvengti atsakomybės ar nesumokėti mokesčių VMI, tačiau vis tiek buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, administracinė atsakomybė T. U. neturėjo būti taikoma ir pirmosios instancijos teismo paskirta 1448 Eur dydžio administracinė nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Enero“, nors ir pavėluotai, bet dar 2015-12-31 visą mokestinę nepriemoką VMI jau buvo padengusi. Teismas visiškai į šią aplinkybę neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teisme UAB „Enero“ vadovas T. U. buvusį įsiskolinimą aiškino sunkia bendrovės finansine padėtimi, nes su bendrove už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas vėlavo atsiskaityti užsakovai, kurių didžioji dalis yra valstybinės įmonės, todėl, siekiant išvengti gręsiančio bendrovės bankroto ir išsaugoti bendrovėje esančias darbo vietas, atsiskaitydamas su bendrovės kreditoriais, T. U. pirmenybę teikė darbuotojų darbo užmokesčiui bei atsiskaitymams su prekių ir paslaugų tiekėjais, tačiau buvo dengiamos ne bet kokios, o tik neišvengiamos ir įmonės egzistencijai būtinos skolos. Bendrovei buvo ypatingai svarbu atsiskaityti su kreditoriais, be kurių bendrovė negalėtų vykdyti veiklos, sumokėti atlyginimus darbuotojams. Svarbu ir tai, kad T. U. dėl padaryto pažeidimo gailėjosi ir pažadėjo ateityje tokių pažeidimų nebedaryti.

Skunde nurodyta, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad T. U. anksčiau administracine tvarka už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą nebaustas, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis tokio pobūdžio pažeidimų nedarys, taip pat į visas nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. T. U. vadovaujama bendrovė užsiima inžinerijos veikla ir su ja susijusiomis techninėmis konsultacijomis (kultūros paveldo ir energetikos inžinerija) ir dažniausiai apmokėjimus už atliktus darbus bendrovė gauna, tik pilnai įvykdžius projektus. Atitinkamai dėl šių priežasčių ir susidarė mokestinės nepriemokos VMI, tai yra negavus apmokėjimų už parengtus techninius projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų lėšų, bendrovė nespėjo laiku padengti visų įsiskolinimu visiems kreditoriams. T. U. mėnesinės pajamos yra minimalios, taigi teismo paskirta nuobauda yra neadekvati ir tikrai per griežta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI atstovas prašo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimo atmesti. VMI atstovo teigimu, nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankciją už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 str. numatytų administracinė nuobaudos tikslų. Teismas paskyrė nuobaudą už padarytą pažeidimą, įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Teismas įvertino pažeidėjo asmenybę, jo padarytų pažeidimų pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais. VMI nuomone, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrus T. U. švelnesnę, nei sankcijoje numatyto dydžio minimali bauda, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, būtų pažeistas bausmės proporcingumo principas. Nelaikytina ypatinga išimtine aplinkybe, jog T. U. pajamos yra minimalios, ir kurios pagrindu galima būtų skirti mažesnę nei įstatymo numatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliantas ginčija teismo nutarimą dalyje dėl T. U. paskirtos administracinės nuobaudos, prašydamas taikyti pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jam mažesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą arba administracinės nuobaudos T. U. neskirti visiškai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str., neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal ATPK 30 str. nuostatas nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo, teismas, nenustatęs T. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinęs tai, kad T. U., duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, savo kaltę dėl kreditoriaus - VMI - teisių pažeidimo iš esmės visiškai pripažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, nurodęs pažeidimo padarymo priežastis ir aplinkybes, paskyrė T. U. straipsnio sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą – 1448 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs visumą bylos aplinkybių, laikė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokių faktinių duomenų teismui nepateikė. Teismas laikė, kad aplinkybė, jog administracinį teisės pažeidimą asmuo padarė, siekdamas naudos savo vadovaujamai bendrovei, taip pat, kad jo darbo užmokestis bendrovėje nėra didelis ir įstatymo sankcijoje numatyto dydžio baudos paskyrimas sukels administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neigiamas pasekmes, pačios savaime negali būti laikomos ypatingomis ar išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla, apelianto skunde bei VMI atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju visgi yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir T. U. skirti švelnesnę, nei įstatymas numato, administracinę nuobaudą.

ATPK 30¹ str. be kita ko numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, T. U. apylinkės teismo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta 1448 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nustatyta administracinio teisės pažeidimo byloje, T. U. pažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę, neatsiskaitydamas su VMI, ne tyčia vengdamas šios prievolės valstybei, bet dėl susidariusios sunkios bendrovės finansinės padėties - su bendrove už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas vėlavo atsiskaityti užsakovai, kurių didžioji dalis yra valstybinės įmonės, todėl, siekdamas išvengti gręsiančio bendrovės bankroto ir išsaugoti bendrovėje esančias darbo vietas, pirmiau atsiskaitė su bendrovės kreditoriais, nei su VMI. Be to, T. U. visą nepriemoką VMI padengė iki buvo pradėta administracinė teisena, tai rodo, kad jis neturėjo tikslo išvengti atsakomybės ar nesumokėti mokesčių VMI.

Pripažįstama, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai turi asmenį sudrausminti, auklėti, sukelti turtinių sankcijų, tačiau, šios pasekmės negali būti neproporcingos padarytam teisės pažeidimui ir turi atitingi sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Todėl, individualizuojant asmeniui administracinę nuobaudą, būtina atsižvelgti į visų aplinkybių visumą, t.y. į priežastis, kodėl buvo padarytas teisės pažeidimas, koks gėris buvo pažeistas, kokios pažeidimo pasekmės, ar likviduoti teisės pažeidimo padariniai, ar teisės pažeidėjas prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, taip pat būtina atsižvelgti ir į teisės pažeidėjo turtinę padėtį.

Byloje nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių sunkią T. U. turtinę padėtį. Vien nedidelio darbo užmokesčio gavimas neatspindi realios asmens turtinės padėties. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, nėra pagrindo žymiai švelninti T. U. pirmosios instancijos teismo paskirtos administracinės nuobaudos, kadangi nepateikta jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų. Tačiau konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti jam švelnesnę, nei įstatymas numato, administracinę nuobaudą dėl kitų priežasčių. Atsižvelgtina į tai, kad T. U., nors ir pavėluotai, su VMI atsiskaitė, veiksmais, sudarančiais teisės pažeidimo sudėtį, siekė išvengti žymiai didesnių neigiamų padarinių - bendrovės nemokumo ir gresiančio bankroto: atsiskaitinėjo su bendrovės kreditoriais, be kurių bendrovė negalėtų egzistuoti, mokėjo darbuotojams darbo užmokestį. T. U. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau analogiško teisės pažeidimo nėra padaręs, pasižadėjo ateityje nebenusižengti, todėl yra pakankamas pagrindas visas šias nurodytas aplinkybes pripažinti pakankamai svarbiomis, kad būtų pagrindas sušvelninti apylinkės teismo nutarimu T. U. paskirtą administracinę nuobaudą.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, jog administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas ir T. U. paskyrus mažesnę baudą, negu ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bauda. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į apeliacinio skundo motyvus, yra pakankamas pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimą, paskiriant T. U. švelnesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutarė:

T. U. atstovo advokato Vaidoto Sviderskio apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos pakeisti.

T. U. už ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirti 1000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio baudą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė