Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) vadovas T. U., laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., būdamas atsakingu asmeniu už Bendrovės vykdomus atsiskaitymus, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir organizuodamas bei vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tokiu būdu pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – Valstybinė mokesčių inspekcija), kaip kreditoriaus teises, ir tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. U. savo kaltę jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu pripažino visiškai ir teigė, kad vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, jis pažeidė įstatyme numatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą dėl sunkios Bendrovės finansinės padėties, nes su Bendrove už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas vėlavo atsiskaityti užsakovai, todėl jis, norėdamas išgelbėti Bendrovę nuo bankroto ir išsaugoti bendrovėje esančias darbo vietas, atsiskaitydamas su Bendrovės kreditoriais, pirmenybę teikė darbuotojų darbo užmokesčiui bei atsiskaitymams su prekių ir paslaugų teikėjais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. U. prisipažinimas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nekelia abejonių, o ta aplinkybė, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu už Bendrovės vykdomus atsiskaitymus bei žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga valstybės biudžetui, organizuodamas bei vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, pirmenybę teikdamas ne atsiskaitymui su valstybės biudžetu, o atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, yra neabejotinai patvirtinama Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo aktu ir prie jo pridėta patikrinimo medžiaga (b.l. 3-20).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais), todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš jų.

Kaip minėta, atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taip pat CK 6.930¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. U., būdamas atsakingu asmeniu už Bendrovės vykdomus atsiskaitymus, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis įstatyme (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte) numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir savalaikiai atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. U. nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

T. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, savo kaltę dėl kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos - teisių pažeidimo iš esmės pripažino visiškai ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, nurodęs pažeidimo padarymo priežastis ir aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl skirdamas administracinę nuobaudą T. U., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį ir pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į pažeidimo padarymo priežastis ir mano, kad T. U. skirtina ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė T. U. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam mažesnę baudą, nei įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokių faktinių duomenų teismui nepateikė. Ta aplinkybė, kad administracinį teisės pažeidimą jis padarė, siekdamas naudos savo vadovaujamai Bendrovei, taip pat ta aplinkybė, kad jo darbo užmokesti Bendrovėje nėra didelis ir įstatymo sankcijoje numatyto dydžio baudos paskyrimas sukels administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neigiamas pasekmes, pačios savaime, negali būti laikomos ypatingomis ar išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

T. U. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1448 € (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.