Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnio 1 dalį 4 MGL dydžio bauda; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta arešto bausmė septyniasdešimčiai parų;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį 14 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2015 m. liepos 13 d., apie 21.33 val., gatvėje, prie Antakalnio g. 39 namo, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam I. T. į veido sritį, kuris nuo patirto smūgio nukrito aukštielninkas ir galva atsitrenkė į gatvės grindinį, taip padarydamas nukentėjusiajam I. T. linijinį kairiojo momenkaulio ir užpakalinės dešinio momenkaulio dalies lūžį, dvi kraujosruvas galvos viršugalvio užpakalinės dalies minkštuose audiniuose, smegenų kietojo dangalo pažeidimą ir su plačia kraujo išlaja po smegenų kairiojo pusrutulio kietuoju dangalu, su kraujosruva po smegenų voratinkliniu dangalu, vyraujančia kairiojo pusrutulio paviršiuje bei galvos smegenų kaktinių skilčių pamato sumušimo židiniais ir kaktos odos nubrozdinimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu tyčia nukentėjusiajam I. T. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nusikaltimo vieta – teritorija, esanti šalia Antakalnio g. 39, Vilniuje. Nustatyta, kad įvykio vieta yra filmuojama, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta ir neapimta. (b. l. 9-11)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. liepos 15 d. 21.52 val. V. V. buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. (b. l. 58)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. T. nustatytas linijinis kairiojo momenkaulio ir užpakalinės dešinio momenkaulio dalies lūžis su kraujosruva galvos viršugalvio užpakalinės dalies minkštuose audiniuose, smegenų kietojo dangalo pažeidimu ir su plačia kraujo išlaja po smegenų kairiojo pusrutulio kietuoju dangalu, su kraujosruva po smegenų voratinkliniu dangalu, vyraujančia kairiojo pusrutulio paviršiuje bei galvos smegenų kaktinių skilčių pamato sumušimo židiniais ir kaktos odos nubrozdinimas. Kaktos nubrozdinimas padarytas paveikus kietu buku ar bukabriauniu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atskirai nuo kitų sužalojimų atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Kaukolės skliauto kaulų lūžis su kraujo išsiliejimais kaukolės viduje po kietuoju ir po voratinkliniu smegenų dangalais ir smegenų medžiagos sumušimo židiniais bei kraujosruva galvos skliauto minkštuose audiniuose padaryta smūginiu kieto buko daikto poveikiu per viršugalvio užpakalinę dalį ir būdinga griuvimui su (galimai) papildomu pagreičiu ir atsimušimui viršugalvio užpakaline dalimi į kietą buką paviršių. Į tokį sužalojimo mechanizmą nurodo sužalojimo pobūdis ir minkštųjų galvos audinių, skliauto kaulų lūžio ir galvos smegenų sužalojimo lokalizacija. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Neatmetama, kad tuo pačiu laiku galėjo būti padarytas ir kaktos odos nubrozdinimas, kurį padarant ir galėjo būti suteiktas papildomas pagreitis. Šis galvos ir galvos smegenų sužalojimas dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu ir smegenų medžiagos sumušimo atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Neatmetama galimybė, kad I. T. sužalojimus galėjo patirti 2015 m. liepos 13 d. 21.30 val. nuo suduoto smūgio į veidą griūnant ir galva atsimušant į grindinį. Pats sau I. T. tokių sužalojimų negalėjo pasidaryti. (b. l. 27-28)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. praeityje buvo diagnozuotas asmenybės sutrikimas, tačiau tai neturi įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti inkriminuojamos veikos padarymo metu. Nėra duomenų, kad V. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. (b. l. 104)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Pats V. V. teisme prisipažino, jog jis ranka sudavė vieną smūgį I. T. į galvos sritį, po smūgio nukentėjusysis nukrito aukštielninkas ir trenkėsi galva į grindinį. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų P. P., A. V. parodymai, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei vaizdo įrašas US_ch02_1507132120_150713215. Čia teismas pažymi, jog byloje nebuvo neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam smūgis buvo suduotas kumščiu, tokią aplinkybę nurodė tik vienas iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, kuris įvykį matė iš namų. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog smūgis iš tikrųjų buvo suduotas būtent kumščiu nėra. Todėl konstatuotina, jog nukentėjusiajam smūgis buvo suduotas ranka. Tuo pačiu teigtina, jog minėta aplinkybė neturi įtakos V. V. veiksmų kvalifikacijai. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, vertinant juos kartu su paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų P. P., A. V., D. T., Š. B. parodymais, ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, apžiūros protokole, vaizdo įraše US_ch02_1507132120_150713215 užfiksuotais duomenimis, leidžia konstatuoti, jog I. T. tyrimo metu nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent dėl V. V. veiksmų, t. y. I. T. sužalojimus patyrė nuo kaltinamojo suduoto smūgio į veidą griūnant ir galva atsimušant į grindinį. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys bei Š. B. parodymai leidžia konstatuoti, jog I. T. padaryti sužalojimai yra vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, jog iš vaizdo įrašo US_ch02_1507132120_150713215 matyti, jog I. T. įvykio vietoje, išėjęs iš kavinės, konfliktuoja su kitu asmeniu, jie grumiasi, I. T. judesiai yra akivaizdžiai nekoordinuoti, jis sunkiai laikosi ant kojų, elgiasi neadekvačiai. Tuo metu, kai I. T. konfliktuoja su kitu asmeniu, V. V. rūko ir yra visiškai akivaizdu, kad jis mato I. T. veiksmus, jo būklę. Pasibaigus konfliktui, I. T. atsisėda ant grindinio, šiek tiek pasėdi, grįžta atgal į kavinę, tačiau neužilgo pakankamai staigiai vėl išeina iš kavinės. Tuo metu, kai I. T. išeina iš kavinės, jis stabteli prie V. V., sukasi, o šis suduoda nukentėjusiajam smūgį ranka į galvos sritį. Nuo suduoto smūgio I. T. atbulas krenta ant grindinio, į jį trenkiasi galva ir nebesikelia, guli nejudėdamas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu, kai I. T. stabteli prie V. V., jo rankos yra nuleistos, jokių požymių, kurie rodytų, kad jis gali kelti grėsmę aplinkiniams, ketintų prieš ką nors smurtauti ar atlikti kitus panašaus pobūdžio veiksmus, nėra. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, taip pat paties kaltinamojo parodymai leidžia konstatuoti, jog V. V. turėjo suvokti ir suvokė, kad I. T. yra neblaivus, jis sunkiai pastovi ant kojų, jo koordinacija yra sutrikusi. Vien šis faktas rodo, kad kaltinamasis turėjo numatyti, jog sunkiai ant kojų bepastovintis, nekoordinuotas nukentėjusysis nuo stipresnio smūgio gali griūti. Čia pastebėtina ir tai, kad V. V. ne šiaip stumtelėjo nukentėjusįjį, o užsimodamas sudavė jam pakankamai stiprų smūgį ranka į galvos sritį. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes yra akivaizdu, kad V. V. tikrai suprato savo veiksmų pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo abejingas kilsiančioms pasekmėms. V. V. nagrinėjamu atveju veikė netiesiogine tyčia. Taip pat iš minėto vaizdo įrašo matyti, jog V. V. po įvykio nebuvo visiškai abejingas sukeltom savo veiksmų pasekmėms, t. y. jis po smūgio sudavimo nėjo šiek tiek toliau nuo nukentėjusiojo, tačiau vėliau buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, jį apvertė ant šono, iš įvykio vietos nepasišalino, padėjo nukentėjusįjį nunešti ir įkelti į greitosios pagalbos automobilį. Vis tik tokie kaltinamojo veiksmai po įvykio, įvertinus anksčiau aptartus faktus, nepaneigia fakto, kad jis veikė netiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai kaltininkas tyčia suduoda smūgį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, kuriam dėl to padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, be tiesioginio smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277/2011). Teigti, kad V. V. smūgį nukentėjusiajam sudavė norėdamas apsiginti, nėra pakankamo pagrindo. Kaip jau buvo minėta, iš vaizdo įrašo US_ch02_1507132120_150713215 matyti, jog nukentėjusysis jokios grėsmės kaltinamajam nekėlė, jokio kontakto iki smūgio sudavimo tarp jų nebuvo, pats kaltinamasis nurodė, jog iki smūgio sudavimo su nukentėjusiuoju nebendravo, be to, V. V. teisme aiškino ir tai, jog smūgį sudavė, kadangi norėjo apraminti nukentėjusįjį, o prieš tai tarp nukentėjusiojo ir kito asmens vykęs konfliktas V. V. vertinimu nebuvo rimtas („nieko pikto ten nebuvo“). Taigi kaltinamojo teiginį, jog smūgis buvo suduotas siekiant apsiginti nuo potencialių neteisėtų smurtinių nukentėjusiojo veiksmų, teismas vertina tik kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismui nekyla jokių abejonių, kad V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Teismas konstatuoja, jog tarp V. V. veiksmų ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi nors kaltinamasis ir nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, veikė netiesiogine tyčia.

V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam buvo nustatytas 2,44 blaivumas (b. l. 58), o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas V. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia. V. V. anksčiau yra teistas, taip pat ir už nusikalstamų veikų, susijusių su smurto panaudojimu kitiems asmenims, padarymą, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas nuo 1981 m. sausio 16 d. iki 1981 m. vasario 6 d. (diagnozė: psichopatija, šizoidinė forma), yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba. Taip pat skiriant V. V. bausmę atsižvelgtina ir į tai, jog I. T. prieš smūgio sudavimą elgėsi akivaizdžiai neadekvačiai, būdamas neblaivus, kabinėjosi prie aplinkinių. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, jog V. V. turi būti skiriama Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės dydis V. V. nustatytinas šiek tiek mažesnis nei minėtos normos sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka V. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą V. V. atidedant. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju labiau atitiktų ir nukentėjusiojo interesus, kadangi jis sudarytų sąlygas greitesniam nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimui. Teismas konstatuoja, kad V. V. bausmės vykdymas turi būti atidėtas trejiems metams, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios atitiktų nukentėjusiųjų interesus, užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 3271,94 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl jis tenkintinas. Pažymėtina, jog dėl šio ieškinio nagrinėjant baudžiamąją bylą ginčų nekilo, V. V. sutiko su civiliniu ieškiniu, jį pripažino.

Ikiteisminio tyrimo metu I. T. pareiškė 31680 Eur dydžio civilinį ieškinį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog jis patirtą neturtinę žalą vertina 30000 Eur, taip pat patyrė 1680 Eur dydžio turtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. T. atsiėmė civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo. Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Tuo pačiu teismas pažymi, jog nukentėjusiajam atsiėmus civilinio ieškinio dalį, kuria jis prašė atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, jis nepraranda teisės prašyti atlyginti patirtą žalą civilinio proceso nustatyta tvarka.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl I. T. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajam, kuris yra dar pakankamai jauno amžiaus, netiesiogine tyčia buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sveikatos sutrikdymas buvo padarytas suduodant vieną smūgį, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ir trenkėsi galva į grindinį. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis buvo operuotas, patyrė skausmą, ilgą laiką buvo nedarbingas, 2016 m. sausio 28 d. jam buvo išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad I. T. neteko 45 procentų darbingumo (darbingumo lygio sumažėjimas yra nustatytas iki 2017 m. sausio 27 d.). Teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusysis turi šeimą, kurioje auga du vaikai, iš kurių vienas yra mažametis. Be jokių abejonių, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam sumažėjo galimybės pilnavertiškai bendrauti (kalbos sutrikimas) su savo šeimos nariais, t. y. vaikais, kurių pilnavertis bendravimas su abiem tėvais yra itin svarbus, užtikrinantis tinkamą jų vystymąsi, bei su žmona, o tai be jokios abejonės apsunkina įprastų šeiminių santykių kūrimą bei palaikymą. Nekyla jokių abejonių ir dėl to, kad kalbos sutrikimai turi įtakos ir nukentėjusiojo darbinei veiklai. Teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusiuoju kurį laiką turėjo rūpintis jo artimieji, kadangi jis savarankiškai negalėjo atlikti dalies įprastų veiksmų (pavyzdžiui, pats maitintis), nevisiškai orientavosi aplinkoje. Akivaizdu, jog nukentėjusiojo sveikatos būklė, artimųjų susirūpinimas jo sveikata, ateitimi, nulėmė ir papildomų neigiamų išgyvenimų atsiradimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad patirta žala yra išties didelė. Teismas nustatydamas I. T. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į jo paties elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą bei tai, kad jis buvo neblaivus, taip pat į tai, jog kaltinamasis nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, nekilnojamojo turto neturi.

Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, I. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina, tačiau prašomos priteistinos sumos dydį mažina iki 14000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. V. 3271,94 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

I. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš V. V. I. T. priteisti 14000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

I. T. civilio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. V. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, perduotą teismui kartu su baudžiamąja byla, įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.