- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-132-436/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00614-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Meno industrijų centras“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Sewing Company“
- Trečiasis asmuo
- R. T.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meno industrijų centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8608-375/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meno industrijų centras“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Sewing Company“, trečiasis asmuo R. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas, ar reikalavimo teisė į atsakovę priklauso asmeniui, pareiškusiam reikalavimus (ieškovo tinkamumo).
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „Meno industrijų centras“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Sewing Company“ 2 965,71 Eur skolos, 150,08 Eur palūkanų už uždelsimą, 8 procentų metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
3. Reikalavimą grindė tuo, jog ieškovė nuosavybės teisėmis valdo prekinį ženklą „IF Agency“, kurio kuratore ir projektų vadove yra R. T.. „IF Agency“ teikia micro/macro turinio gamybos socialinei medijai, komunikacijų sklaidos skaitmeninėje erdvėje, įvaizdinių ir pardavimų skatinimo, kompanijų, paremtų vartotojų elgesio analize, kūrybinių socialinės medijos strategijos kūrimo paslaugas. 2016 m. lapkričio mėnesį į R. T. kreipėsi atsakovė tikslu susitarti dėl šių paslaugų gavimo. Atsakovei buvo pasiūlyta jos prekinio ženklo „Coat Creators“ paskyroje talpinti po 12 žinučių per mėnesį, o instagramo paskyroje 30 žinučių per mėnesį, taip plečiant prekės ženklo žinomumą ir potencialių klientų ratą. Svarbiausi dalykai būtų papildoma fotosesija, kur būtų susisteminta prekinio ženklo vizuali ir tekstinė komunikacija. Buvo susitarta, kad bus teikiamos socialinių tinklų priežiūros bei brendbooko kūrimo paslaugos. Paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau iš susirašinėjimo matyti, kad buvo aptartos esminės sąlygos – paslaugų kiekio, terminų, bendradarbiavimo, kainos ir kt. Paslaugos pradėtos teiki 2016 m. gruodžio mėnesį ir teiktos iki 2017 m. rudens. Buvo intensyviai bendradarbiaujama, teikiamos paslaugų kasmėnesinės ataskaitos, tačiau jau nuo pirmosios sąskaitos – faktūros pateikimo atsakovės atstovai pradėjo vengti bendradarbiauti, neatsakinėjo į elektroninius laiškus. 2017 m. liepos 25 d. atsakovė atsisakė mokėti pateiktas sąskaitas – faktūras motyvuodama tuo, kad atsakovės netenkino pardavimų rezultatas.
Šalies argumentai
4. Atsakovė UAB „Baltic Sewing Company“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalių nesieja jokie sandoriai ar prievoliniai santykiai. Pateikta Paslaugų teikimo sutartis su trečiuoju asmeniu neįrodo, kad santykiuose su atsakove R. T. veikė kaip ieškovės atstovė. Susirašinėjimas vyko tarp R. T. ir atsakovės. R. T. atliko darbus, kuriuos dėl prastos kokybės atsakovė atsisakė priimti ir apmokėti. R. T. niekada neįvardijo savęs kaip ieškovės darbuotojos ar atstovės. Jos elektroniniame laiške nėra nurodyta, kad ji atstovauja ieškovę. Internetiniame tinklalapyje taip pat nėra nuorodos į ieškovę. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad prekinis ženklas IF Agency jai priklauso. Ieškovė šioje byloje yra netinkama, todėl ieškinys turi būti atmestas.
5. Trečiasis asmuo R. T. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2016 m. liepos mėnesį į ją, kaip į „IF Agency“ atstovę kreipėsi atsakovės atstovai, kurie buvo suinteresuoti gauti „IF Agency“ teikiamas paslaugas. Kadangi paslaugas ketinta teikti skaitmeninėje erdvėje, sutarta tolesnį bendradarbiavimą perkelti į elektroninę erdvę ir bendrauti elektroninio pašto laiškais. 2016 m. lapkričio mėnesį atsakovei elektroniniu paštu pateikė susistemintą būtinų priemonių ir veiksmų planą. Taip pat nurodė paslaugų įkainius bei tai, jog sąskaitas – faktūras išrašys kaip agentūros atstovė. Pirmosios žinutės socialiniuose tinkluose ištransliuotos 2017 m. sausio mėnesį. Jos pasiekė 187 355 unikalius vartotojus, iš jų 1 232 tapo „The Coat Creators“ paskyros gerbėjais. Žinutės buvo ištransliuotos apmokant iš ieškovės banko sąskaitos, panaudojus mokėjimo kortelę. Sausio mėnesį buvo paruoštas ir pateiktas Brandbookas (stiliaus knyga, kurioje aprašymai padeda išlaikyti prekės ženklo vientisumą). Jis buvo kelis kartus atsakovės koreguotas. Esminių pastabų nebuvo pareikšta, todėl laikytina, kad šios paslaugos buvo tinkamai įvykdytos. Vasario mėnesį atsakovė pageidavo tokio pat intensyvumo ir turinio žinučių. Ir toliau fiksuotas auditorijos augimas, vidutinis viešintų žinučių įsitraukimo procentas viršijo rinkos vidurkį. Atsakovė informavo, kad nuo sausio mėnesio nebuvo nei vieno pardavimo. Prieita išvados, kad pardavimo nebuvimo priežastys glūdi elektroninėse parduotuvėse, per kurias buvo platinama atsakovės produkcija. Gegužės mėnesio pradžioje atsakovei išsiuntė sąskaitas – faktūras už viso laikotarpio suteiktas paslaugas. Atsakovė mokėjimų neatliko, nors patvirtino, kad sąskaitos gautos. Atsakovės vadovas atsakė tik po 2 mėnesių nuo sąskaitų gavimo pateikdamas nepagrįstus atsisakymo apmokėti motyvus. Jis neginčijo to, kad sąskaitos – faktūros išrašytos ieškovės vardu. Atsakovės paskyros augo ir tebeauga ir atsakovės iki šiol yra naudojamos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1.1. R. T. žodinių susitarimų pagrindu teikė atsakovei viešinimo socialiniuose tinkluose, reklamavimo, turinio kūrimo paslaugas. Tarp R. T. ir ieškovės 2016 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią šalys susitarė dėl reklamos produkcijos ir paslaugų pardavimo tretiesiems asmenims. Tarp ieškovės ir atsakovės jokių rašytinių sutarčių sudaryta nebuvo. Savo reikalavimą atsakovei ieškovė grindžia tuo, jog ieškovė nuosavybės teise valdo prekinį ženklą „IF Agency“, kurio kuratore ir projektų vadove yra R. T. ir kuri, tiesiogiai koordinavusi ir bendravusi su atsakove, veikė ieškovės naudai pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Bylos duomenys rodo, jog susirašinėjimas elektroniniais laiškais vyko tik tarp R. T. ir atsakovės, tačiau sąskaitos – faktūros išrašytos ieškovės vardu. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl ieškovės tinkamumo. 2018 m. birželio 13 d. teisme gautas ieškovės prašymas įtraukti R. T. ieškove. 2018 m. birželio 14 d. paskirtas teismo posėdis buvo atidėtas įpareigojant pateikti patikslintą ieškinį. Tačiau patikslintas kaip ieškovės R. T. ieškinys teisme nebuvo gautas, o 2018 m. rugpjūčio 23 d. vykusio posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, jog, ieškovės manymu, ji yra tinkama šalimi ir turi reikalavimo teisę į atsakovę šioje byloje, todėl nesutinka, kad ieškove būtų R. T..
1.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, pateikusi prašymą pakeisti ieškovę ir ja laikyti teismo iniciatyva trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtrauktą R. T., savo poziciją pakeitė ir nesutiko, kad tinkama šalimi šioje byloje vietoje jos turi būti įtraukta R. T.. Trečiasis asmuo R. T. tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek duodama paaiškinimus posėdžio metu taip pat tvirtino, jog reikalavimo teisė į atsakovę už atliktus darbus priklauso ne jai, o jos atstovaujamai ieškovei, kaip prekinio ženklo „IF Agency“ savininkei.
1.3. Byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad su atsakove dėl reklamavimo, socialinių tinklų priežiūros ir kt. paslaugų kontaktavo tik R. T.. Ji elektroniniuose laiškuose aptarinėjo paslaugų kiekius, terminus, įkainius ir kt.. Ieškovė ir trečiasis asmuo teigė, kad atsakovė kreipėsi į R. T., kaip prekinio ženklo „IF Agency“ atstovę. Bylos duomenys patvirtina, jog iš tiesų „IF Agency“ pavadinimas yra naudojamas R. T. elektroninio pašto adrese, administruojant socialinių tinklų paskyras, tačiau nežiūrint į tai niekur nėra jokių nuorodų į ieškovę. Ieškovė nepateikė ir jokių įrodymų, kad kontaktuodama su atsakove R. T. turėjo įgaliojimus ir veikė kaip ieškovės atstovė, o atsakovei buvo atskleisti sutartinių santykių, siejančių ją su ieškove, turinys. Tai leidžia daryti išvadą, kad susiklosčiusių faktinių santykių dalyvėmis buvo R. T. ir atsakovė, todėl tik joms, o ne ieškovei, galėjo atsirasti iš šių santykių kylančios atitinkamos prievolės.
Atsiliepimas
1.4. Sutartis tarp ieškovės ir R. T. buvo pasirašyta tik 2016 m. gruodžio 23 d., tuo tarpu ieškinyje yra nurodyta, jog atsakovė į R. T. kreipėsi 2016 m. lapkričio mėnesį. Pati R. T. atsiliepime nurodė dar ankstesnį pirmųjų kontaktų laikotarpį – 2016 m. liepos mėnesį, nes, pasak jos, lapkričio mėnesį atsakovei jau buvo pateiktas susistemintų būtinų priemonių ir veiksmų planas. Tai rodo, jog ieškovė visiškai nepagrįstai savo reikalavimą grindžia jos ir R. T. santykius reglamentuojančia Paslaugų teikimo sutartimi, nes atsakovės ir R. T. kontaktavimo metu jokia sutartis net nebuvo pasirašyta.
1.5. Nors ieškovė teigia, kad prekinis ženklas „IF Agency“ priklauso ieškovei, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės nuosavybės teisę į šį prekinį ženklą ir R. T. suteiktus įgaliojimus juo naudotis.
1.6. Aplinkybė, jog ieškovė apmokėjo atsakovės produkcijos reklamos transliacijas taip pat nesuteikia ieškovei teisės reikalauti apmokėjimo už visas atsakovei suteiktas reklamos paslaugas. Šiuo atveju tai yra ieškovės ir R. T. tarpusavio santykiai, sureguliuoti jų susitarimais, tačiau jų pagrindu atsakovei neatsiranda prievolė apmokėti ieškovei už produkcijos reklamos transliacijas.
1.7. Bylos duomenys leidžia manyti, jog iš tiesų reklamos paslaugos atsakovei buvo suteiktos, todėl atsakovei atsiranda pareiga už jas apmokėti. Nustatyta ir tai, kad viešinant ir reklamuojant atsakovės gaminamą produkciją buvo padaryta loginių ir rašymo klaidų. Tačiau šioje byloje teismas nenustatinėja ir nevertina atsakovės ginčijamų aplinkybių nei dėl atliktų darbų apimties, nei dėl jų kainos, nei dėl kokybės, nes ieškovei nesutinkant, kad procese ji būtų pakeista tinkama ieškove R. T. šių aplinkybių nustatinėjimas yra neracionalus ir perteklinis, kadangi ieškinys atmestinas teismui padarius išvadą, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Meno industrijų centras“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reguliuojančias atstovavimo institutą, sandorių sudarymą per atstovą, prekinių ženklų apsaugą, taip pat civilinio proceso normas, reguliuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą:
1.1. Teismas bylos nagrinėjimo metu neanalizavo vidinių ieškovės ir trečiojo asmens santykių turinio teikiant paslaugas atsakovei. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik 2016 metų pabaigoje buvo galutinai sutartos paslaugų teikimo sutarties sąlygos su atsakove, o paslaugos pradėtos teikti tik 2017 m. sausio mėnesį, jau galiojant ieškovės ir trečiojo asmens paslaugų sutarčiai.
1.2. Trečiasis asmuo atsakovei išviešino, kad ji veikia ne kaip fizinis asmuo, o kaip IF Agency atstovė. Atsakovei Brandbooką sukūrė, prižiūrėjo atsakovės socialinius tinklus konkrečiai ieškovė. Paslaugų teikimo sutartyje buvo numatyta, kad trečiasis asmuo atstovauja ieškovę santykiuose su klientais. Byloje tarp ieškovės ir trečiojo asmens nekilo ginčo dėl tarpusavio teisinių santykių buvimo.
1.3. Tam, kad naudoti prekinį ženklą, nėra imperatyvaus reikalavimo būti jo savininku Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo prasme. Tai, kad prekinis ženklas IF Agency priklauso ieškovei, patvirtina tai, kad ieškovė administruoja IF Agency facebook paskyrą, interneto tinklapį, to neneigia ir trečiasis asmuo.
1.4. Nors tiesiogiai atsakovei ir nebuvo pranešta apie IF Agency prekinio ženklo savininką (ieškovę), atsakovei nebuvo reikšminga, su kuo konkrečiai sudaro žodinį sandorį dėl paslaugų teikimo, ji tuo nesidomėjo, be to, šį sandorį ieškovė patvirtino, todėl jis sukelia teisines pasekmes.
1.5. Atsakovės versija apie tai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisių buvo iškelta tik bylai patekus į teismą, todėl vertintina kaip gynybinė taktika.
1.6. Byloje atsakovė neprašė, teismas nepasiūlė, o ir ieškovė neteikė prašymo dėl netinkamos šalies pakeitimo. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu nepasiūlė pakeisti ieškovės, neišaiškino ieškovės nepakeitimo pasekmių. Ieškovė buvo pareiškusi prašymą pakeisti trečiojo asmens procesinę padėtį, tačiau tai nebuvo prašymas pakeisti ieškovą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Baltic Sewing Company“ prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo atsakovei neišviešino atstovavimo fakto. Byloje nėra įrodymų, kad derybų metu trečiasis asmuo turėjo ieškovės suteiktus įgalinimus. Tai, kad trečiasis asmuo veikė pasinaudodama prekinį ženklą nereiškia, kad buvo galima suprasti, jog ji veikia ne kaip fizinis asmuo, o kaip juridinio asmens atstovė. Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė savo procesinio prašymo pakeisti ieškovę. Teismas 2018 m. birželio 23 d. teismo posėdžio metu pasiūlė pakeisti ieškovę, ir atidėjo teismo posėdį, tačiau ieškovė ir trečiasis asmuo nesiėmė jokių veiksmų.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. T. su apeliaciniu skundu sutiko. Atsiliepime nurodė, kad su ieškove bendradarbiauja, ieško klientų, su jais bendrauja, derina klientų poreikius atitinkančių paslaugų teikimą. Prekinis ženklas IF Agency priklauso ieškovei, pagal susitarimą su ieškove turi teisę viešinti prekinį ženklą ir jį naudoti. Atsakovė pati nesidomėjo su kuo sudaro sutartį, nes ji tikėjosi paslaugų teikimo, nesvarbu kas jas konkrečiai suteiks. Ji neginčijo išrašytų sąskaitų faktūrų, o tiesiog neapmokėjo jų nes atsakovės netenkino darbo kokybė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacijos dalyką byloje sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas ieškovės ieškinys konstatuojant, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę ir teismui pasiūlius pakeisti ieškovę tinkama, šalis pakeista nebuvo.
12. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Meno industrijų centras“, valdanti prekinį ženklą IF Agency, su trečiuoju asmeniu R. T. 2016 m. gruodžio 23 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo atstovauti ieškovę santykiuose su klientais teikiant micro/macro turinio gamybos socialinei medijai, komunikacijų sklaidos skaitmeninėje erdvėje, įvaizdinių ir pardavimų skatinimo, kompanijų, paremtų vartotojų elgesio analize, kūrybinių socialinės medijos strategijos kūrimo paslaugas. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo patvirtino, kad tarpusavio susitarimu bendradarbiauja jau nebe vienerius metus, ieškovė davusi sutikimą trečiajam asmeniui naudoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį prekinį ženklą IF Agency. Trečiasis asmuo R. T. nuo 2016 metų liepos mėnesio bendravo su atsakovės UAB „Baltic Sewing Company“ atstovais dėl ieškovės veikloje teikiamų paslaugų tiekimo. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo bendravime su atsakove neįvardijo, kad ji veikia konkrečiai ieškovės UAB „Meno industrijų centras“ interesais ir vardu, nurodydama tik tai, kad ji atstovauja IF Agency prekinį ženklą. Šalių ikisutartiniai santykiai ir sutarus esmines paslaugų sąlygas bendradarbiavimas vyko nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2017 metų antros pusės. Žodinė sutartis sudaryta nebuvo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pageidavusi sudaryti rašytinę sutartį. Atlikus sutartas paslaugas už atitinkamus mėnesius atsakovei buvo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, išrašytos ieškovės UAB „Meno industrijų centras“ vardu. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl to, kieno vardu buvo išrašytos sąskaitos, tačiau jų neapmokėjo nurodydama, jog jos netenkina atliktų paslaugų kokybė. Ieškovei UAB „Meno industrijų centras“ pareiškus atsakovei UAB „Baltic Sewing Company“ teisme dėl neapmokėtų sąskaitų, atsakovė nuo pareikšto reikalavimo pradėjo gintis teigdama, kad jos su ieškove nesieja jokie prievoliniai santykiai, kadangi visą laiką dėl paslaugų tiekimo atsakovė bendravo su trečiuoju asmeniu R. T., o tarp ieškovės ir trečiojo asmens paslaugų tiekimo sutartis sudaryta atsakovei jau pradėjus derybas dėl paslaugų tiekimo sąlygų su trečiuoju asmeniu.
13. Pirmosios instancijos teismas pasiūlė pakeisti ieškovę tinkama, to nepadarius, ieškinį atmetė nurodydamas, kad ieškinys pareikštas reikalavimo teisės į atsakovę neturinčio asmens. Su tokiu sprendimu nesutinka ieškovė apeliacinį skundą grįsdama netinkamu procesinės teisės normų taikymu (įrodymų vertinimas CPK 185 straipsnis), taip pat netinkamu materialinės teisės taikymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.133 straipsnio 3 dalis, 6 dalis). Toliau teismas pasisakys dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų.
Dėl per atstovą sudaryto žodinio sandorio šalies
14. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 2.132 straipsnis). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai.
15. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantami iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).
16. Atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai.
17. Atstovui, bendraujančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis), apibūdinančius jo leistiną elgesį ir ribas. Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės (CK 2.133 straipsnio 3 dalis).
18. Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo (CK 2.133 straipsnio 6 dalis).
19. Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ir jo kopiją (CK 2.143 straipsnis). Dėl to sprendžiant, ar taikytinas atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis.
20. Nurodytų atstovavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo aiškinimas pateiktas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; kt.).
21. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, trečiasis asmuo R. T. su atsakove UAB „Baltic Sewing Company“ sudarė žodinę sutartį, pagal kurią įsipareigojo ir atliko sutartas paslaugas. Byloje kilo ginčas dėl to, su kuo faktiškai buvo sudaryta ši sutartis. Ieškovė UAB „Meno industrijų centras“ bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad atsakovė sutartį sudarė su ieškove, kuri buvo atstovaujama trečiojo asmens. Tokią poziciją patvirtino ir trečiasis asmuo. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad nesupratusi, jog trečiasis asmuo veikia kažkieno kito vardu, todėl manė, kad ji veikia kaip fizinis asmuo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė iš byloje pateiktų duomenų neturėjo pagrindo suprasti ar įtarti, kad trečiasis asmuo veikia ne savo, o kito asmens – ieškovės vardu kaip įgaliotas asmuo, be to, byloje nepateikti trečiojo asmens įgalinimai veikti ieškovės vardu, galiojantys sutartinių santykių su atsakove metu, bei įrodymai apie tai, kad prekinis ženklas IF Agency priklauso ieškovei, todėl sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nėra tinkama. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
22. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad prekinis ženklas IF Agency yra valdomas ieškovės (2018 m. balandžio 24 d. ieškovės paaiškinimai priedas Nr. 2.1.), ieškovė su trečiuoju asmeniu yra sudarę paslaugų tiekimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo veikia ieškovės vardu ir atstovauja ieškovė paslaugų tiekimo su klientais laikotarpiu (2016 m. gruodžio 23 d. sutartis, elektroninės bylos 2 t. b. l. 66). Tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo bendradarbiauja, jie patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. Ta aplinkybė, kada tiksliai atsakovė su trečiuoju asmeniu sutarė dėl esminių paslaugų teikimo sutarties sąlygų, nėra konkrečiai įrodyta ir tai, kad sutartis dėl ieškovės suteikiamų įgalinimų trečiajam asmeniui galimai sudaryta vėliau, esant nustatytam faktui, kad šį sandorį ieškovė (atstovaujamasis) patvirtino, tampa nereikšminga (CK 2.133 straipsnio 6 punktas). Tai, kad paslaugos buvo atliktos veikiant ieškovės interesais viso bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo. Tą papildomai patvirtina ir PVM sąskaitos faktūros, išrašytos būtent ieškovės vardu.
23. Nors atsakovė ir pagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo aiškiai neatskleidė atstovavimo fakto, tačiau nagrinėjamos bylos atveju yra svarbi nuostata, pagal kurią ne tik atstovė, bet ir sudariusi sandorį atsakovė turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai (sudaryti rašytinę sutartį, pasiaiškinti, ką reiškia prekinis ženklas IF Agency ir kam jis priklauso ir pan.). Tačiau šiuo atveji atsakovė nepasidomėjo nurodytais faktais, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jai nebuvo labai reikšminga, su kuo konkrečiai yra sudaroma sutartis (CK 2.133 straipsnio 3 dalis), o ši aplinkybė vertintina kaip pagrindas sudarytą sandorį laikyti tinkamu ir sukeliančiu teisines pasekmes būtent ieškovei, kurios vardu veikė trečiasis asmuo.
24. Dėl 21-23 punktuose nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovei nėra pagrindo atsakyti pagal žodžiu sudarytą sandorį ir suteiktas paslaugas vien dėl to, kad jai trečiasis asmuo tinkamai ir nedviprasmiškai neatskleidė, jog veikia atstovaujamosios UAB „Meno industrijų centras“ vardu.
25. Byloje nustačius, kad ieškovė pripažįsta su atsakove sudarytą sandorį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę yra aiškiai nepagrįsta, padaryta netinkamai taikant materialines teisės normas, susijusias su atstovavimo institutu bei procesinės teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu (CK 2.132 straipsnio 1 dalis, 2.133 straipsnis). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinį skundą patenkinti, sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš esmės, kadangi ieškinį atmetus vien tuo pagrindu, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, tarp šalių kilęs ginčas nebuvo išspręstas iš esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.