Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,DV nature line“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-2192-390/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi (panaikinęs Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį) patvirtino BUAB ,,Linas visiems“ 32 079,76 Eur finansinį reikalavimą BUAB ,,DV nature line“ bankroto byloje Nr. B2-1520-413/2015. Finansinis reikalavimas buvo patvirtintas šalių pasirašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu.Pareiškėja BUAB ,,DV nature line“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą nurodytoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, kad Kauno m. apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-2812-451/2016 (pagal BUAB ,,DV nature line“ ieškinį dėl žalos atlyginimo) buvo pateiktos BUAB ,,Linas visiems“ PVM deklaracijos, iš kurių matyti, kad jose deklaruojama pardavimo sandorių suma mažesnė nei atitinkamose sąskaitose faktūrose, kurių pagrindu patvirtintas finansinis reikalavimas. Pasak pareiškėjos, tai patvirtina, kad jos sudarytos atgaline data. Taip pat minėtoje byloje pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad M. B. (pasirašęs PVM sąskaitas faktūras pareiškėjos vardu) laikotarpiu 2012-11-07 iki 2012-12-10 negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pareiškėjos nuomone, PVM deklaracijos ir ekspertizės aktas turi esminę reikšmę bylai, kadangi patvirtina, kad veikiausiai ūkinės operacijos pagal PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu buvo patvirtintas BUAB „Linas visiems“ finansinis reikalavimas, nevyko.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1520-413/2015. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti esminę šių aplinkybių reikšmę išnagrinėtai bylai. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys (pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir ekspertizės aktas) nepatvirtina, kad prekės atsakovei nebuvo pristatytos, t. y., kad realiai pirkimo–pardavimo sandoriai neįvyko. Pasak teismo, PVM deklaracijos, teikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, skirtos PVM susigrąžinimui. Aplinkybė, jog į teiktas PVM deklaracijas galbūt nebuvo įtraukti sandoriai pagal PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu buvo patvirtintas BUAB „Linas visiems“ finansinis reikalavimas, teismo vertinimu, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, kad realiai pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo sudarytas. PVM sąskaitos faktūros M. B. pasirašytos laikotarpiu nuo 2012-09-12 iki 2013-02-04, t. y. ne tuo laikotarpiu (išskyrus 2012-12-03 PVM sąskaitą faktūrą), kuriuo M. B. konstatuotas psichikos sutrikimas (nuo 2012-11-07 iki 2012-12-10).

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja UAB ,,DV nature line“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:PVM deklaracijos tiesiogiai patvirtina, kad pirkimo pardavimo sandoriai pagal PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu patvirtintas BUAB „Linas visiems“ finansinis reikalavimas, realiai neįvyko. BUAB „Linas visiems“ PVM deklaracijose nurodyti duomenys turėtų būti preziumuojami, jog yra teisingi. Šiose deklaracijos nurodyti duomenys gali būti naudojami civiliniame procese, kaip įrodinėjimo priemonė, siekiant nustatyti sandorių (ne)buvimo faktą.Nepaisant to, kad M. B. nustatyto neveiksnumo laikotarpiu buvo sudaryta tik viena sąskaita faktūra, kurios pagrindu patvirtintas BUAB „Linas visiems“ finansinis reikalavimas, tačiau šie duomenys reikšmingi įrodinėjant ir kitų sandorių pagal kitas PVM sąskaitas faktūras tariamumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti procesą, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015-07-13 nutartyje padarė faktų vertinimo klaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu – naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Viena iš sąlygų, kad būtų galima atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šiuo pagrindu, yra ta, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė turi turėti esminę reikšmę ir įtaką bylos rezultatui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos kaip naujos esminės aplinkybės šio kriterijaus neatitinka.Išnagrinėtoje byloje BUAB ,,Linas visiems“ finansinis reikalavimas pareiškėjos bankroto byloje ginčo tvarka patvirtintas abiejų šalių pasirašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Tai, kad dalis šių PVM sąskaitų faktūrų galėjo būti neįtrauktos pildant PVM deklaracijas, savaime nepaneigia sandorių, grindžiamų šalių pasirašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, realumo. PVM sąskaitomis faktūromis įforminamas prekių ar paslaugų tiekimas (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 30 d.). PVM sąskaita faktūra yra pirminis apskaitos dokumentas, kurio pagrindu rengiama PVM deklaracija, o ne atvirkščiai. Priešingai nei nurodo apeliantė, prezumpcijos, kad PVM deklaracijose užfiksuoti duomenys yra teisingesni nei šalių pasirašytose PMV sąskaitose faktūrose, nėra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, PVM deklaracija yra mokestinis dokumentas. Jis savaime nepaneigia šalių pasirašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis įforminamas prekių ar paslaugų tiekimas, užfiksuotų duomenų. Todėl apeliantės nurodoma aplinkybė, kad PVM deklaracijose nurodyti duomenys neatitinka PVM sąskaitų faktūrų, nėra laikoma kaip turinti esminę reikšmę ir įtaką bylos rezultatui.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tas pats pasakytina ir apie byloje pateiktą teismo psichiatrijos aktą, kuriame, be kita ko, konstatuota aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2012-11-07 iki 2012-12-10 pareiškėjos vadovas M. B. dėl psichikos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Visų pirma pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šiuo laikotarpiu (nuo 2012-11-07 iki 2012-12-10) M. B., kaip pareiškėjos vadovas, pasirašė tik vieną sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu patvirtintas BUAB ,,Linas visiems“ finansinis reikalavimas. Antra, priešingai nei įrodinėja apeliantė, paaiškėjusi aplinkybė, kad jos vadovui konstatuoti psichikos sutrikimai, nereiškia, kad jis nesuprato savo veiksmų reikšmės pasirašydamas PVM sąskaitas faktūras. Be to, PVM sąskaitos faktūros pasirašytos ne tik M. B., bet ir kitos šalies atstovo. Pagrindo spręsti, kad BUAB ,,Linas visiems“ atstovas klastojo PVM sąskaitas faktūras (išrašė ir pasirašė jas bei pateikė pasirašyti M. B. realiai nebuvus jose nurodytų prekių tiekimo) apeliacinės instancijos teismas neturi. Atskirojo skundo argumentai, susiję su įsiteisėjusios nutarties motyvų pagrįstumu, nevertinami, nes teismo procesiniai sprendimai peržiūrimi instancine tvarka ir jų teisėtumas bei pagrįstumas, nesant CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų, sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti procesą, nevertinamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.