Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. V. ir M. V. ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „Ąžuolas“ dėl bendrijos narių susirinkimo protokolu priimto sprendimo dalies panaikinimo, tretieji asmenys V. M., V. Z. M., A. T., K. G., A. V. K., H. S., A. S., A. M., J. K. A., I. A., J. M., K. G., R. M., A. A., V. R., J. R., A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal ieškovų ieškinį teisme 2023-06-12 iškelta civilinė byla. Ieškovai ieškiniu pareiškė reikalavimą panaikinti 2022-04-28 Sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ (toliau – SB „Ąžuolas“) narių susirinkimo protokolu Nr.1 6-uoju klausimu priimtą sprendimą - „praėjimas skersai 2-ąjį sklypą būtinas (kai matė pirko ir žinojo, su viskuo sutiko), nes šis nuotekų nutekėjimas yra nuo sodų įsikūrimo t. y. 1958 m., reikalaujantis pastovios priežiūros, 1, 2 ir 3 sodo sklypo kaimynų, praėjimas būtinas, pagal kanalizacijos nutekėjimo griovelį“; priteisti ieškovams iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2023-03-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-418-1030/2023, SB „Ąžuolas“ pirmininkė J. R., teismui teikdama papildomus įrodymus, pateikė 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolą Nr. 1 ir ieškovai pastebėjo, kad jiems nepranešus įvyko SB „Ąžuolas“ visuotinis susirinkimas. 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ visuotiniame susirinkime 6 klausimu buvo svarstomas klausimas „nuo 1 sklypo iki 3 sklypo privalomas skersai pro 2 sklypą - praėjimas, nes yra pravestas kanalizacijos nutekėjimas“ ir priimtas sprendimas, kad praėjimas skersai 2-ąjį sklypą būtinas. Prie susirinkimo protokolo Nr. 1 pateiktas dalyvių sąrašas, kuriame nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 8 asmenys, t. y. 8 sklypų savininkai-bendrijos nariai. Protokole Nr. 1 nurodyta, kad informacija apie vyksiantį susirinkimą buvo paskelbta skelbimų lentoje 2022-04-14, sodininkų bendrijos nariai informuoti ir telefono skambučiais. Kadangi ieškovai yra Nr. 2 sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, jiems apie tokio susirinkimo organizavimą bei klausimo, liečiančio jų nuosavybę, svarstymą nebuvo žinoma. Jokių skelbimų skelbimo lentoje nebuvo, jokio telefono skambučio negavo. Susirinkimo iniciatorius privalėjo ne tik pateikti informaciją skelbimų lentoje, bet ir ne vėliau kaip prieš 14 dienų išsiųsti kiekvienam savininkui informaciją el. paštu. Taigi nebuvo laikomasi nustatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos. Priimtas SB „Ąžuolas“ sprendimas yra tiesiogiai liečiantis ieškovų interesus, o vienašališkas sprendimas, priimtas išimtinai be sklypo Nr. 2 savininkų informavimo, neproporcingai suvaržė jų, kaip sklypo savininkų, turimą nuosavybę. Priimtas sprendimas, kuriuo nutarta privalomai leisti vaikščioti per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes šį klausimą ir priimti sprendimą susirinkime nebuvo galima be ieškovų informavimo apie susirinkimą. Ieškovai neturėjo galimybės susipažinti su teikiamu sprendimo projektu, pateikti atsikirtimus, paaiškinimus ir kitą reikšmingą informaciją. Pažymi, kad sklypo savininkų yra 18, susirinkime dalyvavo 8 sodininkų bendrijos nariai, todėl pagal Įstatų 37 punktą laikytina, jog nesusirinkus kvorumui susirinkimas turėjo būti laikomas neįvykusiu. Pažymi, kad susirinkime dalyvavę A. G. ir V. Š. nuosavybės teise valdomų sklypų sodo bendrijoje neturi. Į susirinkimą privalėjo būti kviečiami visi sodo sklypų savininkai, kurie turi po vieną balsą. Protokole ir jo pateiktuose prieduose nėra užfiksuota informacija, kad apie vyksiantį susirinkimą buvo informuoti visi sodininkų bendrijos savininkai, kad jiems buvo pranešta apie vyksiantį susirinkimą, jo darbotvarkę, sprendimų projektus. Mano, kad susirinkimo darbotvarkė buvo paskelbta netinkamai, nes nebuvo laikomasi nustatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos. Ieškovai nurodė, kad ieškovų žemės sklype nėra jokių vandentiekio, nuotekų ir paviršinių nuotekų tinklų, priklausančių viešajam vandens tiekėjui AB „Klaipėdos vanduo“. Ieškovai nesutinka, kad jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklype būtų nustatytas privalomas praėjimas.

Atsakovas SB „Ąžuolas“, atstovaujamas advokato Lino Žukausko, pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apie 1958 m. adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuota Pieno kombinato kolektyvinių sodų teritorija, padalinta į 18 individualaus naudojimo žemės sklypų, kurių pietinė riba ribojosi su valstybinės žemės sklypu (nesuformuotu), skirtu bendram kolektyvinių sodų naudojimui – privažiavimui į kolektyvius sodus. Viršutiniuose 6 žemės sklypuose, nuo šiuo metu esančio (duomenys neskelbtini) iki esančio (duomenys neskelbtini), buvo įrengta paviršinio vandens surinkimo ir nubėgimo sistema, įrengiant vandens surinkimo šulinius sklypuose ir vandens nubėgimo kanalus arba požemines pralaidas po sklypais į nuokalnės apačią su vandens išleidimu už bendrijos teritorijos ribų. Tokia paviršinio vandens nubėgimo pralaida kanalo forma, einanti nuo 1-ajame sklype ((duomenys neskelbtini)) įrengto požeminio vandens ištekėjimo vamzdžio iki 2-ojo sklypo pradžioje įrengto požeminio nutekėjimo vamzdžio, einančio per žemiau esančius sklypus buvo įrengta ir ieškovams priklausančiame 2-ajame sklype (duomenys neskelbtini)). Ieškovai sodo sklype būna itin retai, kelis kartus per metus, kas lemia tai, kad ieškovų neprižiūrimas vandens pratekėjimo kanalas užanka ir vandens nutekėjimo sistema nebeveikia. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į tai, kad paviršinio vandens nutekėjimo sistema laikytina bendrijos bendro naudojimo objektu, į 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl vandens nutekėjimo sistemos dalies, esančios 2-ajme sklype, priežiūros tvarkos ir galimybių. Nuo 2001 m. susiklostė situacija, kad SB „Ąžuolas“ sudaro 8-ni 9-ių sklypų savininkai, t. y., bendrijos narių yra 8, o ne 18, kaip kad ieškinyje nurodo ieškovai, ir narių susirinkimo kvorumas nustatomas nuo 8 bendrijos narių skaičiaus. Susirinkime dalyvavo ir balsavo 8 bendrijos nariai. Taigi, kvorumas susirinkime buvo, susirinkimas turėjo teisę spręsti ir priimti sprendimus, įskaitant sprendimą 6-uoju darbotvarkės klausimu. Pažymėjo, kad A. G. bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininku nebėra nuo 2010-10-14, tačiau nuo nurodyto momento bendrijos veikloje dalyvauja, susirinkimuose balsuoja kaip sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų ir naujų narių, pakeitusių buvusį narį, K. G. ir K. G. atstovas, dėl ko A. G. dalyvavimas ir balsavimas susirinkime yra teisėtas. Be to, jeigu būtų laikoma, kad susirinkime balsuoti turėjo teisę vienas iš J. R. ir V. R. priklausančių žemės sklypų savininkų, atitinkamai turi būti laikoma, kad bendrijos nariu gali būti vienas iš savininkų, atitinkamai būtų laikoma, kad bendrijos narių yra 7 ir visi 7 susirinkime dalyvavo, balsavo ir priėmė sprendimus, t. y., kvorumas buvo. Ieškovai nėra bendrijos nariais, todėl atsakovas pranešimų apie vyksiantį susirinkimą siųsti ieškovams neprivalėjo. Pateikti pranešimus visiems bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkams kyla tik tuomet, kai yra numatoma spręsti klausimus dėl priemonių, nesusijusių su bendrijos bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros, privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl inžinerinių tinklų ar jų dalių atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų. Klausimas dėl bendrojo naudojimo objekto – paviršinės nuotekų sistemos dalies, esančios ieškovams priklausančiame 2-ajame žemės sklype, nėra susijęs aukščiau nurodytų priemonių, kurioms reikalingi visų sklypų savininkų papildomi įnašai, realizavimu, dėl to atsakovas neturėjo pareigos apie šaukiamą susirinkimą informuoti visus savininkus ir sprendimus priimti visų savininkų balsų dauguma. Be to, teigdami, kad apie neva esamą jų teisių pažeidimą ieškovai sužinojo tik 2023-03-20, ieškovai nepateikė įrodymų, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie būsimą bendrijos narių susirinkimą, kad 2022-04-14 – 2022-04-28 laikotarpiu lankėsi bendrijos teritorijoje ir jokios informacijos apie būsimą susirinkimą paskelbta nebuvo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovai, būdami sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo savininkais, sąmoningai priėmę sprendimą nebūti aktyviais nariais, sprendžiančiais dėl bendrųjų klausimų, turėjo imtis veiksmų, kad nekliudant civilinių teisinių santykių stabilumui, turėtų galimybę sekti aktualią sodininkų bendrijos informaciją, t. y., bent vieną kartą per 2 savaites apsilankyti sodininkų bendrijoje. Ieškovai turėjo suvokti, kad ne vėliau kaip iki 2022-04-30 turi įvykti eilinis atsakovo narių susirinkimas pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 5 d., ieškovai neužtikrino skelbiamos informacijos sekimo, nesikreipė į atsakovą dėl galimos eilinio narių susirinkimo datos, laiko ir darbotvarkės, t. y., neveikė, kaip atidūs ir rūpestingi asmenys, dėl ko pripažintina, kad ieškovai apie būsimą susirinkimą ir jame priimtus sprendimus turėjo galimybę susipažinti ženkliai anksčiau, dėl ko ieškovai laikyti praleidusiais ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, pareikšti, kas sudaro savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą.

Tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Pažymėtina, kad atsakovo SB „Ąžuolas“ atstovė (SB „Ąžuolas“ pirmininkė) ir trečiasis asmuo J. R., trečiasis asmuo V. R. atvyko į 2024-02-08 paskirtą teismo posėdį, tačiau pradėjus įrodymų tyrimą, t.y. pradėjus ieškovei M. V. teikti paaiškinimus, ieškovės atstovė ir trečiasis asmuo J. R. ir jos sutuoktinis – trečiasis asmuo V. R. atsistojo ir savo noru išėjo iš posėdžių salės, tokiu būdu nei ieškovės atstovė, nei trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo iš esmės metu nepateikė savo paaiškinimų.

Be to, pažymėtina, kad ieškovei atstovavo advokatas Linas Žukauskas, tačiau iki 2024-02-08 teismo posėdžio iš advokato gautas pranešimas, kad su ieškove atstovavimo sutartis nutraukta ir minėtas advokatas toliau byloje ieškovės nebeatstovaus.

Teismo posėdžio metu ieškovė M. V. ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovai SB „Ąžuolas“ 2010 metais įsigijo sodo sklypą Nr.2, kuris patenka tarp dviejų J. ir V. R. priklausančių sklypų (tarp Nr. 1 ir Nr.3). Nuo to laiko su jais kildavo daug konfliktinių situacijų, buvo išrauti riboženkliai ir kt. Kai J. R. tapo SB „Ąžuolas“ pirmininke, kilo daug teisminių ginčų, kurie vis tęsiasi. Vienoje byloje, kurioje jie (ieškovai) dalyvavo trečiaisiais asmenimis, elektroninės bylos medžiagoje 2023-03-20 pamatė, kad pateiktas SB „Ąžuolas“ protokolas, kuriuo svarstytas privalomas praėjimas tarp sklypo Nr. 1 ir Nr. 3 per sklypą Nr. 2. Toks protokolo sprendimas papiktino, apie jį iki tol ieškovams nebuvo žinoma. Paaiškino, kad ieškovai savo sodo sklype būna labai dažnai, prieš ginčo susirinkimą ieškovai taip pat buvo savo sodo sklype, jame darbavosi. SB „Ąžuolas“ skelbimų lentos nėra, jokio skelbimo dėl susirinkimo nebuvo, niekas apie susirinkimą ieškovams nepranešė. Po ginčo protokolo priėmimo ieškovai taip pat buvo savo sodo sklype, buvo sutikę pirmininkę, tačiau ieškovams ginčo protokolas nebuvo įteiktas, apie priimtą ginčo sprendimą ieškovai nebuvo informuoti. Pažymėjo, kad nuo sodo įsigijimo sklype nebuvo jokio kanalo, griovio ar tranšėjos. Ieškovų sklype nėra nustatyta jokių servitutų. Ieškovė mano, kad tai yra R. asmeninis noras vaikščioti per ieškovų sklypą. Ieškovai nėra sodų bendrijos savininkai.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. V. ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2010-12-10 įsigijo sodo sklypą SB „Ąžuolas“. Nuo įsigijimo sklype jokių nuotėkų įrengimų nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovas savo sklype būna beveik kiekvieną dieną, jis dažnai sklype fotografuoja. Su gretimų sklypų savininkais R. konfliktų kilo ne kartą, ieškovų sklype buvo pašalinti ir riboženkliai, įkalti betoniniai strypai ir kt.. 2024-01-01 atvykęs pamatė, kad per ieškovų sklypą yra iškastas griovys, primėtyta plytelių, prie šiltnamio išardyta, dėl to ieškovas kreipėsi į policiją. Konfliktas su R. visada susijęs su ta linija, kuria R. vaikšto per ieškovų sklypą į jiems priklausančius sklypus. Kad R. vaikšto per ieškovų sodo sklypą, patvirtina pateikta filmuota medžiaga. Ieškovas patvirtino, kad savo mobiliuoju telefonu filmavo jis pats, tai daryta likus trims dienoms iki susirinkimo, kurio metu buvo priimtas ginčo protokolas. Ieškovas paaiškino, kad R. tiek iki ginčo protokolo priėmimo, tiek po jo ir iki šios dienos intensyviai vaikšto per ieškovų sodo sklypą (per dieną būna 15-20 kartų). Apie susirinkimą ieškovų niekas neinformavo, apie ieškovams priklausančio sklypo suvaržymus ieškovai sužinojo 2023-03-20, kai ieškovai prisijungė prie kitos civilinės bylos elektroninės medžiagos ir pamatė ginčo protokolą. Skelbimų lentos SB „Ąžuolas“ nėra ir niekada nebuvo. Kartą ant medžio buvo pakabintas skelbimas, bet ne apie susirinkimą.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti ir priteisti 1780,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad jokių sistemų – tiek nuotekų, tiek šulinių šiai dienai nėra įregistruota. Visa sistema yra įrengta savavališkai. SB „Ąžuolas“ yra 18 sklypų ir 12 savininkų. Susirinkime dalyvavo 8 asmenys, iš kurių G. ir Š. nėra susiję su sodininkų bendrija, jie neturėjo teisės balsuoti. Patys R. susirinkime dalyvavo ir balsavo kaip du asmenys, nors bendrijos nariu gali būti tik vienas savininkas. Pagal Bendrijos Įstatų 33 punktą, turėjo būti savininkų balsų dauguma 6-uoju darbotvarkės klausimu. Kadangi ieškovai tik 2023-03-20 sužinojo apie ginčo protokolą, senatis negali būti taikoma.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės.

Iš 1999-03-05 Įmonės įregistravimo pažymėjimo matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė įregistravo SB „Ąžuolas“, įmonės rūšis – sodininkų bendrija.

Iš žemės sklypo plano matyti, kad sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso SB „Ąžuolas“, sklypo plotas 10568 m², sklypas padalintas į 18 atskirų sklypų.

Pateikti 2019-05-03 SB „Ąžuolas“ įstatai.

Iš SB „Ąžuolas“ Bendrijos narių sąrašo matyti, kad bendrijos nariai yra: V. M., A. G., A. V. K., R. M., J. K. A., V. Š., J. R., V. R..

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypai, esantys: 1) (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. M. ir V. Z. M.; 2) (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. P.; 3) (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. T.; 4) (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso J. M.; 5) (duomenys neskelbtini), ½ dalis nuosavybės teise priklauso K. G., ½ dalis nuosavybės teise priklauso K. G.; 6) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. V. K.; 7) (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. S. ir H. S.; 8) (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso R. M. ir A. M.; 9) (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso I. A. ir J. K. A.; 10) (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. A.; 11) (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. R.; 12) (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso M. V. ir V. V..

Iš 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad susirinkime dalyvavo 8 asmenys: J. R., A. G., A. T., V. Š., R. M., V. R., A. K., V. M., jį pasirašė bendrijos pirmininkė J. R. ir revizorius R. M.. Taip pat nurodyta, kad „Informacija apie vyksiantį susirinkimą buvo paskelbta skelbimų lentoje 2022-04-14. Sodininkų bendrijos nariai informuoti ir telefono skambučiais“. Be kita ko, 6-uoju darbotvarkės klausimu svarstyta ir nutarta: „nuo 1 sklypo iki 3 sklypo privalomas skersai pro 2-rą sklypą – praėjimas (kai pirko matė ir žinojo, su viskuo sutiko), nes šis nuotekų nutekėjimas yra nuo sodų įsikūrimo t. y. 1958 m., reikalaujantis pastovios priežiūros, 1, 2 ir 3 sodo sklypo kaimynų. Praėjimas būtinas, pagal kanalizacijos nutekėjimo griovelį.“ (balsuota „už“ vienbalsiai).

Iš AB „Klaipėdos vanduo“ rašto matyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų neturi.

Iš ieškovų pateikto video įrašo matyti, kaip J. R. ir V. R. eina per ieškovams priklausantį sodo sklypą.

Ieškovai šioje byloje ginčija SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo 2022-04-28 protokolo Nr. dalį dėl 6-uoju klausimu priimtą sprendimą - „praėjimas skersai 2-ąjį sklypą būtinas (kai matė pirko ir žinojo, su viskuo sutiko), nes šis nuotekų nutekėjimas yra nuo sodų įsikūrimo t. y. 1958 m., reikalaujantis pastovios priežiūros, 1, 2 ir 3 sodo sklypo kaimynų, praėjimas būtinas, pagal kanalizacijos nutekėjimo griovelį“.

Bylos duomenimis, ieškovai nėra SB „Ąžuolas“ nariai, ieškovai SB „Ąžuolas“ nuosavybės teise valdo sodo sklypą ((duomenys neskelbtini), plane pažymėtą Nr.2).

Pagal Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau -SBĮ) (redakcija aktuali 2020-01-01) 3 straipsnio 1 dalį, sodininkų bendrija (toliau – bendrija) yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (SBĮ 3 straipsnio 2,3 dalys).

Bendrijos organai yra: 1) bendrijos narių susirinkimas; 2) vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos valdyba (SBĮ 14 straipsnio 1 dalis). Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (SBĮ 3 dalis).

Pagal SBĮ 22¹ straipsnio 3 dalies 7 punktą, kiti asmenys (ne bendrijos nariai) be kitų išvardintų teisių, turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus.

Taigi, pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, ieškovai, nebūdami SB „Ąžuolas“ nariais, turi teisę ginčyti SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolu priimtą sprendimą.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovai reikalavimą dėl atsakovo narių 2022-04-08 susirinkimo sprendimo ginčijimo pareiškė tik 2023-06-07, praėjus beveik 14 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos ir ieškovai nepateikė įrodymų apie tai, kad apie priimtą sprendimą nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti anksčiau.

Pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio reikalavimams taikytinas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

Ieškovai tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kad jiems apie ginčo protokolą tapo žinoma 2023-03-20, kuomet elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP sistemą) prisijungę prie kitos elektroninės civilinės bylos, pastebėjo, jog į bylą pateiktas papildomas įrodymas – 2022-04-28 SB „“Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolas Nr. 1. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovams kokiu nors būdu buvo pranešta apie 2022-04-28 planuojamą SB „Ąžuolas“ narių susirinkimą, nėra duomenų apie tai, kad ieškovai būtų supažindinti su 2022-04-28 susirinkimo metu priimtu protokolu Nr. 1.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2-418-1030/2023 SB „Ąžuolas“ atstovas advokatas Linas Žukauskas 2023-03-20 pateikė teismui prašymą prijungti papildomus dokumentus prie civilinės bylos, tarp kurių pateiktas ir 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolas Nr. 1.

Atsižvelgiant į ieškovų nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2023-03-20 civilinėje byloje iš tiesų buvo pateiktas 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolas Nr. 1, ir byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas ieškovus būtų informavęs apie 2022-04-28 vykusį SB „Ąžuolas“ narių susirinkimą ir nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovus būtų supažindinęs su susirinkimo metu priimtu 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolu Nr. 1, teismas sprendžia, jog ieškovai su 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolu Nr. 1 susipažino 2023-03-20 ir tokiu būdu tą dieną ieškovai sužinojo apie protokolo Nr. 1 6 punktu priimtą sprendimą ieškovų atžvilgiu.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovams apie 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolo Nr. 1 6 punktu priimtą sprendimą ieškovų atžvilgiu tapo žinoma 2023-03-20, o ieškinys teisme gautas 2023-06-07, teismas sprendžia, kad ieškovai nepraleido CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatyto trijų mėnesių ieškinio senaties termino tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti.

Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolu Nr. 1 6-uoju klausimu priimtą sprendimą.

Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtoti bei detalizuoti CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo savininkas turi nuosavybės teisę į sklypo viršutinį žemės sluoksnį bei žemėje esančias naudingąsias iškasenas tiek, kiek ši teisė neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį (CK 4.40 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovai ginčija bendrijos narių susirinkimo priimtą protokolo dalį, kuria nutarta: „nuo 1 sklypo iki 3 sklypo privalomas skersai pro 2-rą sklypą – praėjimas (kai pirko matė ir žinojo, su viskuo sutiko), nes šis nuotekų nutekėjimas yra nuo sodų įsikūrimo t. y. 1958 m., reikalaujantis pastovios priežiūros, 1, 2 ir 3 sodo sklypo kaimynų. Praėjimas būtinas, pagal kanalizacijos nutekėjimo griovelį.“

Bylos duomenimis, sodo sklypai Nr. 1 ir 3 nuosavybės teise priklauso J. R. (SB „Ąžuolas“ pirmininkei) ir jos sutuoktiniui V. R., o tarp minėtų žemės sklypų yra ieškovams priklausantis žemės sklypas Nr. 2.

Teismo vertinimu, priimto ginčo sprendimo tekstas nėra visiškai aiškus. Iš priimto ginčo sprendimo suprantama, jog nuspręsta nustatyti praėjimą skersai 2-ąjį sklypą dėl to, kad būtina sodo sklypų Nr.1, 2, 3 kaimynams prižiūrėti nuotekų nutekėjimą, be to, akcentuota, jog praėjimas būtinas pagal kanalizacijos nutekėjimo griovelį. Vertinant sprendimo tekstą lieka neaišku, kur sprendime įvardintas nuotekų nutekėjimas randasi, kaip ir kokiu būdu sklypų Nr. 1,2,3 kaimynai turėtų prižiūrėti įvardintą nuotekų nutekėjimą (griovelį), kas suteikia kaimynams teisę prižiūrėti nuotekų nutekėjimą.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovams priklausančiame žemės sklype jokių nuotekų inžinerinių tinklų nėra įregistruota. Pateikta ieškovų 2010-12-09 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog ieškovai įsigyjant žemės sklypą su jame esančiu sodo pastatu ir kitais priklausiniais jokių nutekėjimo įrenginių neįsigijo. Iš AB „Klaipėdos vanduo“ rašto matyti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ ieškovams priklausančiame žemės sklype nuosavybės teise priklausančių vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų neturi. Ieškovų paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog ieškovai sodo sklypą įsigijo be jokių nuotekų inžinerinių įrenginių, tokių įrenginių jų sodo sklype niekada nebuvo ir iki šios dienos nėra. Pažymėtina, kad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovams priklausančiame žemės sklype būtų įrengti kokie nors nuotekų inžineriniai įrenginiai, kuriuos būtina prižiūrėti.

Kaip matyti iš ieškovų paaiškinimų, J. R. ir V. R. tiek iki ginčo sprendimo priėmimo vaikščiojo, tiek ir po jo priėmimo dažnai vaikšto (ir ieškovų akivaizdoje) per ieškovams priklausantį sodo sklypą Nr.2, šį sklypą kirsdami išilgai, tikslu pereiti iš R. priklausančio vieno sodo sklypo į kitą sodo sklypą (iš Nr. 1 į Nr. 3 ir atvirkščiai). Aplinkybę, jog J.ir V. R. vaikšto per ieškovams priklausantį žemės sklypą, patvirtina ir ieškovų pateiktas vaizdo įrašas (ieškovo teigimu, filmuota likus trims dienoms iki ginčo protokolo priėmimo).

Taigi, atsižvelgiant į ginčo sprendimo tekstą, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovams priklausančiame žemės sklype būtų įrengti kokie nors nuotekų inžineriniai įrenginiai, kuriuos būtina prižiūrėti, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog J. ir V. R. tiek iki ginčo sprendimo priėmimo vaikščiojo, tiek ir po jo priėmimo dažnai vaikšto per ieškovams priklausantį sodo sklypą Nr.2, labiausiai tikėtina, kad priimant sprendimą buvo siekta sureguliuoti ne ginčo sprendime įvardintų nuotekų nutekėjimo priežiūrą, tačiau tiesiog nustatyti sodo sklypų Nr.1 ir Nr.3 savininkams J. ir V. R. praėjimą per ieškovams priklausantį sodo sklypą Nr. 2.

Iš ginčo sprendimo matyti, kad be ieškovų sutikimo ieškovams, kaip nekilnojamojo daikto -žemės sklypo savininkams, buvo apribota teisė naudotis žemės sklypu, o J. ir V. R. suteikta teisė naudotis svetimu žemės sklypu (praeiti per ieškovams priklausantį žemės sklypą). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo metu priimtu ginčo sprendimu atsakovams priklausančiam žemės sklypui iš esmės yra nustatytas servitutas.

Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį nulemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nurodytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Taigi, iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad servitutas (teisė naudotis svetimu daiktu) gali būti nustatytas daikto savininkui sutikus ir sudarius sandorį, o savininkui nesutikus, servitutą gali nustatyti tik teismas, įstatymo nustatytais atvejais, servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovai niekada nedavė sutikimo ir šiuo metu nesutinka, jog R. naudotųsi jų žemės sklypu, todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, tokią teisę – R. naudotis svetimu žemės sklypu (praeiti per ieškovams priklausantį žemės sklypą), t.y. nustatyti servitutą, esant įstatymo numatytiems pagrindams, galėjo tik teismas sprendimu. Šiuo atveju, nesant ieškovų sutikimo dėl J. ir V. R. teisės suteikimo naudotis ieškovams priklausančiu žemės sklypu, įstatymas Sodininkų bendrijos valdymo organui teisės – nustatyti servitutą nesuteikia.

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolo Nr. 1 6 -tu punktu priimtą sprendimą pripažinti kaip niekinio sandorio sudarymo faktą, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuris nulėmė ieškovų teisės pažeidimą į nuosavybę, todėl yra pagrindas 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolo Nr. 1 6 -tu punktu priimtą sprendimą panaikinti (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis).

Dėl procedūrinių sodininkų bendrijos narių susirinkimo tvarkos pažeidimo.

Nors kaip aukščiau teismas konstatavo, šiuo atveju, nesant ieškovų sutikimo, tokio pobūdžio ginčo sprendimas apskritai negalėjo būti svarstytas ir priimtas sodininkų bendrijos narių susirinkimo metu, tačiau teismas pasisako ir apie susirinkimo procedūrinius pažeidimus.

Pažymėtina, kad vadovaujantis SB „Ąžuolas“ Įstatų 33 punktu, jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti sprendimus dėl priemonių, nesusijusių su bendrijos bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros įgyvendinimu, tai sprendimai priimami visų savininkų, kurie yra bendrijos teritorijoje, balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo protokolo 6-tu punktu priimtas sprendimas nėra susijęs su bendrojo naudojimo objektu, o yra susijęs su ieškovų teisių suvaržymu į jiems priklausantį nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, todėl teismo vertinimu, į numatomą susirinkimą neabejotinai privalomai turėjo būti šaukiami patys ieškovai ir kiti sodo sklypų savininkai bei ginčo sprendimas priimamas visų savininkų, kurie yra bendrijos teritorijoje, balsų dauguma.

SB „Ąžuolas“ Įstatų 33 punktu, pranešimą apie šaukiamą susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti Bendrijos skelbimų lentoje, išsiųsti kiekvienam bendrijos nariui informaciją el. paštu ir pranešime nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.

Šiuo atveju nėra duomenų apie tai, kad ieškovai ir kiti sodo sklypų savininkai Bendrijos įstatuose numatyta tvarka ar kokiu nors kitu būdu buvo informuoti apie šaukiamą Sodininkų bendrijos narių susirinkimą. Nors SB „Ąžuolas“ 2022-04-28 narių susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyta, kad „Informacija apie vyksiantį susirinkimą buvo paskelbta skelbimų lentoje 2022-04-14, tačiau ieškovų paaiškinimai patvirtina, jog Sodininkų bendrijoje „Ąžuolas“ nuo to laiko, kuomet ieškovai įsigijo sodo sklypą (įsigijo 2010 metais) skelbimų lentos niekada nebuvo ir iki šios dienos jos nėra. Ieškovas neįrodė aplinkybės, jog skelbimų lenta buvo ir kad apie susirinkimą buvo paskelbta skelbimų lentoje. Dar daugiau, ieškovų paaiškinimais, jie labai dažnai, beveik kasdien būna jiems priklausančiame sodo sklype, taip pat ir prieš susirinkimą ieškovai sklype buvo, tačiau jiems apie šaukiamą susirinkimą niekas nepranešė, jų su susirinkimo darbotvarke nesupažindino.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkime svarstant klausimą, susijusį su ieškovų teisių suvaržymu į jiems priklausantį nekilnojamąjį daiktą, neabejotinai buvo privaloma apie šaukiamą susirinkimą pranešti ieškovams ir kitiems sodo sklypų savininkams, o šiuo atveju nėra duomenų, jog apie šaukiamą susirinkimą buvo pranešta ieškovams ir kitiems sklypų savininkams, teismas sprendžia, jog ieškovas pažeidė Sodininkų bendrijos narių susirinkimo šaukimo tvarką.

Iš 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolo ir jo priedų nustatyta, kad susirinkime dalyvavo ir pasirašė 8 bendrijos nariai: J. R., A. G., A. T., V. Š., R. M., V. R., A. K., V. M..

Pastebėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad A. G. ir V. Š. nevaldo nuosavybės teise žemės sklypų SB „Ąžuolas“. Iš 2001-12-28 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2001-0200 nustatyta, kad nuomininkui A. G. žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas 10 metų laikotarpiui nuo 1999-12-27. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad A. G. bendrijos veikloje dalyvauja ir susirinkimuose balsuoja kaip sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų K. G. ir K. G. atstovas. Pažymėtina, kad pagal įgaliojimą dalyvauti Bendrijos susirinkime ir jame balsuoti už įgaliotojus A. G. galėtų, jei jo įgaliotojai būtų Bendrijos nariai (SBĮ 16 straipsnio 9 dalis). Šiuo atveju sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai K. G. ir K. G. nėra SB „Ąžuolas“ nariai, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad K. G. ir K. G. būtų suteikę įgaliojimą A. G. juos atstovauti kaip sklypo savininkus. Taigi, A. G. negalėjo būti Bendrijos nariu, taip pat negalėjo balsuoti susirinkime kaip įgaliotinis.

Iš 2014-11-17 J. P. įgaliojimo nustatyta, kad ji suteikė įgaliojimą V. Š. ją atstovauti, tačiau pagal įgaliojime nurodytą galiojimo terminą (5 metai), įgaliojimas 2019-11-17 baigėsi, duomenų, kad šis įgaliojimas būtų pratęstas nėra. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad J. P. nevaldo nuosavybės teise žemės sklypo SB „Ąžuolas“. Taigi V. Š. taip pat negalėjo būti Bendrijos nariu ir negalėjo balsuoti susirinkime kaip įgaliotinis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. R. ir V. R. balsavo atskirai, nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. R. vardu įregistruoti du žemės sklypai SB „Ąžuolas“, kurie valdomi bendrai su V. R., todėl vadovaujantis SBĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostata, bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų ir jiems nesuteikta teisė balsuoti atskirai (SBĮ 16 straipsnio 7 dalis).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkime dalyvavo asmenys, kaip SB „Ąžuolas“ nariai, remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, 2022-04-28 SB „Ąžuolas“ narių susirinkime iš aštuonių dalyvavusių asmenų turėjo teisę balsuoti tik penki asmenys, kaip SB „Ąžuolas“ nariai.

Atsižvelgiant į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, į byloje nustatytas ir įvertintas aplinkybes, remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, banko išrašas, pinigų priėmimo kvitai) patvirtina, kad ieškovai šioje byloje sumokėjo 110,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1780,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovams priteistina 1890,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (110,00 Eur žyminis mokestis ir 1780,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas). Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir atitinka nurodytus kriterijus, šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos.

Teismo pažyma patvirtina, kad teismas šioje byloje patyrė 188,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2022 m. balandžio 28 d. SB „Ąžuolas“ narių susirinkimo protokolu Nr. 1 6-uoju klausimu priimtą sprendimą - „nuo 1 sklypo iki 3 sklypo privalomas skersai pro 2-rą sklypą – praėjimas (kai pirko matė ir žinojo, su viskuo sutiko), nes šis nuotekų nutekėjimas yra nuo sodų įsikūrimo t. y. 1958 m., reikalaujantis pastovios priežiūros, 1, 2 ir 3 sodo sklypo kaimynų. Praėjimas būtinas, pagal kanalizacijos nutekėjimo griovelį.“

Priteisti iš atsakovo SB „Ąžuolas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovams V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1890,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo SB „Ąžuolas“, juridinio asmens kodas 141778575, 188,12 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis Eur 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtyje nurodyti – civilinėje byloje Nr. e2-262-1048/2024.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.