Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. D. reikalavimą/skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Irena Bakšienė, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir S. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Irena Bakšienė 2017-11-15 priėmė patvarkymą Nr. S-674/1, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą/skundą ir perdavė reikalavimą/skundą su vykdomosiomis bylomis Biržų rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Todėl įgyvendindamas šį principą antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, privalo vykdyti vykdomuosius dokumentus ir privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų rašytinės medžiagos nustatyta, kad antstolė Irena Bakšienė iš skolininkės S. D. vykdo išieškojimą pagal šiuos vykdomuosius dokumentus: vykdomoji byla Nr. 0015/17/00440 pagal vykdomąjį dokumentą – Nr. 2-8-948/2016, kurį 2017 m. vasario 7 d. išdavė Biržų rajono apylinkės teismas dėl 1283,11 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės) S. D. išieškotojo S. D. naudai; vykdomoji byla Nr. 0015/17/01414 pagal vykdomąjį dokumentą – Nr. 2-8-948/2016, kurį 2017 m. sausio 31 d. išdavė Biržų rajono apylinkės teismas dėl 443,06 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės) S. D. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; vykdomoji byla Nr. 0015/17/03073 pagal vykdomąjį dokumentą – 2017-11-13 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą Nr. (23.31-08) 483-102846 dėl 50,00 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės) S. D. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0115/17/00440 skolininkei 2017-02-07 buvo išsiųstas raginimas sprendimą įvykdyti gera valia – 1283,11 Eur skolą ir 52,06 bylos vykdymo išlaidas sumokėti per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos. Raginimas skolininkei įteiktas 2017-02-08. Raginimo laikotarpiu skolos S. D. nesumokėjo. 2017-02-17 antstolės kontoroje buvo gautas skolininkės prašymas jai priklausantį turtą – priekabą, traktoriaus chemikalų purkštuvą ir šieno presą atiduoti ieškovui S. D., skolą sumažinant 1300 Eur suma. 2017-02-28 piniginių lėšų apribojimo sistemai (PLAIS) pateiktas nurodymas Nr. S-17-115-5489 dėl skolos išieškojimo ir pateiktas vykdymui VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriui. Dokumentų nuorašai išsiųsti ir skolininkei S. D.. 2017-04-05 surašytas Turto arešto aktas – areštuotas skolininkės 2017-02-13 prašyme nurodytas turtas. Turto arešto aktas įteiktas 2017-04-07.

Vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0115/17/01414 skolininkei 2017-05-19 buvo išsiųstas raginimas sprendimą įvykdyti gera valia – 443,06 Eur skolą ir paskaičiuotas 43,73 Eur bylos vykdymo išlaidas sumokėti per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos. Raginimas skolininkei įteiktas 2017-05-23. Raginimo laikotarpiu skolos S. D. nesumokėjo. 2017-06-08 priimtas patvarkymas Nr. S-17-115-16916 dėl skolos išieškojimo ir išsiųstas vykdymui VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriui.

2017-06-07 – 2017-07-28 laikotarpiu buvo skelbiamos varžytynės areštuotam turtui. Pardavus traktoriaus puspriekabę, 2017-07-28 surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Išieškotojams pasiūlius perimti iš varžytinių neparduotą turtą, toks sutikimas dėl turto perėmimo nebuvo gautas. 2017-10-26 skolininkė S. D. antstolės kontorą informavo, kad iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo išmokas už pasėlius ir pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad gautos lėšos sumoje 40,79 ir 32,31 Eur nurašytos į antstolės depozitinę sąskaitą, vykdant 2017-02-28 nurodymą Nr. S-17-115-5487. 2017-10-26 priimtas patvarkymas Nr. S-17-115-40166 dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto ir pateiktas vykdymui Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Pažymėtina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NMA) įgyvendina valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruoja valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atlieka jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (2003-01-22 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktas, aktuali redakcija nuo 2017-01-31). Tiesioginės išmokos yra viena iš NMA administruojamų žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. Šio įstatymo 2 straipsnio 16 d. tiesioginės išmokos apibrėžiamos kaip žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama.

Pareiškėja nurodo, kad antstolė neteisėtai iš jos asmeninės sąskaitos nurašė paramos žemės ūkiui išmokas, o 2017-10-26 antstolės patvarkymas Nr. S-17-115-40166 yra nepagrįstas. Teismas pažymi, kad turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardintas CPK 668 straipsnyje. Šiame straipsnyje nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamas tiesiogines išmokas. Tiesioginių išmokų gavėjui įvykdžius teisės aktuose nustatytas jų gavimo sąlygas, šios išmokos laikytinos paramos gavėjo turtu, apie ką yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje Nr. 3K-3-32/2011. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja nėra atsiskaičiusi ir yra skolinga, todėl antstolės 2017-10-26 patvarkymas Nr. S-17-115-40166 yra teisėtas ir pagrįstas, o iš skolininkės sąskaitos nurašytos piniginės lėšos, gautos kaip NMA išmokos bendrai 73,10 Eur sumai, paskirstytos ir išmokėtos išieškotojams.

Pareiškėja taip pat skunde nurodo, kad išieškotojui atsisakius perimti turtą, vykdomoji byla turėjo būti nutraukta. Teismas pažymi, kad CPK 629 str. yra numatyti pagrindai, kada vykdomoji byla gali būti nutraukta. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime. Šis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Įstatymas nenumato nutraukti išieškojimą dėl to, kad išieškotojas neperėmė iš varžytinių neparduoto turto. Taigi, pareiškėjos nurodytu pagrindu vykdomoji byla negali būti nutraukiama, kadangi nėra įstatyme numatytų pagrindų nutraukti vykdomąją bylą.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad antstolio vykdymo išlaidos viršija leistinus vykdymo įkainius. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus yra draudžiama (CPK 586 str.). Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 str. 2 d. išvardintos aplinkybės, kurias turi patikrinti antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, bei atlygis antstoliui už vykdomųjų dokumentų vykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). CPK 611 str. 1 d. numato, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 p. numatyta, kad kai skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą ar siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos neskaičiuojamos. Antstolis patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą skolininkui siunčia kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos (pvz., nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymu atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kt.). Skolininkė, laiku neatsiskaitydama su išieškotojais, sukūrė neigiamas teisines pasekmes, nes antstolei pradėjus priverstinio vykdymo procedūrą, skolininkė įgijo pareigą atlyginti vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas, atlyginti antstolio patirtas būtinąsias bei papildomas vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, nes vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai, skolininkui nepasinaudojus teise skolą sumokėti gera valia iki vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui išdavimo. Sprendimo vykdymo instrukcijoje yra nurodyti visų antstolio atliekamų veiksmų, būtinų skolai išieškoti, įkainiai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose apskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais įkainiais už kiekvieną antstolės atliktą veiksmą, todėl pareiškėjos skunde nurodytas argumentas laikytinas nepagrįstu.

Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus ( CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos S. D. reikalavimo/skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0115/17/03073, 0115/17/00440, 0115/17/01414 grąžinti antstolei Irenai Bakšienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.