- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-448-623/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių asociacijos
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ ,,Verslumo ugdymo centras“ ieškinį atsakovui Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių asociacijai dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 42 000 Lt skolą, 624 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių asociacijai priklausantį 42 624 Lt vertės turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti, dovanoti ar kam nors perleisti, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu pagal pateiktą ieškinį.
Atsakovas Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių asociacija padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir prašė areštuoti atsakovui priklausantį 42 624 Lt vertės turtą išskyrus banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį parduoti, įkeisti, dovanoti ar kam nors perleisti, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu pagal pateiktą ieškinį bei leisti atsakovui iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti atsiskaitymus su atsakovo darbuotojais, mokėti asociacijos buveinės nuomos mokestį bei padengti vykdomai veiklai būtinas telefono ryšio bei kuro išlaidas. Atsakovas nurodė, kad antstolis patvarkymu areštavo banko sąskaitą LT (duomenys neskelbtini), kuri yra skirta ES lėšų pervedimui atsakovo nariams ir iš kurios ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, antstolio patvarkymu tai pat areštavus banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), atsakovas negali vykdyti įstatuose nustatytos veiklos, kadangi pastaroji sąskaita yra finansuojama iš asociacijos narių mokesčio, valstybės savivaldybių, kitų asmenų paramos ir naudojama atsakovo veiklos sąnaudoms padengti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkino atsakovo Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių asociacijos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi pakeitimo. Teismas nurodė, kad teismo nutartimi 2010 m. gegužės 5 d. buvo areštuotas atsakovei Lietuvos statybinių medžiagų prekybos asociacijai priklausantis 42 624 Lt vertės turtas, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti, padovanoti ar kam nors perleisti, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu. Konkretus turtas teismo nutartyje nebuvo nurodytas. Atsakovės reikalavimas, kad teismo nutartyje būtų nurodyta konkreti banko sąskaita iš kurios galima atsiskaityti su ieškove ir banko sąskaita, iš kurios būtų galima mokėti mokesčius bei vykdyti kitus atsiskaitymus prieštarauja įstatymo reikalavimams, reglamentuojančioms laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neatitinka CPK 144, 145, 146 str. nuostatų. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų ir įrodymų negalima nustatyti, kaip bus užtikrintas teismo sprendimo vykdymas, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir ar bus įmanomas sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu ieškinys būtų visiškai patenkintas.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių asociacija atskiruoju skundu (b.l. 1-5) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-08-31 nutartį ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 146 str. 2 d. nuostatas, nes nurodė, kad laikinoji apsaugos priemonė gali būti panaikinta arba pakeista tik atlikus CPK 146 str. 2 d. nurodytus veiksmus. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo suformuluotas prašymas teismo nutartyje pasisakyti dėl konkrečių banko sąskaitų prieštarauja įstatymo reikalavimams, neatitinka CPK 144 145, 146 str. nuostatų, kadangi, pasak teismo, nutartyje negali būti nurodomas konkretus turtas. Atsakovo įsitikinimu teismui pakeitus laikinąsias apsaugos priemones pagal atsakovo prašymą, teismo sprendimo įvykdymo realumas, ieškinio tenkinimo atveju, galėtų pagerėti. Banko sąskaitos, į kurią pervedamos paramos lėšos, areštas akivaizdžiai būtų neekonomiškas, neprotingas, sukeliantis atsakovui neproporcingus nuostolius. Nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negalėtų tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal 2009-04-15 Finansavimo ir administravimo sutartį ir galimai patirtų nuostolius nutraukus tą sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą bei teismų praktiką, atsakovas remiasi 2010 m. kovo 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 2-493/2010.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 29-33) ieškovas VŠĮ ,,Verslumo ugdymo centras“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad teismas tinkamai taikė bei aiškino CPK 146 str., nes išanalizavęs atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatęs, kad nėra nei vienos iš CPK 146 str. nustatytų sąlygų pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai atmetė atsakovo prašymą. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, paneigiančių didelės ieškinio sumos kaip aplinkybės, padidinančios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, prezumpciją, ar jo gerą bei stabilią finansinę būklę patvirtinančių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama (CPK 337 str. 4 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas, nusprendęs, jog byloje nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas įpareigoja teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi teismo pareiga parinkti atsakovui tokios rūšies ir masto laikinąsias apsaugos priemones, kurios nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti. Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
CPK 146 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįsto prašymo pagrindu gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, taip pat sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą, pagal tas pačias aukščiau nurodytas taisykles, kaip ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju, išskyrus įstatymu sureguliuotus vykdymo ypatumus. Todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar jų taikymo masto sumažinimo, apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Kitokia išvada reikštų, jog teismas gina išimtinai tik vienos šalies teises ir interesus, o tai pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros ir procesinio lygiateisiškumo principus.
Atsakovas Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių asociacija yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 str.), kuris moka valstybės nustatytus privalomuosius mokesčius, atlyginimus darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, kad areštavus atsakovo lėšas, trikdoma jo ūkinė veikla, gali atsirasti žala, nes pasunkėja privalomų mokesčių į valstybės ir Sodros biudžetus mokėjimas, taip pat mokėjimas darbuotojams darbo užmokesčio, tokie mokėjimai leistini. Draudimas atsiskaityti su įmonės darbuotojais apsunkina ne tik pačios asociacijos veiklą, bet yra susijęs ir su trečiųjų asmenų teise – darbuotojų teise už atliktą darbą laiku gauti atlyginimą. Taigi teisėjų kolegija darbuotojų teisę laiku gauti atlyginimą, juridinio asmens galimybę nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą vertina kaip prioritetinę. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas nepateikė asociacijos buveinės nuomos sutarties, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl leidimo mokėti asociacijos buveinės nuomos mokestį. Kuro bei telefono ryšio išlaidos nėra įmokos, susijusios su darbo santykiais, todėl leidus jas mokėti iš areštuotų lėšų, galimai būtų pažeisti ieškovo interesai.
Atsakovas taip pat prašė panaikinti banko sąskaitos Nr. LT 31730001088888649, į kurią pervedamos ES lėšos, areštą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepridėjo jokių įrodymų, jog į šią sąskaitą yra pervedamos ES lėšos, kad atsakovas bei LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra 2009-04-15 sudarė Projekto ,,LSMPĮA įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas“ Finansavimo ir administravimo sutartį (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo panaikinti minėtos banko sąskaitos arešto.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama – leidžiant iš areštuotų atsakovui priklausančių lėšų išmokėti atlyginimus darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui ir valstybės biudžetui (CPK 337 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartį pakeisti - atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį, kuria areštuotas atsakovui Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių asociacijai priklausantis 42 624 Lt vertės turtas, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti, dovanoti ar kam nors perleisti, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu, papildyti - leidžiant atsakovui iš areštuotų jam priklausančių lėšų išmokėti atlyginimus darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui ir valstybės biudžetui.