- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-13
- Bylos Nr.
- e2-3737-589/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01014-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- S. U.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Salvana“
- Advokatai
- Gintas Gustaitis, Rolandas Rutė
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Salvana“ ieškinį atsakovui S. U., ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovo 804,65 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas paaiškino, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti trinkelių klojimo su pagrindu ruošimo darbus, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka. 2018-05-18 šalys susitarė pratęsti statybos atlikimo terminą dėl oro sąlygų. Darbų terminas Buvo pratęstas iki 2018 m. birželio 1 d. 2018-05-18 ieškovas pateikė atsakovui atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą, kuriame nurodyta suteiktų paslaugų kaina 804,65 EUR. Kartu su šiuo aktu buvo pateikta ir PVM sąskaita faktūra serija SAL Nr.017. Atsakovas šios pateiktos sąskaitos neapmokėjo, todėl atsakovui buvo siunčiamas pranešimas. Tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią viena šalis ( rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Atsakovas patvirtino ieškovo atliktų darbų tinkamumą 2018-05-18 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu, nereiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų, todėl ieškovo nuomone, atsakovas už atliktus darbus sumokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai paaiškino, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Sudarydamos statybos rangos sutartį, šalys susitarė kokie darbai bus atliekami, t.y. tarp šalių buvo sutarta, kad ieškovas paklos trinkeles ir sutvarkys bortus. Pasirašius sutartį, darbai buvo pradėti. Buvo nukasta dalis žemių, sutvirtinta, po to buvo atvežta skalda. Ieškovas nukasė dalį žemės, paklojo skaldą. Vėliau darbai buvo sustabdyti, kadangi atsakovas neapmokėjo už atliktus darbus.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu atsakovas nesutinka. Atsakovui, nusprendus savo kieme susitvarkyti įvažiavimą ir iškloti trinkeles, jis kas šiuos darbus galėtų atlikti. Atsakovas rado skelbimą laikraštyje. Atsakovas skambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė su ieškovu dėl darbų atlikimo. Šalys susitarė, kad ieškovas paruoš vietą trinkelių klojimui ir sudės trinkeles. Šalys susitarė, kad šie darbai bus atlikti už 1000 EUR. Po to kai šalys susitiko ir susitarė dėl darbų, po kelių dienų buvo pradėti darbai, t.y. atvažiavo žmogus su traktoriumi, nukasė paviršinį gruntą ir jį išvežė. Sekančią dieną buvo atvežta skalda, tačiau atsakovo nuomone, skaldos buvo žymiai per daug. Be to, ruošiant plotą trinkelių klojimui, buvo išlaužyti atsakovui priklausantis borteliai. Apie tai atsakovas informavo G.Razmą, kuris užtikrino, kad bortelius atpirks, atliks visus reikalingus darbus, pašalins skaldos perteklių. Po šio pokalbio, ieškovo atstovas paprašė avanso. Atsakovas sumokėjo 660 EUR dydžio avansą, tačiau jokio pakvitavimo iš ieškovo nepaėmė. Po šio pokalbio ir avanso sumokėjimo, ieškovas savo pažado netesėjo, t.y. netęsė toliau darbų bei neatsiliepdavo į telefono skambučius. Išpilta skaldos krūva trukdė atsakovui įvažiuoti į garažą. Kai ieškovui buvo pasakyta apie tai, kad informacija apie neatliktus darbus, bus paviešinta viešoje erdvėje, ieškovo atstovas atvyko tą pačią dieną. Ieškovo atstovas pateikė pasirašyti statybos rangos sutartį, taip pat išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. G.Razma jam paaiškino, kad atsakovas pinigus sumokėjo ir ši sąskaita yra tik formalumas, nes jis turi įforminti bendrovės pajamas. Atsakovas patikėjo ieškovo žodžiais, todėl pasirašė sutartį bei PVM sąskaitą faktūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 9 d. tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. SAL-2018/08, kuria ieškovė UAB „Salvana“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti vejos bortų įrengimo, trinkelių klojimo su pagrindais paruošimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Darbus ieškovė įsipareigojo atlikti iki 2018 m. gegužės 18 d. 2018 m. gegužės 18 d. statybos sutarties Nr. SAL -2018/08 papildymu, šalys susitarė, kad dėl lietingų oro sąlygų abipusiu susitarimu darbų atlikimo terminas pratęsiamas iki 2018 m. birželio 1 d.
2018 m. gegužės 18 d. buvo pasirašytas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas tarp ieškovės ir atsakovo. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas dėl esamo grunto iškasimo ir išvežimo, pagrindo paruošimo ( žvyras, skalda). Tą pačią dieną atsakovui buvo pateikta PVM sąskaita – faktūra SAL Nr. 017 804,65 EUR sumai.
2018 m. birželio 4 d. ieškovė išsiuntė pranešimą atsakovui, jog, neapmokėjus PVM sąskaitos – faktūros , statybos rangos sutartis bus nutraukta vienašališkai.
Civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis ( rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies ( užsakovo) užduotų ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pažymėtina, kad viena iš įstatyme įtvirtintų užsakovo pareigų yra atsiskaityti už rangovo atliktus darbus.
Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Ieškovas nurodo, jog pirmiausia buvo pasirašyta sutartis ir tik po to atlikti darbai, tuo tarpu atsakovas teigia, jog statybos rangos sutartis buvo pasirašyta po to kai buvo atlikti darbai ir atsakovas šią sutartį pasirašęs tik todėl, jog pasitikėjo ieškovu ir nemanęs, jog ieškovas neatliks visų darbų, kurie buvo sutarti. Šalys neneigia tos aplinkybės, jog buvo sutarta pakloti trinkeles atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tarp šalių buvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, tačiau šalys skirtingai aiškina šios sutarties sudarymo aplinkybės, šalių valią ir pan. Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju, nors atsakovas, nesutikdamas jog tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, šios sutarties neginčija ir tokio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu nereiškė.
Aiškinant rašytine forma sudarytos sutarties turinį, pirmiausia atsižvelgiama į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio ( šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus, arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas, neprieštarauja tikrajai šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį šalys susitarė ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).
Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012).
Kaip jau buvo minėta anksčiau, šalys pripažįsta tai, kad buvo sutarta dėl trinkelių klojimo, šalys susitarė dėl darbų apimties, t.y. buvo sutarta kokio dydžio plotas bus išklotas trinkelėmis ir kokia suma bus mokama už atliktus darbus. Nors atsakovas nagrinėjamu atveju teigia, kad jis, supratęs jog dėl darbų atlikimo tariasi su fiziniu asmeniu, kadangi ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad jis atstovauja uždarąją akcinę bendrovę, tačiau vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, vis dėl to daugiau tikėtina, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė statybos rangos sutartis. Atsakovas teigė, jog ieškovas šią sutartį atvežė pasirašyti tik tada, kai atsakovas jam skambino keletą kartų, teiraudamasis dėl ko nebaigiami atlikti sutarti darbai. Esant tokiai situacijai, kaip nurodo atsakovas, kai tarp šalių kyla nesutarimai dėl darbų neatlikimo ar pan., tikėtina, jog asmuo nepasirašytų sutarties dėl kurios vykdymo atsiradimo nesutarimai. Kaip nurodė atsakovas bylos nagrinėjimo metu, ieškovas ir toliau neatliko sutartų darbų ir jam teko skambinti ir ieškoti ieškovo ir tik pagrasinus ieškovui jog apie jo elgesį bus viešinama viešoje erdvėje, ieškovo atstovas G.Razma atvyko pas atsakovą, o atvykęs pateikė pasirašyti darbų priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas tiek darbų priėmimo aktą, tiek PVM sąskaitą faktūrą pasirašė, nors kaip teigia atsakovas, jis buvo sumokėjęs ieškovui avansą.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas ( Civilinio proceso kodekso ( toliau ir –CPK) 12 straipsnis ) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ( CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pagal formuojamo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t.y. tokio aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai ( atsikirtimai) atmetami.
Nors kaip buvo minėta atsakovas savo poziciją grindžia tuo, kad jis sumokėjo ieškovo atstovui avansą ir atsakovo nuomone, jis nėra skolingas ieškovui, tačiau jokio rašytinio įrodymo ar patvirtinimo apie tai, kad buvo sumokėtas avansas, atsakovas nepateikė. Kad avansas buvo perduotas ieškovo atstovui negalėjo patvirtinti ir liudytojas G. K., kuris nurodė, jog atsakovas minėjo, jog yra sumokėjęs avansą ieškovui. Kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas, kai nuėmė pinigus nuo sąskaitos, kad galėtų sumokėti avansą, jis apie tai sakęs žmonai, tačiau perduodant pinigus niekas daugiau nedalyvavo. Šiuo atveju, vertinant šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymys, atsižvelgiant į tai, kad nors atsakovas teigia, kad mokėjo avansą ieškovui, tačiau vis tiek pasirašė ieškovo pateiktą darbų priėmimo aktą bei PVM sąskaitą faktūrą, leidžia daryti išvadą, jog nepakanka byloje įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad atsakovas sumokėjo avansą ieškovui. Be to, kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu atsakovas, jis pats yra skardininkas ir dirba su verslo liudijimu, todėl tokia situacija kai pateikiama apmokėjimui PVM sąskaita faktūrą, jam yra žinoma ir taip pat turėtų būti žinoma, kad, sumokėjus avansą, tai turėtų būti pažymima išrašomoje PVM sąskaitoje – faktūroje. Atsakovas, pasirašydamas darbų priėmimo aktą bei PVM sąskaitą faktūrą, nenurodė jokių pastabų. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas pasitikėjo ieškovu, neatleidžia atsakovo nuo pareigos elgtis rūpestingai ir apsvarstyti savo atliekamų veiksmų pasekmes. Pažymėtina, kad atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo rizika, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir pan. Be to, kaip jau buvo minėta, nors atsakovas ir teigia, kad veikiamas ieškovo pasisakymų, pasirašė statybos rangos sutartį, darbų priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, tačiau reikalavimo pripažinti negaliojančia nei statybos rangos sutarties, nei darbų priėmimo akto, nei PVM sąskaitos faktūros, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nereiškė. Jokių pastabų dėl atliktų darbų apimties ar jų kokybės atliktų darbų perdavimo priėmimo akte, atsakovas nenurodė. Atsakovo atstovo nuomone, reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančia statybos rangos sutartį, darbų priėmimo aktą ir kitus nėra būtinybės, kadangi atsakovas manęs, jog sutartį sudarė su fiziniu asmeniu, o ne su juridiniu asmeniu ir statybos rangos sutartis yra savaime negaliojanti. Kadangi šalys neginčija pačio darbų atlikimo fakto ir šių darbų atlikimo kokybės, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad sutartis yra negaliojanti, nes ji buvo sudaryta ne su tuo asmeniu.
Kaip matyti iš pateikiamo atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto ieškovas atliko šiuos darbus: grunto iškasimo ir išvežimo, pagrindo paruošimo ( žvyras, skalda). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog ieškovas atliko grunto iškasimo darbus bei paruošė pagrindą. Už šiuos darbus ieškovas yra pateikęs PVM sąskaitą faktūrą. Iš esmės šalys nesutaria dėl to, kad ieškovas neužbaigė sutartų darbų, t.y. nesudėjo trinkelių ir t.t.. Tačiau ir šiuo atveju atsakovas nereiškė jokio reikalavimo, kad ieškovo atlikti darbai yra nekokybiški ar pan., taip pat nereiškė reikalavimo ieškovui atlyginti nuostolius už nebaigtus darbus ir atsakovo patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju, vertinant šalių paaiškinimus ir jų reikalavimus bei atsikirtimus bylos nagrinėjimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovo priteistina 804,65 EUR .
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią privalo sumokėti už praleistą terminą. Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo – tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas ( 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo atstovas pateikė prašymą priteisti 820 EUR advokato atstovavimo išlaidų už teismo procesinių dokumentų paruošimą, atstovavimą teisme. Teikdamas ieškinį, ieškovas yra sumokėjęs 18 EUR žyminio mokesčio. Šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija nustatyto minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti akto redakcija), CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 804,65 EUR ( aštuonis šimtus keturis eurus 65 centus) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos ( 2019-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,00 EUR ( aštuoniolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio, 820,00 EUR ( aštuonis šimtus dvidešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidų – ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Salvana“, įmonės kodas 304751780.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.